Ši LRT laida (Ar lietuvių kalba reguliuojama per griežtai?) yra neįtikėtinai siaubinga, Kultūros ministras bandė apologizuoti Vilniaus regiono okupavimą, bet šį apramino paskambinęs studijon asmuo.
Dar kabinėtasi prie buvusio VLKK pirmininko Audrio Antanaičio dėl jo komentarų, kai paties ministro bendražygė LR Seime varo net su keiksmažodžiais, bet nieko, niekas nesiūlo atsistatydinti. Taikomi dvigubi standartai. Pati laida esmėj prasidėjo nuo kabinėjimosi.
ES skyrė 35 mln. lietuvių kalbos išsaugojimui, šios lėšos numuilintos LR Kultūros ministro politinių bendražygių. Kai šis klausimas laidoj liko pakeltas, staiga jis buvo nutildytas.>
Okupacijos bei genocido pasekoj įbrukta lenkų kalba sulyginta su žemaičių skandinaviška tarme, kuri mažina korupciją, nes kuria vakarietišką mentalitetą. Lietuvoj gyvena tautinės bendrijos, ne tautinės mažumos, todėl vieši užrašai, net dekoratyviniai galimi tik valstybine kalba.
Lietuviai Gudijoj yra okupuoti bei gyvena savo baltiškose etninėse žemėse, ir jie turi teisę lietuviškiems užrašams. Lietuva neturi nė milimetro okupuotų slaviškų žemių.
Lietuvių kalbos paplitimas 16 amžiuje | wikipedia.org nuotr.[/caption]
Laidos vedėja nutildė skambintoją dėl svetimų W,Q,X raidžių teigdama, jog Britanijoj irgi lietuviškai asmenvardžius parašytų laikraštyje su Ž, Š, Ų. Tikrai? Gal galite parodyti nors vieną tokį pavyzdį?
Laidoj pasiūlyta paimti pietryčių Lietuvos žemėlapį 19 a. bei žvilgterėti į vietovardžius. Tuo laiku šen vyko lietuvių tautos genocidas, siūlau paklausti kaip vadinti vietovardžius lietuvius žmones, kurie per stebuklą šį genocidą išgyveno. Pietryčių Lietuva yra baltų etninės žemės bei šen vietovardžiai gali likti tik baltiški.
Verta priminti, jog 1872 m. įvyko Vilniaus regiono surašymas, pagal kurį daugiau nei 63 proc. šio regiono gyventojų buvo lietuviai. Vėliau, Varšuvos nurodymu, iš bažnyčių rytų Lietuvoj pašalinama lietuvių kalba bei prasideda lietuvių kalbos sąmoningas naikinimas, regiono lenkinimas.
1897 m. kalbinis surašymas rodo, jog lietuviškai kalbančių kiekis beliko 17 proc. Lenkiška taisyklinga kalba kalbėjo tik 8 proc. gyventojų, kas aiškiai rodo, jog esminis sulenkinimas yra 20 a. pradžios reiškinys.
Pietryčių Lietuvos lietuvių kultūrinis genocidas galutinai pabaigiamas per Lenkijos okupacija, trukusią 1920 – 1939 m. Taip, nepabijokime šio žodžio – Pietryčių Lietuva yra LIETUVOS DONBASAS.
Šio regiono Lydos miestas yra Gudijos okupuotas su likusia 18,000 kv. km teritorija, kur Lietuva net bijo užsiminti apie ten okupacijoj gyvenančių lietuvių teises. Ten uždaryta paskutinė lietuviška mokykla. LR Kultūros ministerija kovoja Lietuvoj už imigrantų teises, bet negali pasirūpinti lietuvių teisėmis.
Straipsnio autorė (laidoje buvo nagrinėjamas Kristinos Sabaliauskaitės str. Kultūros karai ir paliaubos: lietuvių kalbos grėsmės) pradėjo kaltinti buvusį Lietuvių valstybinės kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį melu! Atsiprašau, kas čia per bendravimas? Prašytume vengti intrigų, paskalų – panašių į žurnalo „Žmonės“ turinį – viešoj laidoj.
Vėliau laidos vedėja pasako, jog dauguma skambinančiųjų nori mažiau reguliavimo, nors atvirkščiai dauguma skambinančiųjų palaikė reguliavimą bei dalis net norėjo dar didesnio reguliavimo! K. Sabaliauskaitė aiškino, jog vienas jos pažįstamas iš Lenkijos nesuvokia VLKK funkcijos mūsų valstybėj.
Tuomet jam galima buvo paaiškinti, jei lietuviai 19 a. pab. – 20 a. pradžioj būtų įvykdę lenkų genocidą šalia Varšuvos, tuomet visa Lenkija suprastų VLKK funkciją. Beje klestinti, sėkminga Islandija mums yra idealas, o ne rytų centrinė Europa.
Patiko tik tai, jog buvęs Lietuvių valstybinės kalbos komisijos pirmininkas kalbėjo faktais, nepatiko, jog priešininkai kalbėjo vadovaudamiesi jausmais. Dar patiko, jog apklausoj dauguma žmonių palaikė lietuvių kalbos reguliavimą.
Peršasi išvada, jog Lietuvos žmonėms svarbu vienytis prieš kultūrinius kairiuosius, kurie turbūt nekenčia Lietuvių kalbos?
Islandijos kalbos politika yra kartu ir griežta, ir veiksminga, kuri suformavo vieną sėkmingiausių pasaulio šalių. Kalba kuria žmonių mąstymo būdą, kuris gali kurti aukštą pragyvenimo lygį, mažinti korupciją.
Lietuvai pavyzdys yra Islandija, kur vidutinė alga artėja link 4000 eur. į rankas bei šalis pirmauja korupcijos išnaikinimo reitinge.
Esama Lietuvos kalbos politika turėtų būti ne naikinama, bet koreguojama Islandijos pavyzdžiu, remiantis dvejais aspektais:
1. Gyvybiškumu, bet paremtu baltiškuoju paveldu, kuris atitinka racionalųjį mentalitetą. Pvz., kalbininkai sugalvojo naujadarą „pasviręs brūkšnys“, žinoma, jog labiau tinkamas žodis būtų „svirtis“.
2. Suformuoti naują kalbos viziją, kurios pasekoj kalba formuotų sėkmės bei sąžiningo mąstymo būdą, artintų Lietuvą arčiau Šiaurės šalių. Verta padaryti Žemaičių šnektą oficialia bendrine kalba.
Trumpai. Kas ketvirtas gyventojas? Netikiu. Manau, kad daug daugiau LR piliečių gerbia ir myli lietuvių kalbą, nori ją girdėti ir matyti. Dar. Straipsnyje turėtų būti ne mentalitetas, o savimonė, ne emocijos, o jausmai, ne apologizuoti, o apginti (tingiu dėti kabutes).
Antraštėje klaustukas nereikalingas.
Tęsiant temą . Ėlėrtė straipsnis( ar straipsnis Ėlėrtė?):
Ivaškevičius apie diskusiją dėl kalbos kultūros: ar gražu bus tik tada, kai pridėsime kaimiškų lavonžodžių?
Atsidariau The Times pirmą pasitaikiusį straipsnį apie Lietuvą. Ten paminėti tokie vardai, vietovės, gatvės: Ona Simaite, Didzioji, Dziaugsmas, Gelezinkelio, Uzupis, Zenonas Steinys. (Pavardės turėtų būti Šimaitė, Šteinys.) Bet lietuviškų raidžių anglų laikraštis nerašo.
Teisingai – diakritikai numetami ir tiksliai pakartojami lotyniško raidyno vardai. Kaip ir pas mus dabar.
Skambinusiam klausytojui pasakius, kad neturi būti pasuose piliečių pavardes rašomos užsienietiškai, propagandistė laidos vedėja atkirto, kad „o D. Britanijoje laikraštyje gali parašyti su lietuviškomis raidėmis!!“
Bet tau kaip left-liberastui, tai gal nesuprantama apie ką čia.
Na, būti net leftliberastu yra žymiai geriau nei kvailiu. Štai citata iš pirmo pasitaikiusio britų laikraščio (Daily Mail): Ingrida Šimonytė, 47, was warmly welcomed by the media as she arrived in London on Tuesday to discuss the ongoing tensions between Ukraine and Russia. Pirštu prikišamai kvailiui: yra ir Š, ir Ė. O kodėl ne visur taip? Negi neaišku – mat esama brolių lietuvių, kurie sąmoningai kratosi visko, kas lietuviška, tarp emigrantų.
Arba atsiverčiu italų la Republika – Lukas Karvelis, o juk italų raidyne raidės K nėra.
Ir J jie neturi, ir W, ir X, bet vis tiek rašo varduose, kaip civilizuota tauta. Gal ir mums laikas pradėti civilizuotis. Štai italų raidynas:
Uppercase Lowercase Italian letter name Phonetic transcription of the letter name Pronunciation in words
A a a aah As in “father”
B b bi bee As in “building”
C c ci chee As in “cheeta”
D d di dee As in “dog”
E e e eh As in “elephant”
F f effe ehf-feh As in “first”
G g gi gee As in “jeep”
H h acca ahk-kah silent
I i i ee As in “see”
L l elle ehl-leh As in “long” (never as in “able”)
M m emme ehm-meh As in “may”
N n enne ehn-neh As in “never”
O o o oh As in “low”
P p pi pee As in “pop”
Q q qu koo As is “question”
R r erre ehr-reh Rolled “r”
S s esse Ehs-seh As in “sing”
T t ti tee As in “tornado”
U u u ooh As in “cool”
V v vi vee As in “van”
Z z zeta dze-tah At the beginning of the word, it has a /dz/ sound
Sudarkė lentelę, įdedu atskirai italų raidyną:
A
B
C
D
E
F
G
H
I
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
Z
Manau, gerb. Sabaliauskaitė galėtų paklausti pažįstamų iš Prancūzijos, ten valstybinės prancūzų kalbos vartojimo priežiūrą vykdo berods net kelios institucijos. O tai pažįstamai iš Lenkijos būtų galima papasakoti apie “Ustawa o języku polskim”- Lenkų kalbos įstatymą.Jo vykdymo priežiūrą berods vykdo Lenkų kalbos taryba ( Rada Języka Polskiego)?
Parašiau ir iškart dingo. Kodėl man tai primena patyčias? Ar tik ne vienintelė tokia ypatinga svetainė visame Krašte?
Ir manasis paskui panėrė. Drauge nebus taip liūdna 🙂 . Kažin – išnirs, ar ne?
Ganeva Sveicarijoje…..verciama kaip ?
atsiprasau…Zeneva….
Nuoširdus patarimas redakcijai – na neskelbkite pusraščių V. Apžvalgininko kliedesių. Negi neaišku, kad tokie tekstai kompromituoja bene vienintelį tautinį tinklaraštį😊 Aš rimtai.
Na gerai, tebūnie: ne „kompromituoja”, o „daro gėdą”.
Manau , tamstai niekas netrukdo turėti savo nuomonę, tad nereikėtų jos piršti kitiems.
Tai ne nuomonė. Tai pasimetusio proto kliedesiai.
Taiklus ir savikritiškas įsivertinimas! Tai teikia vilties, kad dar galėtum išsikapstyti iš to pasimetimo.
Iš tiesų, galima pastebėti, kad left-liberastinis mąstymo šaknys yra kvailumas arba „pasimetusio proto kliedesiai“, nors patiems left-liberastams pasivadinimas leftistu-liberastu su savo „pažangia nuomone“ skamba ir atrodo žymiai geriau už kvailumą.
Štai ir aptariamas Didžiosios Rašytojos straipsnis pasižymi mąstymo nenuoseklumu, padrikomis ir negiliomis mintimis, kurios nepagrįstos faktais, remiasi tik Didžiosios Rašytojos fantazijomis ir stereotipais. Nemalonu būtų tai vadinti kvailumu, žymiai geriau skamba „nuomonė“, „progresyvi ar liberali nuomonė“.
neskelbiant komentarų. Kokia prasmė čia skaityti ir rašinėti, jei jau taip? Tai moderuoja (ką tai reiškia?), tai iškart pasiunčia į nuotekas.
Perskaičiau kaip Didis Rašytojas ir lietuviško žodžio Kompozitorius Ivaškevičius peikia kalbininkus už neva netaisyklingą ir sintetinį Turkmėnistano vietovės pavadinimą Dervezė, pasak jo turi būti Darvaza. Bet pažiūrėjau kaip patys turkmėnai vadina, o gi turkmėniškai rašo – Derweze! Rusiškai rašo Darvaza (Дарваза), rusai savo kalboje daug tiurkiškų vietovardžių yra šiek tiek iškraipę dar nuo kolonijinių laikų. Angliškai, prancūziškai rašoma pagal surusintą pavadinimą Darvaza. Bet vokiškai, lenkiškai, olandiškai, švediškai rašo pagal turkmėnišką pavadinimą: Derweze, tačiau Žodžio Kompozitoriui vis tiek lietuvių kalbininkai dėl to kalti, nes jam taip atrodo… Ir kam jam visokie faktai?
Išklausiau visą diskusiją. Pagarba Antanaičiui – glaustai, suprantamai, aiškiai.
Kultūros ministras labai panašus į švietimo ministrą. Abu daugžodžiauja, bet aišku tik tiek, kad dirba politiniam užsakymui.
Vedėja pradžioje aiškino, kad dabar kiti laikai, rusifikacija praeityje… Bet pabaigoje susigavo, pati išsireiškė, kad jaunimo kalboje dabar kas ketvirtas (berods) žodis angliškas…
– Galvokime apie dabartį ir ateitį – kviečia ji. Tipo, kaip susikalbėti prie dabartinės integracijos (ukrainiečių pabėgėliai ir kiti), išsaugant valstybinės kalbos grynumą.
Kad ir vilkas būtų sotus, ir avelė sveika…
„Verta padaryti Žemaičių šnektą oficialia bendrine kalba.”
Kurią žemaičių patarmę – šiaurinę ar pietinę? Ir bendrine kalba vietoj dabartinės?
„Verta padaryti Žemaičių šnektą oficialia bendrine kalba.“ – gal ir pasus vėliau vėl pradėti išdavinėti? Juk buvo toks labai labai labai įtartinas vajus, pakvipęs separatizmu. Ar rašytojas girdėjo tą šnektą? Rimtai? Ir siūlo po to? Aš girdžiu ją kasdien, gyvendamas kuršių (!) žemėje. Islandija pavyzdys? Ar rašytojas žino kur ji randasi? Ar rašytojas žino, kad Islandija nėra apsupta slavų, kaip Lietuva (išskyrus Latviją, kuri privalo būti mums pavyzdžiu!!!). Islandiją supa vanduo iš visų keturių pusių (buvau, galiu papasakoti). Lietuvą gi vanduo supa iš visų pusių tik tada, kai palyja, o ne kasdien. Kosmosas, visiškas kosmosas…
Tenka pasakyti, kad akcentuojant žemaičių kalbą ir kviečiant išduoti gentinius žemaičių pasus nei kiek, nekvepia separatizmu. Atvirkščiai – tuo kviečiama išduoti ir dzūkų bei aukštaičių pasus, nes tautos pagrindą sudaro iš trijų genčių sudaryta žmonių LIETUVA, pagal susitarimą kalbanti ir rašanti gramatine aukštaičių suvalkiečių tarme. Visa tai yra susiję dar ir su šnektų bei pašnektų žemėmis, įskaitant ir kuršių savitą savitumą. Aš, pavyzdžiui, su malonumu išsiimčiau suvalkiečio aukštaičio pasą. Juolab, kad žmona yra nuo Marijampolės, o tėvas kilęs iš Kudirkos Naumiesčio. Pats, gi, esu gimęs ir augęs Kaune. Man toks pasas visai patiktų ir tada (esu nepartinis) mielai įstočiau į regionų partiją.
Manau, kad jau yra lenko korta.suteikianti nemažai teisių pripažįstančiam save lenku- tai,ko gero,rodo lenkų vienybę ( kad ir kai kurie iš jų būtų lietuvių, gudų,ukrainiečių ir t.t. kilmės?). Lietuvio kortos nėra- ar tie žemaičio,suvalkiečio,dzūko “pasai” ją pakeistų? Nemanau. Skaidytis, skirstytis į “savus” ir “svetimus” mes mokame ( žiūr. kai kurių savivaldybių veiksmus), bet lietuviškos vienybės neretai labai trūksta. Reikėtų dažniau prisiminti “Vardan tos Lietuvos vienybė težydi”….
Labai gerai prisimenu, kokie svarstymai, kokios kalbos, kokie straipsniai tada buvo, kokie labai įtartini politiniai veikėjai dalyvavo. Naivūs žmonės priėmė visa tai labai patikliai. Buvu aiškus stūmimas link separatizmo.
Vėl moderuojate ar cenzūruojate. Kodėl kitur to nėra? Kodėl tik čia?
Mąstau, mąstau ir nesuprantu: ar šiuolaikiškų pažiūrų politelito ir žymių žmonių nuomone Valotka teigiamas, ar neigiamas veikėjas? – Kai okupaciją pavadino okupacija, prieš jį sukilo ir ministras, ir žymūs žmonės. Kai kažkurio radijo užklaustas jis atsakė, jog žodis š..das nėra draudžiamas, visi pažangių pažiūrų LRT žmogos puolė taip uoliai platinti šį žodį per radiją ir TV, lyg sovietmečio laikų komsomolcai-dobrovolcai , kad jau net LRT eteris tuo žodžiu ne tik užsikimšo, bet ir pakvipo…
Ar gali taip būti, kad tą, kas paskelbs amnestiją visai žodyno vulgarienai, žymūs žmonės gal net kels kandidatu į prezidentus?
į >>> Rimgaudui
Žemaičiai, prigimtinai atplaukę iš žemų Romos geografinių platumų, turėjo kraujo ryšį su Cezariu. Tad, kodėl jiems neišsišokti? Tačiau šis veiksmas pažadino suvalkiečių aukštaičių, kuršių ir dzūkų gentines savimones, todėl pasipriešinta ir žemaičiai buvo pastatyti į vieną lygį su kitomis Lietuvos baltų gentimis. O pats reiškinys Lietuvos kaip valstybės savimonės vystymuisi turėjo teigiamą emociją.