Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2011 01 05 13:00
0
J. Vaiškūnas. Etninė kultūra – pertvarkymas ar metodiškas naikinimas?
Jonas Vaiškūnas | delft.lt nuotr.
Jonas Vaiškūnas | delft.lt nuotr.

Paprotys sieti senųjų metų pabaigą ir Naujųjų pradžią su žvaigždėmis ir žvaigždėtu dangumi – istoriškai susiklostęs reiškinys. Kalendorių sudarymas ir metų atskaita visuomet buvo žynių – žvaigždininkų (astrologų) pareiga. Pasitikdami Naujuosius kalendorinius metus – kaskart nesąmoningai sekame senąja tradicija – kreipdamiesi į žvaigždėtą dangų ir į žmones, kurie į jį žiūri. Šiuolaikiniams pranašautojams astrologams ir magams tuomet žiniasklaida parodo didesnį dėmesį. Prisimenami ir visus metus užmiršti astronomai. Jų klausiama: „Kas mūsų laukia ateinančiais metais?“

Daug kam vis dar atrodo, kad dažniau žiūrintys į dangų atranda ten išminties ženklus. Deja, astronomai jau seniai nebeįžiūri ženklų, dangus dabar pripildytas dangaus kūnais turinčiais savo masę temperatūrą, cheminę sudėtį… Kitaip į dangų ir gamtos reiškinius žvelgta senosiose tradicijose. Žodine tradicija paremtos visuomenės gyvenimo išmintį siejo ne su rašto, o su – gamtos ženklais. Vandeniui ir ugniai, medžiui ir akmeniui, žemei ir žaibui, šviesai ir tamsai, Saulei, Mėnuliui ir žvaigždėms – pasakojimuose ir papročiuose teikta dvasinė reikšmė. Tolimo kosmoso šviesos taškelius sujungę į įsimenamus ir lengvai atpažįstamus dangaus knygos ženklus ir suteikę jiems prasmę, – protėviai užrašė jais savo gyvenimo išmintį.

Kai diena pailgėja gaidžio žingsniu

Kalėdinis laikotarpis pradėtas Kūčiomis, įpusėjęs šurmulingaisiais Naujaisiais, baigiasi – sausio 6. Nuo šiol Tamsa trauksis – dienos ilgės. Net išlepinti modernių technologijų, vis dar pasiilgstame Saulės šviesos. Šiemet giedrų ir saulėtų dienų lapkrityje ir gruodyje, kartu paėmus, buvo mažiau nei vienos rankos pirštų. Tamsos ir pilkumos skraistė – niūrumu, nusivylimu, depresija, ligom, savižudybėm… draikėsi tarp mūsų. Bet viskas. Dabar dangaus ir sielos pragiedrulius skubins grįžtanti Saulė. Pragiedrulių mėnuo  taikliai sausį vadindavo rusai – prosinec; mat po ilgų tamsos miglų tik dabar danguje vėl ima rodytis žydruma (rus. prosin).

Ištvėrę, išgyvenę per tamsos klampynes prasisukantį metų ratą, jo stipinais viltingai vėl kilsime į šviesą. Kilimo pradžia – sausio 6-oji – vadinta: Krikštais, Atarašais, Trimis Karaliais. Astronomiškai tai – Saulės „stovėjimo“ (lot. solstitium – saulės stovėjimas) laikotarpio pabaiga. Įdėmiai stebėdami Saulės judėjimą, praeities žvaigždininkai kreipė dėmesį į šį Saulės „stovėjimą“, kai dienos trukmė beveik 2 savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. Sausio 6-tą įgudusi akis jau pastebi dienos Saulės kelio pailgėjimą. Iš čia ir vaizdingas posakis – „Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį“.

Dienos pailgėjimą, po saulėlydžio atspindi Oriono žvaigždžių padėtis. Trumpiausių dienų vakarais, Saulei nusileidus – 3 įsidėmėtinos Oriono žvaigždės teka tiesiai rytuose. Dienoms ilgėjant ši žvaigždžių trijulė sutemus sužimba vis aukščiau. Oriono žvaigždynas mūsų protėviams kažkada buvo puikiu kalendorinių darbų orientyru, tad ir vadintas jis įvairiai – Šienpjoviais, Pjovėjais, Kūlėjais, Trimis mergelėmis verpėjomis, Trimis Karaliais.

Trumpiausias Saulės „stovėjimo“ dienas nuo Kūčių iki sausio 6-tos Šiaurės Europos tautos siejo su protėvių vėlių sugrįžimo ir lankymosi savo namuose laikotarpiu. Šį laiką Lietuvoje vadindavo – “tarpkalėdžiais”, “tarpušvenčiais”, “šventvakariais”, “vaišėmis”. Tuomet sodybas lankydavo žmonės, persirengę lokio, arklio, gervės, ožio ir kitomis magiškomis kaukėmis. Vėliau krikščioniškų pasakojimų įtakoje šių persirengėlių būrį papildė ir Trijų Karalių personažai. Atsilankę sodyboje persirengėliai giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės ir gero derliaus, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami. Nors per amžius išblėso šių kalėdinių kaukininkų supratimas, bet galima spėti, kad tai – mitiniai protėviai, vaizduojantys mūsų pačių žmogiškąsias savybes. Bandydami susivokti kas esame, dar ir dabar save lyginame būtent su gyvūnais: „stiprus kaip lokys“, „dirba kaip arklys“, „grakšti kaip gervė“, „užsispyręs kaip ožys“… Kadaise žvaigždininkai panašius gyvūnų įvaizdžius siedami su žvaigždynais sukūrė astrologinę sistemą.

Žvaigždės – pasitinka ir palydi

Vienu svarbiausiu Krikštų šventės veiksmų buvo maginė sodybos apsauga nuo neregimų dvasių. Manyta, kad pradėjus dienoms ilgėti, vėlės privalo iškeliauti atgal į Aną pasaulį, tad Krikštų išvakarėse kai kur buvo ruošiama atsisveikinimo su vėlėmis vakarienė, vadinama Kūčelėmis. Kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, buvo “atrašinėjami” pastatai ir daiktai. Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, šeimininkas švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida, žymėdavo tris kryželius + + + . Šio ženklinimo svarbą primena ir šventės pavadinimai – Atarašai bei Krikštai. „Dedant krikštus“ iš sodybos išrašomi, išprašomi svečiai iš Anapus.

Ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyniniuose kraštuose kryželiai buvo daromi taip pat ir iš verbos šakelių ar šiaudų ir, apsaugos nuo piktųjų dvasių sumetimais, būdavo užkišami įvairiose statinių vietose. Latvijoje ant statinių, neatkeliant rankos, buvo išpiešiamos ir penkiakampės arba aštuonkampės žvaigždės – slogučio kryžiai (lietuvēna krusts). Ir pačią šventę latviai vadino – Žvaigždės arba Žvaigždžių diena. Taigi, pliuso pavidalo maginiai kryželiai yra ne kas kita, o 3-jų žvaigždžių simboliai. Su pirmosios vakaro žvaigždės pasirodymu Kalėdų išvakarėse pasitikome protėvių vėles, o su 3-jų Šienpjovių žvaigždžių vakariniu patekėjimu – jas išlydime.

8-ta diena po Naujųjų metų Žvaigždės diena vadinama ir keistai į baltiškas panašiose Kinijos naujametinėse tradicijose. Tą dieną rodoma pagarba žvaigždėms: sėdant prie apeiginio vaišių stalo šeimos galva lenkiasi žvaigždžių dievams ir savo laimingai žvaigždei, globojusiai jo gimimą. Apeigoje dalyvauja tik vyrai, kurie išreikšdami pagarbą savom žvaigždėm uždega po 3 aromatine alyva užpildytas lempeles ir pagal jų liepsnelių spindesį spėja savo ateitį. Žvaigždėtas dangus šį vakarą, kaip ir mūsų krašto žmonėms, – lemia gerus ir derlingus metus.

Žvaigždės – sielos atspindys

Žvaigždžių magijos neišvengė net ir krikščioniška tradicija. Evangelijoje pagal Matą rašoma, jog Rytų žyniai-magai apie Kristaus gimimą sužinojo pagal danguje pasirodžiusią ryškią žvaigždę. Šios žvaigždės vedami jie atėjo pasveikinti naujagimio bei įteikti jam dovanų. Nors Evangelija neminėjo magų skaičiaus, tačiau vėlesnėse interpretacijose laikoma jų buvus – 3 (Vakarų bažnyčios tradicijoje) arba priskaitoma net – 12 (Rytų bažnyčioje, pvz. Sirijoje). Viduramžiais, istorijai apie Rytų žynius apaugus įvairiomis literatūrinėmis interpretacijomis, atsirado spalvingi, jau ne astrologų-magų atėjusių iš Rytų, o Trijų Karalių – Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vaizdiniai. Šių legendų paveikti kai kurie astronomai iki šiol desperatiškai tebeieško Kristui gimus danguje ryškia žvaigžde sužibusio dangaus kūno…

Religinėse tradicijose gimimo siejimas su dangaus skliaute sužimbančia žvaigžde – plačiai įsišaknijęs. Kiekvienas žmogus turi žvaigždę, kuri užsižiebia gimstant ir gęsta mirštant. Šviesių ir dvasingų – žvaigždės šviesios, tamsių, nedorų – blankios. Iki tol nematytos ryškios žvaigždės suspindo gimus – Krišnai, Lao Dze, Mozei, Abraomui….

Taigi, ką sako apie naujuosius metus aukštai žibančios mūsų trumpo gyvenimo palydovės – žvaigždės? Jos kantriai tyli. Atsakyti tegali žmogus perėmęs tradiciją ir žinantis ženklus. Žvaigždės virš mūsų, – kad sustotumėm ir aukštai iškeltumėm galvą, kad amžinoji šviesa pasiekusi mūsų akis primintų mums – mus pačius – grąžindama gyvenimo trapumo ir kiekvienos akimirkos nepakartojamumo pojūtį. Žvaigždėtas dangus atspindi mūsų sielą. Ką atrasime joje – blogio demoną ar tobulą dorovės dėsnį – tas ir laukia mūsų kitąmet.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  2. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  3. E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?
  4. Vėlių laiko (Advento) ir Kalėdų mitologija (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

2022 06 29
Rasos šventė Kernavėje | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventei Kernavėje – 55!

2022 06 22
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Apie šventumą (II)

2022 06 21
„Aktualioji istorija“: „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ ir katalikiškasis pasipriešinimas sovietmečiu

„Aktualioji istorija“: „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ ir katalikiškasis pasipriešinimas sovietmečiu

2022 06 20
„Aktualioji istorija“: Katalikų bažnyčios įtakos raida | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Katalikų bažnyčios įtakos raida

2022 06 17
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Apie šventumą (I)

2022 06 12
Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

G. Burneika. Katalikai prieš Romuvą

2022 06 01
Aukštaitijos etninės kultūros reikalai aptarti Leliūnuose

Aukštaitijos etninės kultūros reikalai aptarti Leliūnuose

2022 05 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Politinė pagonybė: veidai ir įveikos

2022 05 31
Pexels.com, A.Gep nuotr.

Apgamus patariama tikrinti pastoviai

2022 05 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO

2022 06 30
Labiausiai vaikų uostomas ir liečiamas augalas – mėta | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Labiausiai vaikų uostomas augalas – mėta

2022 06 30
SAM: naujovės dėl tyrimų ir vaistų įsigijimo
Lietuvoje

Gydytojai: reforma „važiuoja“ tolyn

2022 06 30
Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Žmonės

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri

2022 06 29
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

2022 06 29
Ar elektromobiliai teršia mažiau?
Lietuvoje

Elektromobilių skaičius sparčiai auga

2022 06 29
Pavasario saule reikėtų mėgautis atsargiai
Lietuvoje

Kam pavojingiausias vasaro karštis?

2022 06 29
Troleibusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras kontrolės bilietas

2022 06 29


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Minskui reikia traukinio! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • įžvelgia galimas klastotes apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Priims ir spruks? apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO
  • „Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
  • Labiausiai vaikų uostomas augalas – mėta
  • Gydytojai: reforma „važiuoja“ tolyn

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1928; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1025; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 891; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 786; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 607; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 585; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 29
4
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Švenčioniškis Jonas Vaiškūnas Lietuvos Romuvos vasaros stovykloje „Švenčionija“ (2015 08 10-16) toliau kalba apie šventumą, pyktį, sėkmę ir nesėkmę, apie aukuro ir sielos...

Skaityti toliau

Rasos šventei Kernavėje – 55!

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 22
2
Rasos šventė Kernavėje | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 23-24 d. Kernavėje vyks jau 55-oji Rasos šventė.

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Apie šventumą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 21
7
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Švenčioniškis Jonas Vaiškūnas Lietuvos Romuvos vasaros stovykloje „Švenčionija“ (2015 08 10-16) toliau kalba apie šventumą, jo pajautą, raišką ir galią...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Minskui reikia traukinio! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • įžvelgia galimas klastotes apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Priims ir spruks? apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • Papa Borgia apie Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius

Kitas straipsnis

Žurnalas „Miškai“: išskirtiniausių Lietuvos medžių dešimtukas (9)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai