Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Šventės

J. Vaiškūnas. Kaip atsinaujina Pasaulis

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2010-12-31 08:30:28
0
Jonas Vaiškūnas

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Monotoniško darbų ciklo grandines pertraukiančios metinės šventės – pašauktos būti sielos išlaisvintojomis ir pakylėtojomis virš kasdienybės svarmenų į kultūrinį, dvasinį filosofinį, dievišką lygmenį.

Apeiginiai veiksmai žmogaus sielai tebereikalingi kaip paženklintų klaviatūros mygtukų paspaudimai kompiuteriui. Tebeprogramuojame save – žodžiais, judesiais, dovanomis, giesmėmis, įvairiausiais ženklais…

Apeigos ir papročiai – dvasinio kelio išraiška, savotiškas jo žemėlapis. Nors sąmonės šviesoje jie pasirodo keistais ir nesuprantamais, tačiau mūsų sielų jie priimami ir sukelia jose gyvus ratilus ir sroves, žadinančias ir išlaisvinančias snaudžiančias mūsų galias.

Atsinaujinimas kyla iš mūsų vidaus. Iš gelmės kur susitinka žmogiškumas su gamtiškumu, kur nėra ateities nei dabarties, kur kasdienis laikas sustoja ir su mumis kalbasi visų laikų gyvieji ir mirusieji.

Ausis išūžusi materialistinė Krizė – šiuolaikinio žmogus dvasinės negalios atspindys. Dvasia užspausta beprasmių savitikslių daiktų, skirtų dirginti vartojimo geiduliui.

Paslaptingas, nepaprasto grožio senąsias mūsų Kalėdų giesmes užtikrintai baigia išgraužti įkyrusis „Dzingul bel, dzingul bel!..“ Kalėdų dovanas atneša – amerikonas Santa Klausas ir pepsikolinis Kalėdų senis, išstūmę dar ne taip seniai įprastą Died‘ą maroz‘ą.

Savi lietuviški veikėjai – Kalėda, išraiškingi ir gausūs mitiniai kalėdiniai persirengėliai laiminantys mūsų namus, atliekantys apeigas ir krečiantys linksmus pokštus – nebepasirodo. Jei švenčiame jūros šventę, tai garbiname – Neptūną, jei šnekamės apie meilę – dieviname Venerą, jei aptariame kūrybą – šaukiamės Pegaso…

Senieji lietuviški minties ženklai, dar ne taip seniai tikę bent vaikų pasakoms, jau ir iš jų pasitraukė, užleisdami vietas fėjoms, elfams, o dar dažniau – monstrams ir robotams…

Ir nėra dabar kitos išeities, kaip tik žadinti apsnūdusią mūsų bendruomeninę dvasią. Viskuo kuo galim, o pirmiausia įsiklausimu į tradiciją, į senuosius mūsų tautos ženklus ir papročius.

Naujametinių švenčių laikotarpis – vienas ilgiausių ir reikšmingiausių mūsų kalendoriuje. Čia telkiasi pagoniškos ir krikščioniškos, civilinės ir astronominės prasmės. Dabar gruodžio 21 arba 22 d. – astronominė žiemos saulėgrįža, vis dažniau prisimenama ir pažymima kaip šventinė gamtos virsmo diena.

Gruodžio 24 – Kūčių vakaras pripildytas išimtinai senais lietuviškais papročiais; gruodžio 25 d. – anksčiau 3 ir net 4 dienas trunkantis Kalėdų šventimas, kuriame susitinka senieji lietuviški ir krikščioniški papročiai; Gruodžio 31– sausio 1 dienomis civiliniai Naujieji metai – kuriems būdingas jau daugiau pasaulietinis proginis turinys.

Galiausiai sausio 6-toji, užbaigianti ilgą šventinį laikotarpį. Nors šiais laikais šią dieną jau mažai švenčiama, tačiau ji vis dar žymi Kalėdinių švenčių maratono pabaigą: išnešame lauk Kalėdines eglutes, nustojame sveikinti vieni kitus su Kalėdomis, konstatuojame nežymų dienos pailgėjimą „gaidžio žingsniu“, palydime protėvių vėles atėjusias mūsų aplankyti vėl į Anapus. Į tarpus tarp šių datų įsimaišantys dar ir savaitgaliai paverčia šį laikotarpį viena ištisine švente.

Lietuvoje, prieš įsigalint krikščionybei, Naujieji metai galėjo būti švenčiami pavasarį. Gamtos žmogui žemdirbiui ir gyvulių augintojui natūralu buvo skelbti naujų metų pradžią – kai atsibunda ir ima keltis visa kas gyva, kai prasideda naujos gyvybės ir pavasario darbų ciklas.

Žiemos saulėgrįžos laike naujumo idėja nėra tokia akivaizdi. Nors Saulė suka ilgėjančių dienų linkui, tačiau tiek gruodyje, tiek sausyje ką nors naujo atrasti sunku. Bet būtent šiuo metu lemiama ateitis, būtent dabar įdėmiau žiūrime į žemės ir dangaus ženklus, bandydami spėti savo ateitį.

Pasaulis savaime neatsinaujina – bėdos kaupiasi, daiktai dyla, žmonės silpsta ir sensta. Nei mirties, nei blogio išnaikinti nesame pajėgūs.

Bet galime apvalyti ir sustyguoti savąją dvasią. Ir tam esame pajėgūs tik pasitelkę daug didesnes nei mūsų pačių galias – slypinčias visuomeniniuose kolektyviniuose vaizdiniuose ir veiksmuose.

Kalendorinės šventės būtent ir nustato periodinį bendruomenės atsinaujinimo laiką. Laiką, kuomet sudaroma proga kreiptis į aukštesnes galias.

Dažnai šis ritmas siejamas su cikliniais gamtos reiškiniais – metiniu Saulės keliu, metų laikų kaita ar net reguliariai pasikartojančia žvaigždynų padėtimi. Šie objektyvūs reiškiniai vaizdžiai išreiškia ir suderina žmonių bendruomenės veiksmus.

Garsusis sociologas ir religijotyrininkas E. Durkheimas pačios religijos esmę kildino būtent iš kolektyvinės sąmonės ir kolektyviniais vaizdiniais kuriamos viršindividualios tikrovės.

Tik kolektyvinis gyvenimas leidžia sukurti idealaus viršžmogiško pasaulio vaizdinį. Pasak E. Durkheimo, tik bendruomenėje atkuriami ir palaikomi bendri vaizdiniai gali suteikti žmogui viršindividualių galių ir prikelti jį naujam gyvenimui.

Visuomeninių – religinių vaizdinių dėka, žmogus įgyja ryšį su kitu, aukščiau profaninės kasdienybės plytinčiu pasauliu, „kuris tam tikra prasme egzistuoja tik jo mintyse, bet jis šį pasaulį pakelia į kur kas aukštesnį lygmenį nei anas“.

Bendruomenė periodiškai susiburdama ir susitelkdama, siekia suvokti save, atkurti ir išsaugoti aukštesnę savimonę.

O toks susitelkimas lemia dvasinį pakilimą, teikia psichinių jėgų antplūdį. „Ir šios jėgos prisijungia prie tų, kurias eikvojame plušėdami dėl duonos kasdienės. Visuomenė, nekurdama idealo, negali savęs nei kurti nei atkurti“ (E. Dukheimas).

Mūsų krašte ir daugelyje kitų Europos tautų ilgiausių žiemos saulėgrįžos naktų laikotarpis susietas su protėvių vėlių sugrįžimo vaizdiniu. Šioje žemėje, mus palikusios tęsti nebaigtus savo darbus, jos išėjo dievop. Ir tik ilgiausiais vakarais ir tamsiausiomis naktimis suguža į mūsų namus kartu švęsti. Jau pats vėlės vardas primeną vėlumą, tamsą.

Kalėdinių švenčių laikotarpiu drausta dirbti, laikytasi daugelio atsargumo priemonių, kad nematomos vėlės nebūtų pažeistos ar kaip nors sutrikdyta jų ramybė.

Teigdami, kad nuo vėlių pagalbos priklauso gyvųjų sėkmė bei gerbūvis, protėviai uždėjo akcentus kurlink turime mąstyti ir kreipti dėmesį, jei norime atsinaujinimo.

Tikėta, kad pasaulio atsinaujinimas didžiąją dalimi priklauso nuo protėvių santykio su mumis. Juk mūsų gyvenimas tik akimirka tarp praeities, kurios jau nėra ir ateities, kurios dar nėra. Tuo tarpu, praeitis niekur nedingo.

Ji skleidžiasi per visą žmogiškąją kultūrą, kurią užgimę šiame pasaulyje paveldime iš prieš tai gyvenusiųjų. Ir kalbasi jie su mumis per visą paveldą – per daiktus ir papročius, žodžius ir vėliavas, per įvairius ženklus….

Pasaulis užpildytas išėjusiųjų kūrybos. Per ją visų laikų vėlės supa mus savo rūpesčiu ir linki mums gero. O mes savo gyvenimais bandome jungti praeitį su dabartimi. Perduodami jos išmintį ateičiai.

Kūčių – Kalėdų – Naujųjų metų šventiniame laike užkoduotas kelias į dvasinį atsinaujinimą. Jis rodo, kad ryšius su naujam gyvenimui įgalinančiomis prisikelti galiomis, galime atkurti nuosekliai pradėdami burti ir bendrais apeiginiais veiksmais vienyti savo šeimos (Kūčios), giminės ir bendruomenės (Kalėdos), tautos ir Valstybės (Naujieji metai) kolektyvines gyvųjų ir išėjusiųjų pajėgas.

Šiandien išblaškytiems kalėdinių gėrybių reklamos mirgėjimo ir civilizacijos patogumų, iš tradicinio gyvenimo ritmo išplėštiems, mums sunkiai įkandamas Kalėdinis protėvių egzistencializmas, pasireiškęs gebėjimu drąsiai žengti į susitikimą su sielos gelmėse glūdinčia dvasine tikrove – iš kurios į mus žvelgia mirusiųjų vėlės ir kurioje gyvena atsakomybė už mūsų pragyventus metus bei nenuspėjamą ateitį.

Ir štai vėl esame Kalėdinėje finišo tiesiojoje. Vėl kuriame naujas viltis ir naujus lūkesčius. Naujametinis mitas vis dar veikia. Jis tebevaro mus gyvenimo ratu, sutelkdamas prie ataskaitų, sugrąžindamas mūsų dėmesį artimiesiems ir draugams, duodamas atramos tašką mūsų ateities planams ir siekiams.

Atsigręžkime į tai kas mus jungia ir vėl patirsime tikras žemės ir dangaus dovanas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus
  • A. Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?
  • Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

Kiti Straipsniai

Šiauliai

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
Liepos 6-oji Vilniuje

Vilnius Liepos 6-ąją švęs prie Neries

2025 07 04
Liepos 6-oji Kaune

Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Karnavaliniai kostiumai vaikams

Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!

2025 06 27
aciulabai.lt

Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas

2025 06 23
Viešai nutekėjo net 16 mlrd. paskyrų duomenų: kaip apsisaugoti? | Freepik.com nuotr.

Pasaulis sujudęs dėl rekordinio duomenų nutekėjimo: didelė tikimybė, kad tarp jų yra ir Lietuvos gyventojų duomenys

2025 06 22
Šventės akimirka | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Dvigubi pasiekimai: gabiausi Kauno mokiniai pagerbti šventėje

2025 06 08
Ansamblių vakaras sugrįžta_šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero | S. Lukoševičiaus nuotr.

Ansamblių vakaras sugrįžta: šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero

2025 06 03
Šaltibarščių festivalis

Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

2025 05 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Daugeliui pasaulio kalbų gresia išnykimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai