Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės

Jonas Vaiškūnas, www.grynas.lt
2012 01 25 10:42
16
J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės

Sausio 25-oji nuo seno mūsų krašte yra vadinama viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemiu laikoma vasario 2-oji. Šią dieną šeimininkai įvertindavo žiemos laikotarpiui sukauptus išteklius: kiek liko maisto išteklių, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jei sunaudota daugiau nei pusė, tai reiks patausoti, kad dar užtektų ir antrai žiemos pusei.

Namų šeimininkas šią dieną senu papročiu apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų… Buvo sakoma, kad nuo šios dienos atgyja ir iš girių į namus patraukia gyvatės, todėl šią dieną vadindavo Kirmių, Kirmėlių arba Kirmėline diena. Kad gyvatės į namus iš girios neitų, vengdavo šią dieną iš miško vežti medžius ir nešti šakas.

Sakoma, kad šią dieną barsukas išlenda iš olos ir stebi orą. Jeigu diena pasitaiko saulėta, tai barsukas pabūgęs savo šešėlio atbulas lenda atgal – tuomet žiema dar tęsis ilgai. Jeigu diena apsiniaukusi, jis išlendąs iš olos ir einąs pasivaikščioti. Pasivaikščiojęs ramus sugrįžta atgal – pavasaris jau neužilgo. Kai kur ši diena buvo siejama su meška. Esą šiandien ji verčiasi ant kito šono ir pradeda žįsti kitą leteną.

Nors daug kas dabar ima tiesmukiškai suprasti šiuos posakius, tačiau senųjų tradicijų tyrinėtojai už šių vaizdinių įžvelgia saulės metų atsivertimo į kitą pusę, į pavasarį ir vasarą idėją. Gal neveltui netrukus prasidėsiantis mėnuo ir vadinamas vasariu.

Nors tikroji vasara dar toli, tačiau spėjama, jog mūsų protėviai metus seniau bus dalinę ne į 4, o į 2 metų laikus. Manoma, jog būtent „pavasario – vasaros“ pusmečio laikotarpį baltai seniau bus vadinę žodžiu vasera. Šio sezono pradžia kaip tik ir galėjusi būti skaičiuojama nuo pusiaužiemio, kuomet Saulė pradeda šviesti jau nebe žiemiškais, o šildančiais spinduliais.

Mitologas  A.J.Greimas su viduržiemio švente siejo istoriniuose šaltiniuose minimą Krikštų arba „kumeliuko krikštynų“ šventimo paprotį, kuomet sausio pabaigoje merginos gamindavo ypatingą apeiginį svaiginamą gėralą, vadintą „čvikinu“, ir pasikvietusios vaikinus puotaudavo su jais per visą naktį ir dar kitą dieną.

Šį „kumeliuko krikštynomis“ vadintą pasilinksminimą A.J.Greimas buvo linkęs laikyti pirmojo Naujųjų metų jauno Mėnulio sutiktuvių ir pagerbimo šventės liekanomis. Mat Mėnulio palyginimas su kumeliuku, arkliu, žirgu, išties yra būdingas mūsų tradicijoms. Štai, kad ir mįslėse: „Laukas arklys pro vartus žiūri (Mėnulis)“; „Seredoj, subatoj gimė dievo kumeliukas auksinėm kamanom, sidabrinėm patkavom (Mėnuo)“. Mėnulis vaizduojamas žirgu ne tik mįslėse, bet ir stebuklinėse pasakose.  O Dievaičio Mėnulio gimimas senoviniame rago (sausio) mėnesyje, pasak A.J.Greimo, mūsų protėviams ir turėjo žymėti Naujų metų pradžią.

Tai, kad laikotarpyje tarp Kalėdų ir Užgavėnių išties buvo rodoma ypatinga pagarba tam tikros spalvos žirgams rodo, pavyzdžiui, paprotys tuo laiku nevažinėti obuolmušiais žirgais, nes esą tuomet tos vietos merginos nesulauks kitąmet piršlių….

Kaip tik obuolmušis žirgas labiausiai galėjo sietis su šviesiu, tamsiomis dėmėmis išmargintu, Mėnuliu, o važiavimas tokiu žirgu galėjo būti laikomas nepagarbos ženklu pačiam Mėnuliui, Dzūkijoje vadintam ne kaip kitaip, o Dievaičiu.

Ieškodami atsakymo į klausimą, katras jauno Mėnulio pjautuvo pasirodymas  buvo siejamas su Naujų metų pradžia pagal senovės lietuvių kalendorių, galime atkreipti dėmesį į senovines rytų Mėnulio kalendoriaus tradicijas.

Štai kinai civilinius Naujuosius metus senu papročiu pradeda pasirodžius pirmajam jaunam Mėnuliui po to, kai Saulė įžengia į Vandenio žvaigždyną. Pagal mūsų grigališkąjį kalendorių tai įvyksta tarp sausio 21 ir vasario 19 dienos. Įdomu, kad ir naujametiniuose kinų papročiuose, be kita ko, yra sureikšminamas dieviškas žirgas. Tarp svarbiausių dievybių, garbinamų per Naujųjų metų šventę Kinijoje, yra namų židinio dievybė Dzao Vangas (dar vadinamas Dzao Šeniu arba Dzao Dziuniu) turi pagalbininką  žirgą, kuriuo jis jojąs į dangaus rūmus. Šiaurės Kinijoje žinomas naujametinis paprotys Dzao Vango žirgui statyti dubenėlį su vandeniu ir susmulkintu šienu, o šalia padėti raudoną raištelį – pavadį dangaus žirgui. Jaunam Mėnuliui stojus pradedamos švęsti kinų Naujųjų metų apeigos kulminaciją pasiekia pirmosios Mėnulio pilnaties dieną, vadinamą Pirmos nakties šventimu (Juansjao) arba Žibintų švente. Šioje šventėje, be visa ko, valgomi rutulio pavidalo ryžių paplotėliai su uogienės arba cukraus įdaru, liaudyje laikomi – pilno Mėnulio pirmavaizdžiu!

Pastarojo meto atradimai atskleidę naujų netikėtų žinių apie baltų astronomiją leidžia patvirtinti A.J.Greimo spėjimus apie Mėnulio-Žirgo sąsajas su senovine Naujų metų atskaita mūsų krašte.  Pasirodo, kad zodiakinis Vandenio žvaigždynas kadaise mūsų krašte buvo siejamas būtent su Žirgo vaizdiniu. Ant apeiginio viduramžių kaušo, aptikto Gardine, pavaizduotame originaliame zodiakiniame kalendoriuje būtent Vandenio žvaigždyno vietoje vaizduojamas šuoliuojantis žirgas (1 pav.)!

1 Pav. Zodiakinis Vandenio žvaigždynas pavaizduotyas kaip šuoliuojantis žirgas ant viduramžių apeiginio kaušo iš Gardino | J.Vaiškūno nuotr.
1 Pav. Zodiakinis Vandenio žvaigždynas pavaizduotyas kaip šuoliuojantis žirgas ant viduramžių apeiginio kaušo iš Gardino | J.Vaiškūno nuotr.

Aiškėja, kad senieji mūsų žvaigždininkai po Žiemos saulėgrįžos įdėmiai stebėję vakaro dangų, galėjo laukti dienos, kuomet nusileidus Saulei ir išryškėjus žvaigždėms pasirodys paskui Saulę už vakarų horizonto svyrantis Dangiško žirgo žvaigždynas (Vandenis) su jame spindinčiu jauno Mėnulio pjautuvu.

Toks dangaus šviesulių išsidėstymas buvo ženklas skelbti pirmąją Naujųjų metų dieną pagal Saulės-Mėnulio kalendorių, pradedančią galutinio Saulės atsigręžimo į vasarą laikotarpį – vasara (sen. vasera), o tą laikotarpį pradedantis Mėnulio mėnuo buvo vadinamas vasariu. Kiti žinomi šio mėnesio senoviniai pavadinimai: ragutis, mažasis ragutis, pusis, pusčius, prydėlinis… galėtų reikšti tai, kad būtent tuo laiku, esant reikalui, galėjo būti tikslinamas kalendorius, pridedant papildomą trumpesnį pridėtinį mėnesį, kad laiko atskaita pagal Mėnulį per daug nenutoltų nuo kalendorinių datų nustatomų pagal Saulę.

Tokiu būdu mūsų viduržiemio šventės papročiuose ir tikėjimuose randame išlikusius tiek Saulės kalendoriaus, tiek ir archaiško Mėnulio bei žvaigždžių kalendorių atspaudus.

Beje, sprendžiant pagal daugiametės Lietuvos fenoklimatinių sezonų periodų trukmes, tikrasis viduržiemis Lietuvoje mūsų laikais būna vasario 5-7 dienomis. Jei šią datą bandytumėme senovės papročiu susieti dar ir su jauno Mėnulio rago pasirodymu Žirgo (Vandenio) žvaigždyne, tai šiemet tokia diena kaip tik ir būtų sausio 25-oji. Būtent šią dieną plonas jauno Mėnulio pjautuvas šiemet pasirodys palei vakarų horizontą po saulėlydžio spindinčio dangiško Žirgo priekinėmis kojomis (2 pav.).

2 Pav. 2012 m. sausio 25 d. 18 val. vakarų padangė. Jaunas Mėnulio pjautuvas Žirgo (Vandenio) žvaigždyne (šalia mislingai švytinčių kitų su žirgo vaizdiniu siejamų žvaigždynų – Pegaso ir Žirgelio).
2 Pav. 2012 m. sausio 25 d. 18 val. vakarų padangė. Jaunas Mėnulio pjautuvas Žirgo (Vandenio) žvaigždyne (šalia mislingai švytinčių kitų su žirgo vaizdiniu siejamų žvaigždynų – Pegaso ir Žirgelio).

Atšventę Naujus Metus pagal šiuolaikinį kalendorių gruodžio 31 d., šiemet sausio 25 d. pradedame metus ir pagal senąjį Mėnulio kalendorių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis
  2. Kada švenčiami lietuviški naujieji metai?

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. lyvis says:
    9 m. ago

    Taigi tiksliau būtų Lietuvoje Naujieji metai tai sausio 22 d. Tai reikėtu visiems apsispręsti ir visuotinai nuoširdžiai kasmet švęsti. lyvis

    Atsakyti
    • Algirmantas says:
      9 m. ago

      Jo pritariu…

      Atsakyti
    • Artūras Gotautas says:
      9 m. ago

      Nauji metai žiemos metu,Gamtos rimties/sąstingio metu negali būti,netaisyklinga.Gamta bunda,tada Nauji metai prasideda,vadovaujantis/remdamiesi į Gamtą.Pavasario Lygiadienis-Žemės diena kovo 20d.

      Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    9 m. ago

    Viduržiemis nauji metai – astronomams i civiliokams, žemdirbiams tai Jorė Naujieji metai. Bet jų reikia dar sulaukti.

    Atsakyti
    • Artūras Gotautas says:
      9 m. ago

      Jonai,Nauji metai prasideda kovo 20d.Pavasario lygiadienis,Žemės diena.Net ir paties “apeiginio kaušo”,pirmasis ženklas yra “žuvų”,kuris ir pasako metų pradžią.Reikėtu neužmiršti netinkamos Grigaliaus skaičiavimo sistemos,kuri lūžo(peršoko),prieš maždaug 500 metų.Jeigu skaičiuosime Saulės patekėjimais(Saulėmis),mes daug senesni skaičiumi busime,nei dabartiniu Grigaliaus skaičiavimu..
      Kuo tolyn su Grigaliaus skaičiais,tuo tolyn nuo GAMTOS…
      Jorė švenčiama daug vėliau,nei pati Gamta pradėjus busti..Jorės šventė visai kito pavidalo.
      Laukiam Lietuviško Metskaitlio/Žiniadienio Alkas.lt svetainėje..

      Atsakyti
      • lyvis says:
        9 m. ago

        Paprastas pamąstymas, kas pirma buvo mirtis ar gimimas. Čia panašu kas pirma buvo kiaušinis ar višta. Pagonybės laikais labai kreipė dėmesį į mirti. Jeigu asmuo miršta su išskaistinta siela tai jis atgimdamas bus tobulas žmogus ir galės garbingai juos valdyti, turės geresnį ryšį su dievais ir kitiem bus mažiau nepriteklių. Todėl jo yra laukiama atgimstant. Taigi sausio 22 d kaip tik tokia ir yra. Kumeliuko krikštynos šis žodis ir buvo vartojamas velionį laidojant pagal karalių Gediminą. Šiandien mūsų supratimas yra didžiausias stebuklas kūdikio gimimas tai krikščioniška priešiška pagonybei samprata. lyvis

        Atsakyti
        • Artūras Gotautas says:
          9 m. ago

          “Lyvį”,kam kalbėti apie tas Netinkamas religines priklausomybes..? pagonybė-krikščionybė jokio gilaus skirtumo tarp jų nėra…Čia žmonių sukurtos religijos,jos tiek daug bendro turi,nes abi ne Lietuvoje sukurtos,prieštarauja Gamtai,laisvam mąstymui,skatina didesnę priklausomybę ir t.t…
          Pasaulyje du “veiksniai” sukėlė/sukelia KARUS – Politika ir Religija..
          Grigaliaus skaičiavimo “sistema” yra peršokusi į prieki,vėliau atgal šuolis,bet vėl su Didelėmis paklaidomis,bet kokiu atveju tai krikščioniška skaičiavimo “sistema”,tad iš josios nėra tikėtis tikslumo…Sukurti/Rasti/Atrasti pakaitalą Grigaliaus skaičiavimui,be galo sudėtingas darbas,rodos jau ir surandamas taškas,bet iš jo vėl gaunasi daugtaškis…
          Dirba žmonės,prie to skaičiavimo,dirbu ir aš,bet apčiuopti kažkokį tašką,dar vėlu…
          Čia kalba eina,apie visą krikščioniško skaičiavimo bloko pakeitimą..
          Remiantis GAM+TA – VISA+TA = VISA GAMA..
          Naivu yra kalbėti apie Pusiaužiemi,kai nebeatitinka Grigaliaus skaičiavimo datos,dabartinį Metskaitlį..
          Paklauskime savęs,ar Gamta bėga nuo mūsų,ar mes bėgame nuo jos..?
          Gamta vienintelė knyga,kurios kiekvienas puslapis prasmingas…

          Atsakyti
          • lyvis says:
            9 m. ago

            Labai paprastas dalykas iš tikrųjų krikščionybė nieko dvasinio nesukūrė jinai tik pasisavino dvasinio valdymo teises t y perėmė pagoniškas dvasines vertybes ir daug ką sumenkino ir pakreipė į savo krikščionišką evangeliją. Grigaliaus skaičiavimo sistema taipogi yra teisinga. Skaičiavimas labai paprastas skaičiuojama kad ir nuo gruodžio 1 d ir taip kas dvylika zodiako ženklų ir viskas pačiam atsiskleis. Čia tik gal daugiau reikia žinoti zodiako ženklų prasmes. lyvis

          • Pajūrietis says:
            1 mėn. ago

            Artūrui Gotautui: Baltų tikėjimas ir krikščionybė skiriasi vienas nuo kito, kaip Motinos švelniausia meilė savo vaikui skiriasi nuo svetimšalės pamotės […]. Skiriasi, kaip diena nuo nakties. Bet ir tai pernelyg menki palyginimai.

  3. lyvis says:
    9 m. ago

    Jonai pats nekreipi dėmesio į apeiginį kaušą. Tenai antroje pusėje rankenos pirmas zodiakinis ženklas yra žirgas t y vandenio ženklas nuo jo ir prasideda nauji metai sausio 22 d. Jeigu teisingai iš atminties teigiu – nepatikrinus. Apeiginis kaušas mums sako kada pas mus prasideda Nauji metai. lyvis

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      9 m. ago

      Žirgas ant Kaušo yra paskutinis ženklas. Pirmas yra nelabai aiškios išvaizdos – Žuvų atitikmuo.

      Atsakyti
      • lyvis says:
        6 m. ago

        Mums nelabai tinka švęsti Naujus metus sausio 1 d nes tai yra Kristaus apipjaustimo šventė. lyvis

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          1 mėn. ago

          Mums „tinka švęsti“, kada tik norime švęsti! 🙂 Juk be krikščionybės yra dar islamas, hinduizmas ir t.t. Neturime derinti savo gyvenimo prie svetimų, tolimų tikėjimų. Tuo labiau prie Azijoje ir Afrikoje taikomo apipjaustymo (baisu!).

          Atsakyti
  4. lyvis says:
    6 m. ago

    Paimta iš Mato Pretorijaus knygos Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla Ketvirtas tomas VII knyga Prūsų bažnyčios kronika 199 psl:
    Kasmet turi būti celebruojamos tokios šventės: Naujieji metai arba Kristaus apipjaustymo diena; …
    lyvis

    Atsakyti
    • Svajonė says:
      1 mėn. ago

      Juodieji viduramžiai dar baigsis negreit.
      Bet iš priešviduramžybes ir su Jore visas pasaulis pamena dar Jahr, Year, Jarila… su viskuo kas
      auga, atauga, išauga ir atrieda rieda su Rėda

      Atsakyti
  5. Tikrai įdomu says:
    1 mėn. ago

    Ačiū Jonui Vaiškūnui už išsamų žiemos kalendoriaus išaiškinimą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)

2021 02 11
Kas miega zoologijos sode?

Kas miega zoologijos sode?

2021 01 25
Nauji metai – nauji lapai

Nauji metai – nauji lapai

2021 01 05
Nauji metai – naujos istorijos

Nauji metai – naujos istorijos

2021 01 02
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

2020 12 27
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)

2020 12 24
Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

2020 12 21
Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas

A. J. Greimas. Gruodžio 17 d. perversmas (Konkrečios analizės bandymas)

2020 12 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?
Gamta ir ekologija

Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?

2021 02 27
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės
Lietuvoje

Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?
  • Darbuotojų atranka – kaip įveikti šį etapą?
  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1612; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 905; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 813; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 696; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 674; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 638; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 16
3
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

Dabar Užgavėnės – tėra „žiemos išvarymo“ ir žaismingų pasilinksminimų bei pramogų diena, tačiau taip buvo ne visada. Tokia ši šventė...

Skaityti toliau

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 15
21
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16 d. išvakarėse keturios Lietuvos patriotinės organizacijos kreipėsi į aukščiausią Lietuvos valdžią, ragindamos susirūpinti valstybinės kalbos ir valstybės teritorinio...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 11
19
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Lietuviais esame mes gimę... bet būname jais tik tol kol savo mintis ir jausmus išreiškiame gimtąją kalba. Kalba yra tapatybės...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Kantrybę išsėmė? apie Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Kitas straipsnis
E.Vareikis perrinktas ETPA Procedūrų, imuniteto ir institucinių reikalų komiteto pirmininku

E.Vareikis perrinktas ETPA Procedūrų, imuniteto ir institucinių reikalų komiteto pirmininku

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai