Nuo birželio 2 d., Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas), pradės veikti naujoji Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Dominium Maris Baltici“, sujungianti svarbias sukaktis ir nutiesianti istorijos tiltą tarp Baltijos krantų.
2026-aisiais minimos Kotrynos Jogailaitės (1526–1583) 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines.
Centrinė parodos asmenybė – Kotryna Jogailaitė (1526–1583), Švedijos karalienė, Lietuvos ir Lenkijos princesė, 1562 m. Vilniaus katedroje ištekėjusi už Suomijos kunigaikščio, būsimojo Švedijos karaliaus Jono III (1537–1592).
Ši santuoka sujungė Jogailaičių ir Vazų dinastijas, o vėliau atvėrė kelią Vazų valdymui Abiejų Tautų Respublikoje ir bandymams derinti švediškąjį bei jogailaitiškąjį politinį ir kultūrinį paprotį.
Tačiau ši dinastinė jungtis tapo ir ilgų konfliktų dėl vyravo Baltijos jūros regione dalimi. Žvelgdami į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Abiejų Tautų Respubliką, Švedijos Karalystę ir stiprėjančią Maskvos valstybę, matome ne tik mainus ir prekybą, bet ir konkurenciją bei ilgamečius karus.
Paroda pasakoja ne tik apie Jogailaitės laikus, bet ir apie ištisą Lietuvos ir Švedijos santykių epochą – nuo vikingų laikų iki abiejų valstybių narystės NATO. Šiuose santykiuose svarbi vieta tenka ir Vytauto Didžiojo karo muziejui.
1928–1932 m. buvo tyrinėjamas garsusis Apuolės piliakalnis – pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta dabartinės Lietuvos gyvenvietė ir vieno pirmųjų Lietuvos ir Švedijos susidūrimų vieta.
854 m. vikingų užpultą gyvenvietę tyrinėjo švedų ir latvių archeologai bei Karo muziejaus viršininkas brg. gen. Vladas Nagevičius (1880–1954). Tyrimų radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose. O parodos lankytojai išvys daug Apuolės įdomybių: radinius, vaizdo įrašus, nuotraukas, brėžinius ir gen. Nagevičiaus kasinėjimų dienoraštį.
Daugiau kaip tūkstantį metų besitęsiančius santykius žymėjo daugybė ryškių įvykių ir procesų. Parodoje atsiskleis ne tik karai ir archeologiniai tyrimai, bet ir garsiosios vestuvės, Vazų dinastija, jūrininkystė ir jūrinė prekyba, švedų parama atkurtai Lietuvos kariuomenei bei kitos istorijos.
Įvairialypį pasakojimą atspindi ir parodos eksponatai
Lankytojai išvys ne tik tradicinių ginklų ir šarvų, bet ir jūrinių žemėlapių, monetų, laivų modelių, šiuolaikinės ginkluotės ir ekipuotės, taip pat dviratį ir roges.
Pasakojimą papildo talentingų lietuvių kūrėjų darbai. Tai istorinio drabužio rekonstruktorės Eglės Kukytės reinterpretuota Kotrynos Jogailaitės vestuvinė suknelė ir dailininko Artūro Rakausko moderniai nutapytas Kotrynos Jogailaitės portretas.
Kviečiama ne tik apžiūrėti parodą, bet ir dalyvauti teminėse pamokose, ekskursijose su kuratoriumi, taip pat apžiūrėti švedišką karinę techniką Karo technikos parodoje. Visos naujienos ir pasakojimai apie šias veiklas jus pasieks Vytauto Didžiojo karo muziejaus socialiniuose tinkluose.
Paroda veiks iki 2027 m. sausio 6 d.
Parodos partneriai: Kauno miesto muziejus, Kretingos muziejus, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas, Trakų istorijos muziejus, VšĮ „Viduramžių pasiuntiniai“.
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Visas parodos naujienas kviečiama sekti čia.
