Kol kas iš Si Dzinpingo ir Donaldo Trampo susitikimo galima padaryti penkias gana paprastas išvadas.
1. JAV ir Kinija nenori susipykti tiek, kad prasidėtų rimta krizė.
Abi pusės sako: konkuruosime, ginčysimės, bet stengsimės neperžengti ribos, už kurios prasideda atviras konfliktas. JAV ir Kinija toliau kovos dėl technologijų, prekybos ar įtakos pasaulyje, bet kartu palaikys tiesioginį ryšį, kad koks nors incidentas Pietų Kinijos jūroje netyčia nevirstų kariniu susidūrimu.
Tai tikrai nėra JAV ir Kinijos draugystė. Greičiau susitarimas: „mes liekame varžovai, bet pasistenksime nesusprogdinti viso pasaulio.“
2. Prekybos karas nesibaigė, bet bus pristabdytas.
Didžiausi ginčai dėl muitų, Kinijos prekių, JAV technologijų ir retųjų metalų tiekimo niekur nedingo, bet, atrodo, abi šalys daro savotišką pauzę. Mums tai panašu į du “gatvės verslo” partnerius, kurie smaugia vienas kitą dėl pinigų, bet nubrėžia liniją nelaužyti vienas kitam rankų bent du mėnesius. Per tą laiką abu tikisi rasti naują būdą arba pritaikyti seną vienas kito susilpninimui.
3. Taivanas lieka pavojingiausiu klausimu.
Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir nori, kad JAV kuo mažiau jį remtų. Vašingtonas savo ruožtu parduoda Taivanui ginklus ir nenori, kad Kinija jėga pakeistų padėtį. Svarbiausias klausimas, kurį kelia pasaulinio saugumo architektūros ekspertai yra ar Trampas mainais į geresnius santykius su Pekinu bus pasirengęs mažinti paramą Taivanui? Jei JAV pradėtų stabdyti naujus ginklų pardavimus Taivanui, Pekine tai būtų suprasta kaip labai rimta Trampo nuolaida.
4. JAV ir Kinija pagaliau kalba ne tik apie prekybą, bet ir apie dirbtinį intelektą.
Abi šalys supranta, kad dirbtinis intelektas tampa tokia pat svarbia strategine tema kaip branduoliniai ginklai ar kosmoso, bent jau aplink Žemę, kontrolė. Požiūriai skiriasi iš esmės, bet abi pusės suvokia DI rizikas. Pasaulio supergalios turėtų sutarti, kad jeigu ateityje įvyktų rimtas incidentas su karine DI sistema arba autonominiu ginklu, Vašingtonas ir Pekinas prieš imdamiesi atsako privalėtų greitai susisiekti ir tiesiogiai išsiaiškinti, kas atsitiko.
Tą galima palyginti su „raudonuoju telefonu“ Šaltojo karo laikais – net priešininkams naudinga turėti ryšį, kad klaida nevirstų karu.
5. Dėl Ukrainos, Irano ir kitų pasaulio krizių didelio proveržio nėra.
Trampas ir Si apie šias temas kalbėjo, tačiau kol kas nėra ženklų, kad Kinija ir JAV būtų pradėjusios veikti kartu. Apskritai, abiems lyderiams daugiau rūpėjo kaip tvarkyti savo tarpusavio santykius, negu dėl to, kaip kartu spręsti pasaulio problemas. Kinija nepakeitė savo esminės pozicijos Rusijos ir Ukrainos karo klausimu vien todėl, kad Si susitiko su Trampu.
Svarbiausias dalykas, kurį dabar verta stebėti, yra Taivanas. Jei po šio susitikimo JAV pradėtų akivaizdžiai mažinti karinę ar politinę paramą Taivanui, tai būtų ženklas, kad Si už uždarų durų iš Trampo gavo labai svarbią nuolaidą.
