A. Vidugiris. Pietrytinių lietuvių šnektų likimas
Pietrytinių lietuvių šnektų terminu čia vadinamas įvairiakalbis Rytų Lietuvos masyvas tolokai nuo Vilniaus į rytus ir pietus iki Mẽdilos, Ašmenõs, ...
Pietrytinių lietuvių šnektų terminu čia vadinamas įvairiakalbis Rytų Lietuvos masyvas tolokai nuo Vilniaus į rytus ir pietus iki Mẽdilos, Ašmenõs, ...
1956 metai unikalūs tuo, kad sušvelnėjo komunistinis režimas po Stalino mirties. Tai ir TSKP XX suvažiavimas, kosmetiškai pasmerkęs Stalino kultą, ...
„Versmė“ ir vėl išleido neeilinį leidinį – penkių knygų „Vilniaus Golgotą“. Ji apima pirmąją, Mykolo Biržiškos sudarytąjį, Vilniaus krašto lietuvių ...
Dažnai teigiama, kad J. Paleckis ir A. Sniečkus rūpinosi ir lietuvišku švietimu. Noriu pateikti pavyzdžius kaip iš tiesų buvo nutautintame ...
1939 ir 1940 m. Lietuvai atgavus dalį Vilniaus krašto, vietiniai gyventojai lietuviai daugelyje vietų buvo praradę ar prarandantys brangiausia, ką ...
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Europos šalyse prasidėjo intensyvi gyventojų migracija, kurios dažniausia ir bene svarbiausia forma buvo repatriacija. Kai kurioms ...
Spausdiname Jono Pijaus Murkos (1889–1845) studijos „Lietuviai Vilniaus krašte“ tęsinį (pradžia ČIA). Studija parašyta 1941 m. talkinant dukrai Gražvydai.
Pranešimas skaitytas š.m. lapkričio 12 d. Seinuose minint Suvalkų krašto lietuvių kovas dėl teisų į pastoraciją lietuvių kalba.
Ši LRT laida (Ar lietuvių kalba reguliuojama per griežtai?) yra neįtikėtinai siaubinga, Kultūros ministras bandė apologizuoti Vilniaus regiono okupavimą, bet ...
2014 m. „Mokslo Lietuvoje“ Nr. 7 ir 8 atspausdintas Giedrės Bulotaitės straipsnis apie senelį Joną Pijų Murką (1889–1945). Straipsnyje minima ...
Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė ...
Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, ...
1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją. Lenkų tauta atkakliai priešinosi agresijai, tačiau jėgos buvo nelygios.
Pagaliau tai pasakyta viešai ir visai Lietuvai – ir ne kokiame nors marginalų laikraštėlyje, bet solidžiame Lietuvos lenkų laikraštyje ir rimtame ...
Lietuvos lenkakalbių laikraštis „Tygodnik Wileńszczyzny“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Prieš 103 metus Vilniaus kraštą išlaisvino savi kariai“. Taip, čia apie Želigovskio ...
Lietuvos santykis su Lenkijos įvykdyta mūsų sostinės ir Pietryčių Lietuvos aneksija ir Vilniaus atsiėmimas tragiškomis Lietuvai aplinkybėmis jau neblogai ištyrinėtas ...
Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo ...
Uždarius lietuvių pradžios mokyklas, skaityklos tapo svarbiausiais kultūros židiniais. Čia vykdavo vakarai, kursai, būdavo skaitomos paskaitos, rengiami pašnekesiai. Jose daugiausia ...
Lenkija, 1920 m. rudenį okupavusi Vilnių ir Rytų Lietuvą, 1922 m. ją aneksavo, inkorporavo į savo sudėtį. Aneksuotame Vilniaus krašte ...
Kalbant apie rytinę Lietuvos sieną, reikia grįžti į XIII a., į Lietuvos valstybės kūrimosi laikus. Mindaugo laikų valstybės branduolys kūrėsi ...
Joks nesutarimas nėra taip aptemdęs Lietuvos ir Lenkijos sntykių kaip konfliktas dėl Vilniaus. Mūsų tikslas – parodyti pagrindinius ginčo dėl ...
Tiesa, artėjimas prie tiesos yra sudėtingas dalykas, kaip sudėtingas yra pats individas, pirmiausia priklausantis nuo įsisavintų žinių. Iškyla žinių autentiškumo, ...
Prieš kurį laiką per radiją girdėjau aukštą teisininką sakant, esą „gyvenimo aplinkybės pasikeitė, todėl reikia pakeisti Lietuvos konstituciją“.
Vienas ryškiausių, gana efektyvus lietuvių lenkinimo būdas buvo lietuvių kunigų iškeldinimas į baltarusių parapijas. Lietuvių kunigai būdavo iškeldinami į kitas ...
Caro priespaudos ir griežto režimo sąlygomis Katalikų Bažnyčia vienintelė turėjo šiokias tokias sąlygas formuoti priešišką valdžiai visuomenės nuomonę bei žadinti ...
Lietuvos didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijos Karalystei 1385 m. sudarius Krėvos sutartį bei 1387 m. įvedus krikščionybę Lietuvoje, prasidėjo lietuvių polonizacija. ...
Valstybei valstybinė kalba yra labai svarbus dalykas. Tai pas pats, kaip ir valstybės sienos. Jos yra ginamos, dėl jų yra ...
Prasideda organizuotas Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko (VKI) Audriaus Valotkos puolimas. Tai daro prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmil ...
Pažaiskime tokį vaizduotės žaidimą. Įsivaizduokime, kad yra tam tikra mistinė jėga, antgamtinė galybė, kurios tikslas – saugoti Lietuvą ir jos ...
Ištraukos iš Jono Basanavičiaus „Autobiografijos“ (J. Basanavičius. Rinktiniai raštai. Vilnius: Vaga, 1970, p. 11–12, 888, 14–15, 17–18, 30–33).