Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2012-01-06 01:36:55
4
Oriono juosta | Alkas.lt nuotr.

Oriono juosta | Alkas.lt nuotr.

Paprotys sieti senųjų metų pabaigą ir Naujųjų pradžią su žvaigždėmis ir žvaigždėtu dangumi – istoriškai susiklostęs reiškinys. Kalendorių sudarymas ir metų atskaita visuomet buvo žynių – žvaigždininkų (astrologų) pareiga.

Pasitikdami Naujuosius kalendorinius metus – kaskart nesąmoningai sekame senąja tradicija – kreipdamiesi į žvaigždėtą dangų ir į žmones, kurie į jį žiūri.

Šiuolaikiniams pranašautojams astrologams ir magams tuomet žiniasklaida parodo didesnį dėmesį. Prisimenami ir visus metus užmiršti astronomai. Jų klausiama: „Kas mūsų laukia ateinančiais metais?“

Daug kam vis dar atrodo, kad dažniau žiūrintys į dangų atranda ten išminties ženklus. Deja, astronomai jau seniai nebeįžiūri ženklų, dangus dabar pripildytas dangaus kūnais turinčiais savo masę temperatūrą, cheminę sudėtį… Kitaip į dangų ir gamtos reiškinius žvelgta senosiose tradicijose.

Žodine tradicija paremtos visuomenės gyvenimo išmintį siejo ne su rašto, o su – gamtos ženklais. Vandeniui ir ugniai, medžiui ir akmeniui, žemei ir žaibui, šviesai ir tamsai, Saulei, Mėnuliui ir žvaigždėms – pasakojimuose ir papročiuose teikta dvasinė reikšmė. Tolimo kosmoso šviesos taškelius sujungę į įsimenamus ir lengvai atpažįstamus dangaus knygos ženklus ir suteikę jiems prasmę, – protėviai užrašė jais savo gyvenimo išmintį.

Kai diena pailgėja gaidžio žingsniu

Kalėdinis laikotarpis pradėtas Kūčiomis, įpusėjęs šurmulingaisiais Naujaisiais, baigiasi – sausio 6. Nuo šiol Tamsa trauksis – dienos ilgės. Net išlepinti modernių technologijų, vis dar pasiilgstame Saulės šviesos. Šiemet giedrų ir saulėtų dienų lapkrityje ir gruodyje, kartu paėmus, buvo mažiau nei vienos rankos pirštų.

Tamsos ir pilkumos skraistė – niūrumu, nusivylimu, depresija, ligom, savižudybėm… draikėsi tarp mūsų. Bet viskas. Dabar dangaus ir sielos pragiedrulius skubins grįžtanti Saulė. Pragiedrulių mėnuo – taikliai sausį vadindavo rusai – prosinec; mat po ilgų tamsos miglų tik dabar danguje vėl ima rodytis žydruma (rus. prosin’).

Ištvėrę, išgyvenę per tamsos klampynes prasisukantį metų ratą, jo stipinais viltingai vėl kilsime į šviesą. Kilimo pradžia – sausio 6-oji – vadinta: Krikštais, Atarašais, Trimis Karaliais. Astronomiškai tai – Saulės „stovėjimo“ (lot. solstitium – saulės stovėjimas) laikotarpio pabaiga.

Įdėmiai stebėdami Saulės judėjimą, praeities žvaigždininkai kreipė dėmesį į šį Saulės „stovėjimą”, kai dienos trukmė beveik 2 savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią.

Šienpjoviai (Orionas) | NASA-nuotr
Šienpjoviai (Orionas)

Sausio 6-ąją įgudusi akis jau pastebi dienos Saulės kelio pailgėjimą. Iš čia ir vaizdingas posakis – „Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį“.

Dienos pailgėjimą, po saulėlydžio atspindi Oriono žvaigždžių padėtis. Trumpiausių dienų vakarais, Saulei nusileidus – 3 įsidėmėtinos Oriono žvaigždės teka tiesiai rytuose. Dienoms ilgėjant ši žvaigždžių trijulė sutemus sužimba vis aukščiau. Oriono žvaigždynas mūsų protėviams kažkada buvo puikiu kalendorinių darbų orientyru, tad ir vadintas jis įvairiai – Šienpjoviais, Pjovėjais, Kūlėjais, Trimis mergelėmis verpėjomis, Trimis Karaliais.

Trumpiausias Saulės „stovėjimo“ dienas nuo Kūčių iki sausio 6–tos Šiaurės Europos tautos siejo su protėvių vėlių sugrįžimo ir lankymosi savo namuose laikotarpiu. Šį laiką Lietuvoje vadindavo – „tarpkalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis“. Tuomet sodybas lankydavo žmonės, persirengę lokio, arklio, gervės, ožio ir kitomis magiškomis kaukėmis.

Vėliau krikščioniškų pasakojimų įtakoje šių persirengėlių būrį papildė ir Trijų Karalių personažai. Atsilankę sodyboje persirengėliai giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės ir gero derliaus, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami.

Nors per amžius išblėso šių kalėdinių kaukininkų supratimas, bet galima spėti, kad tai – mitiniai protėviai, vaizduojantys mūsų pačių žmogiškąsias savybes. Bandydami susivokti kas esame, dar ir dabar save lyginame būtent su gyvūnais: „stiprus kaip lokys“, „dirba kaip arklys“, „grakšti kaip gervė“, „užsispyręs kaip ožys“… Kadaise žvaigždininkai panašius gyvūnų įvaizdžius siedami su žvaigždynais sukūrė astrologinę sistemą.

Žvaigždės – pasitinka ir palydi

Vienu svarbiausiu Krikštų šventės veiksmų buvo maginė sodybos apsauga nuo neregimų dvasių. Manyta, kad pradėjus dienoms ilgėti, vėlės privalo iškeliauti atgal į Aną pasaulį, tad Krikštų išvakarėse kai kur buvo ruošiama atsisveikinimo su vėlėmis vakarienė, vadinama Kūčelėmis.

Kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, buvo „atrašinėjami“ pastatai ir daiktai.

Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, šeimininkas švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida, žymėdavo tris kryželius + + + . Šio ženklinimo svarbą primena ir šventės pavadinimai – Atarašai bei Krikštai. „Dedant krikštus“ iš sodybos išrašomi, išprašomi svečiai iš Anapus.

Ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyniniuose kraštuose kryželiai buvo daromi taip pat ir iš verbos šakelių ar šiaudų ir, apsaugos nuo piktųjų dvasių sumetimais, būdavo užkišami įvairiose statinių vietose.

Latvijoje ant statinių, neatkeliant rankos, buvo išpiešiamos ir penkiakampės arba aštuonkampės žvaigždės – slogučio kryžiai (lietuvēna krusts). Ir pačią šventę latviai vadino – Žvaigždės arba Žvaigždžių diena.

Taigi, pliuso pavidalo maginiai kryželiai yra ne kas kita, o trijų žvaigždžių simboliai. Su pirmosios vakaro žvaigždės pasirodymu Kalėdų išvakarėse pasitikome protėvių vėles, o su trijų Šienpjovių žvaigždžių vakariniu patekėjimu – jas išlydime.

Aštunta diena po Naujųjų metų Žvaigždės diena vadinama ir keistai į baltiškas panašiose Kinijos naujametinėse tradicijose. Tą dieną rodoma pagarba žvaigždėms: sėdant prie apeiginio vaišių stalo šeimos galva lenkiasi žvaigždžių dievams ir savo laimingai žvaigždei, globojusiai jo gimimą.

Apeigoje dalyvauja tik vyrai, kurie išreikšdami pagarbą savom žvaigždėm uždega po 3 aromatine alyva užpildytas lempeles ir pagal jų liepsnelių spindesį spėja savo ateitį. Žvaigždėtas dangus šį vakarą, kaip ir mūsų krašto žmonėms, – lemia gerus ir derlingus metus.

Žvaigždės – sielos atspindys

Žvaigždžių magijos neišvengė net ir krikščioniška tradicija. Evangelijoje pagal Matą rašoma, jog Rytų žyniai-magai apie Kristaus gimimą sužinojo pagal danguje pasirodžiusią ryškią žvaigždę. Šios žvaigždės vedami jie atėjo pasveikinti naujagimio bei įteikti jam dovanų. Nors Evangelija neminėjo magų skaičiaus, tačiau vėlesnėse interpretacijose laikoma jų buvus – 3 (Vakarų bažnyčios tradicijoje) arba priskaitoma net – 12 (Rytų bažnyčioje, pvz. Sirijoje).

Viduramžiais, istorijai apie Rytų žynius apaugus įvairiomis literatūrinėmis interpretacijomis, atsirado spalvingi, jau ne astrologų-magų atėjusių iš Rytų, o Trijų Karalių – Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vaizdiniai. Šių legendų paveikti kai kurie astronomai iki šiol desperatiškai tebeieško Kristui gimus danguje ryškia žvaigžde sužibusio dangaus kūno…

Religinėse tradicijose gimimo siejimas su dangaus skliaute sužimbančia žvaigžde – plačiai įsišaknijęs. Kiekvienas žmogus turi žvaigždę, kuri užsižiebia gimstant ir gęsta mirštant. Šviesių ir dvasingų – žvaigždės šviesios, tamsių, nedorų – blankios. Iki tol nematytos ryškios žvaigždės suspindo gimus – Krišnai, Lao Dze, Mozei, Abraomui….

Taigi, ką sako apie naujuosius metus aukštai žibančios mūsų trumpo gyvenimo palydovės – žvaigždės? Jos kantriai tyli. Atsakyti tegali žmogus perėmęs tradiciją ir žinantis ženklus. Žvaigždės virš mūsų, – kad sustotumėm ir aukštai iškeltumėm galvą, kad amžinoji šviesa pasiekusi mūsų akis primintų mums – mus pačius – grąžindama gyvenimo trapumo ir kiekvienos akimirkos nepakartojamumo pojūtį.

Žvaigždėtas dangus atspindi mūsų sielą.

Ką atrasime joje – blogio demoną ar tobulą dorovės dėsnį – tas ir laukia mūsų kitąmet.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  2. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  3. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  4. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  5. Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas kviečia pakeliauti senojo lietuviško Zodiako pėdsakais
  6. E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?
  7. N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai
  8. Spalio dangaus akcentai – Jupiteris ir Hartlio kometa
  9. Spalio dangus. Jupiteris atsidurs arčiausiai Žemės, Šienpjoviai ir Slibinas pažers meteorų
  10. Skaitant dangaus ženklus (audio)
  11. Trijų karalių šventė Kaune

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Kemblys says:
    12 metų ago

    Stenėdamas, girgždėdamas Vaiškūnas pradėjo rašyti lietuviškais žodžiais. Bet, matyt, kažkas ne taip, tai ėmė ir pasiaiškino sau mielu svetimžodžiu:
    “Kalendorių sudarymas ir metų atskaita visuomet buvo žynių – žvaigždininkų (astrologų) pareiga.” 🙂

    Šis sakinys įdomus, jame bandoma Žynius užtemti ant šiuolaikinio romuvių suvokimo kurpalio. Žyniui primetamos ‘pareigos’. Klostoma nuomonė, kad buvo įvairūs žyniai. Lengva rašyti apie senovę – mirę nepaprieštaraus.
    Kažkaip nesitiki, kad genties nariui kas nors galėtų primesti ‘pareigą’ – juk visi savo visus poreikius tenkino šeimos jėgomis, dar laiko ir noro likdavo gaminius papuošti.

    Toliau pakišamas šiuolaikinio mokslo pranašumas:
    “Daug kam vis dar atrodo, kad dažniau žiūrintys į dangų atranda ten išminties ženklus. Deja, astronomai jau seniai nebeįžiūri ženklų, dangus dabar pripildytas dangaus kūnais turinčiais savo masę temperatūrą, cheminę sudėtį…”

    Dar toliau Žynių vaidmuo menkinamas:
    “Tolimo kosmoso šviesos taškelius sujungę į įsimenamus ir lengvai atpažįstamus dangaus knygos ženklus ir suteikę jiems prasmę, – protėviai užrašė jais savo gyvenimo išmintį.” – PROTĖVIAI.

    Kokiu tikslu parašytas straipsnis?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      5 metai ago

      Demagogija.

      Atsakyti
    • Su Naujaisiais metais, mielas Kembly! says:
      5 metai ago

      Tamsta lyg pajutai mano nerimą ir atsiliepei! Ačiū!
      Buvai tamsta taip ilgai dingęs, kad net ir blogiausią galėjai įtarti.
      Malonu, kad tamsta vis dar čia, vis dar domiesi, apie ką mes čia šnekučiuojamės!
      Nepamenu, ar ne Granausko apsakymuose skaičiau apie iš kaimo kapinių grįžtantį senuką, savo žmoną palaidojusį ir dėl to labai susigraužusį, kad dabar, girto namo grįžusio nebebus kam barti. Būdavo, eina namo ir spėlioja: gal bars, o gal nebars. Dabar nė nebereikia spėlioti – nieks nebebars, kad ir keturiom pareisi, nes niekam daugiau tu taip nerūpi, kaip savo mylai bambeklei rūpėjai… 🙁

      Atsakyti
  2. Rimantas O.K. says:
    12 metų ago

    Kembly, kas tamstai trukdo parašyti savo “teisingą” straipsnį? Ar tik kritikuoti sugebat kai jau kas nors parašo?
    Beje tokiais klausimais tamstos “teisybės” ieškojimas atrodo juokingai, kai rašoma apie tai ko nepamatuosi ir nepaskaitysi iškalto ant akmens prieš tūkstantmečius.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos? | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?

2023 09 03
Bendranoriai Lazdijuose | headline.lt nuotr.

Žvaigždes kviečia stebėti kiaurus metus!

2023 08 12
Nacionalinis šienpjovių čempionatas, Rupkalviai | bef.lt nuotr.

Šį savaitgalį Lietuvos ir Lenkijos šienpjoviai varžysis dėl geriausio Šienpjovio vardo!

2023 08 02
Daiva Vaiškūnienė-Rimšaitė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt su įstabiu gimtadieniu sveikina redaktorę Daiva Vaiškūnienę

2023 07 30
Šienpjovių čempionatas | V. Ščiavinsko nuotr.

Šienpjovių čempionatas sugrįžta!

2023 07 26
Gintaras Goda, Audrys Antanaitis | Alkas.lt koliažas

Lenkijos prezidentui atvykus į Lietuvą, KT paskelbė, kad kai kurių Lietuvos piliečių pavardes rašyti nevalstybine kalba Lietuvos pasuose galima Buvusio VLKK pirmininko ir kt. komentarai

2023 07 05
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

KT dar kartą skelbs ar asmenvardžių rašyba nevalstybine kalba, nepaisant VLKK nepritarimo, neprieštarauja Konstitucijai KT posėdžio netransliuoja – „užlūžo serveriai“

2023 07 05
Dainius Razauskas | I. Sidarevičiaus nuotr.

D. Razauskas: Į bekraštę žvaigždėtą erdvę

2023 07 01
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Antanaitis: Valstybinė kalba nėra vertybė dabartinei valdančiajai daugumai (II)

2023 06 27
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Antanaitis: Valstybinė kalba nėra vertybė dabartinei valdančiajai daugumai (I)

2023 06 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • P.Skutas apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Skanu! apie D. Stancikas. Karaliaučiaus krašto ateitis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą
  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 03
2
Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos? | Alkas.lt koliažas

Vienas žymus praeityje buvęs politikas iškėlė tikėjimo ir netikėjimo Rusijos demokratija klausimą. Esą, netikintys Rusijos demokratija, yra Kremliaus režimo propagandos...

Skaityti toliau

Žvaigždes kviečia stebėti kiaurus metus!

by Kristina Aleknaitė
2023 08 12
1
Bendranoriai Lazdijuose | headline.lt nuotr.

Naktinėtojai šį savaitgalį turėtų nepamiršti pasimėgauti krintančių žvaigždžių lietumi – kiekvieną rugpjūčio mėnesį pasikartojančiu Persėidų meteorų srautu. Šia proga ateinantį...

Skaityti toliau

Šį savaitgalį Lietuvos ir Lenkijos šienpjoviai varžysis dėl geriausio Šienpjovio vardo!

by Kristina Aleknaitė
2023 08 02
0
Nacionalinis šienpjovių čempionatas, Rupkalviai | bef.lt nuotr.

Rugpjūčio 5 d., Rupkalvių kaime, Šilutės rajone įvyks įspūdingas ir originalus vasaros renginys – Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Apie šių metų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • P.Skutas apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Skanu! apie D. Stancikas. Karaliaučiaus krašto ateitis
  • Pavyzdys apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
Kitas straipsnis
B.Obama: JAV kariuomenė taps mažesnė

B.Obama: JAV kariuomenė taps mažesnė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai