Sovietmečiu daug kalbėjome apie lietuvius, kalėjusius Vokietijos kalėjimuose ir sovietiniuose lageriuose. Tačiau iki šiol beveik nieko nežinojome apie lietuvius, tarpukariu įkalintus Lenkijos kalėjimuose – už lietuvybės puoselėjimą, už gimtosios kalbos mokymą, už tautinį sąmoningumą.
Apie šią nutylėtą istorijos pusę primena neseniai išleista knyga „Lietuviai tarpukariu Lenkijos kalėjimuose“, kurią 2025 m. išleido Alytaus spaustuvė, o sudarė ir parengė Gintautas Šapoka. Leidinį galima įsigyti „Versmės“ leidykloje Vilniuje (geležinkelio stoties pastate) arba tiesiogiai pas leidėją.
Už lietuvybę – į kalėjimą
Knygoje aprašomi dviejų lietuvių politinių kalinių likimai, tačiau už jų istorijų slypi platesnis paveikslas. Tarpukario Lenkijos valdžia persekiojo lietuvius mokytojus ir kunigus, kurie drįso ginti teisę mokyti ir melstis gimtąja kalba. Tardymai, karceriai, mušimai, net kankinimai elektra – visa tai buvo tikrovė žmonių, kurie nepakluso prievartinei polonizacijai.
Net 1939 m. rugsėjo pradžioje, kai Lenkija jau kovojo su Vokietija, suėmimai ir persekiojimai tęsėsi. Tai liudija, kaip giliai buvo įsišaknijusi priešiška nuostata lietuvių atžvilgiu. Kaip rašo knygos sudarytojas, kaliniai buvo engiami iki paskutinės dienos – iki pat tolaiko, kai Sovietų Sąjunga smogė Lenkijai iš rytų.
Istorijos baltosios dėmės
Knygos įvade pateikiamas lietuvių politinių kalinių sąrašas, sudarytas 1940 m., kai Vilniaus kraštas buvo sugrąžintas Lietuvai. Šis sąrašas – vertingas istorinis šaltinis, liudijantis mūsų tautiečių pasipriešinimą Lenkijos okupaciniam režimui.
Leidėjas Gintautas Šapoka tikisi, kad šis darbas paskatins Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą surinkti ir oficialiai paskelbti visus tarpukario Lenkijos kalėjimuose kalėjusių lietuvių duomenis bei suteikti jiems nukentėjusiųjų nuo okupacijos statusą.
Pamirštoji okupacija
Kaip pažymi knygos autorius G .Šapoka, „taip atrodo, kad tos okupacijos ir nebuvo“. Ši mintis ypač svarbi šiandien, kai istorijos atmintis dažnai tampa politinių interpretacijų įkaite.
Knyga primena, kad tarpukario Lenkijos okupacija paliko gilius pėdsakus lietuvių tautos sąmonėje – pėdsakus, kuriuos dar turime iš naujo pažinti ir įvertinti.
Leidinio duomenys:
Pavadinimas: „Lietuviai tarpukariu Lenkijos kalėjimuose“
Sudarytojas ir leidėjas: Gintautas Šapoka
Išleido: Alytaus spaustuvė, 2025 m.
Platina: „Versmės“ leidykla (Vilnius, geležinkelio stoties pastatas) ir pats leidėjas.
Tai čia tokie mūsų strateginiai partneriai, kurie jeigu ką padės? Tikrai? Ar naiviai tikimasi, kad lenkų imperinės ambicijos ir imperinis mčstymas kažkur išgaravo? Jeigu lietuvoje kažkokiu būdu atsiras lenkų kareivis, savo noriu jis iš čia jau nebeišeis…Atkakliai atsisakantys mokytis istorijos pasmerkti likti vaikais…
Lenkijos politika Lietuvoje yra analogiška Rusijos politikai Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitose buvusiose sovietinėse respublikose, kurias imperija tikisi išlaikyti savo įtakoje ir ateityje susigrąžinti. Skandalingas to pavyzdys: neseniai įvyko Lietuvos-Lenkijos futbolo rinktinių rungtynės Kaune. Į jas atvažiavo D. Tuskas ir pasikvietė su savimi būrį Lietuvos vaikų (taip vadinamų lenkų), t.y., Lietuvos piliečių, Lietuvos gyventojų. Apdalino juos lenkiška atributika ir mokė tuos Lietuvos piliečių vaikus rungtynėse kartu sirgti už Lenkiją… Ar pas mus kam toks įžūlus spjūvis, toks 5-os kolonos ugdymas užkliuvo? Ne, lietuviai net nesuprato, kad tai yra nenormalu. Lietuviams atrodo, kad tai yra „mir, družba, bratskij narod“.
Tai gal LRT žurnalistai paklaustų Ruginienės kaip čia taip įvyko. Kas čia net antivastybiško prieš Lietuvos šalį organizuota buvo?
Spalio 27 dieną, 10 valandą, Seime rengiu istorinę konferenciją
apie tarpukariu okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimą.
Laukia šeši dalykiniai mokslininkų pranešimai, įvairiais pjūviais atskleidžiantys tą sąmoningai nutylėtą ir labai skausmingą mūsų istorijos laikotarpį. Labai kviečiu visus galinčius aktyviai dalyvauti.
Tam tereikia užsiregistruoti parašant, kad atvyksite, adresu simonas.kaunelis@lrs.lt (nurodykite vardą ir pavardę).
Drąsiai klauskite, jei kils klausimų. Manau, kad tai mūsų pažiūrų bendruomenei svarbiausias tokio pobūdžio renginys šią Seimo sesiją.
Nepasikuklinkite pakviesti draugus.
Iki susitikimo!
Pagarbiai,
Vytautas Sinica