Antradienis, 23 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Navys, M. Sėjūnas. Liepsnojanti Rusija

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com, www.alkas.lt
2026-05-04 22:00:08
232
PERŽIŪROS
7
Dronų atakos ir gaisrai Rusijos miestuose su Putino portretu fone

Liepsnojanti Rusija ir silpstantis Kremlius | Alkas.lt koliažas

Šįkart mūsų apžvalga bus kiek kitokio pobūdžio, nei įprasta. Neaptarinėsime taktinių veiksmų ant žemės ir strateginių – politiniame lygmenyje, tačiau susitelksime į nuotaikas Rusijoje ir Ukrainoje. O Rusijoje šiandien nuotaikos labai prastos. Katastrofiškos.

Ukrainiečiai vėl atakavo Primorsko naftos terminalą, o prieš  keletą dienų, eilinį kartą – Tuapsę, nuskandino raketinį laivą, du tanklaivius; taip pat sunaikino dvi oro gynybos sistemas „Pancir“. Be to, ukrainiečiai rado būdą, kaip naikinti sunkiai numušamas raketas – ogi dronais, kol jos vežamos į paleidimo vietą.

Smogta taikiniams, esantiems net už 1800 kilometrų nuo Ukrainos, prie Uralo, Jakaterinburge, Čeliabinske ir kitur. Dronų karas tapo Rusijos realybe, o Briansko ir Kursko sričių gyventojams – kasdienine rutina.

Rusai stengiasi numušti virš jų galvų lekiančias skraidykles, tačiau pačių skelbiami skaičiai yra tragiški, numušama ne daugiau kaip pusė oro taikinių. O ukrainiečiai šiuo metu geba vienu metu paleisti 500 ir daugiau dronų į priešo objektus ir pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Dūmuose skendi ištisi miestai, kuriuose pasimetę, atakoms nepasiruošę rusai nežino kur slėptis ir kur bėgti. Sunkiai valdomos liepsnos dešimtyse Rusijos miestų yra ženklas, jog dega Kremliaus režimas. Ir to jau nepajėgia paslėpti jokia pozityvi FSB pasaka.

Net pagrindinis Putino propagandistas Solovjovas prikando liežuvį ir savo tėvė laidoje su tokiais pat „strategais“ svarstė, jog gal geriau dronų nenumušinėti, kad nežūtų taikūs gyventojai.

Tačiau Kremliui, kaip jūs gerai žinote, yra nusišvilpt ant gyventojų, nes jo pagrindinis turtas – naftos knisyklos ir terminalai. Bet nutik tu man taip – tikėtai-netikėtai visi rusai, įskaitant Putino aplinką, suprato, kad Rusija nebeturi patikimos oro gynybos sistemos. Šalis visiškai kiaura.

Dar išlikusios S-300, S-400 buvo suvilktos prie Putino rezidencijų ir aplink Maskvą saugoti gegužės gėdos parado ir savo vaduko, kuris nežinia ar parade iš viso pasirodys. Labai jau būtų į mostę Putinui sprukti iš Raudonosios aikštės, kaukiant oro pavojaus sirenoms.

Ukrainiečiai tiesiog tyčiojasi iš Putino, kuomet jis, „antrosios pasaulyje“ ordos vadas, kreipėsi į pirmosios vadą (Trampą), kad apsaugotų nuo dvidešimt ketvirtosios kariuomenės atakų. Nes netylančios oro pavojaus sirenos, degančios gamyklos, lekiantys į dangų uostai, laivai, namai, žūvantys gyventojai, greičiausiai, nėra tai, ką Kremliaus generalbalvonai tikėjosi matyti „specialiojoje operacijoje“.

Po daugiau kaip ketverių metų plataus masto invazijos net ir Novorosijsko gyventojams aišku, kad Putinas prisikariavo. Pavertė Rusiją lengvai lukštenamu taikiniu, to nebuvo nuo Antrojo Pasaulinio karo laikų.

Ramiai pergalės laukę „Z“ blogeriai su įsiūčiu atsisuko į savo vadą – nevykėlį. Dar vakar liaupsinę Rusijos fiurerį, įtakotojai garsiai kalba apie tai, jog Putinas turi būti nedelsiant pakeistas; kalbama ir apie perversmą Maskvoje, tiesa, tylų ir surežisuotą.

Pergalės nebus. Artėja gėdingas pralaimėjimas. Tą ima suvokti kiekvienas rusas, iki soties primaitintas mitais apie nenugalimąją armiją ir greitą trijų dienų pergalę. Pergalė nesišviečia ir po ketverių metų, o šiemet ukrainiečiai atkovojo daugiau teritorijų, nei jų prarado.

Rusų nuotaikas gniuždo neveikiantis internetas, dėl to žmonės nebegali atlikti pavedimų, susisiekti su vaikais, stringa eparduotuvių ir kitas verslas.

Pakasynų atmosfera apima ir Maskvą. Tuštėjančios kavinės, augančios kainos ir valdžios ketinimai įšaldyti žmonių santaupas, rusams grąžtu sriegia į smegenis žinutę: „jūs esate niekas, jūsų namai, turtas, pinigai ir gyvybė nieko verti. Jūs esate caro panagių neverti vergai ir patrankų mėsa“.

Ar rusai sukils? Visko gali nutikti. Klausimas – kada. Rusų vyr. komunistas Ziuganovas pareiškė, jog jei nebus skubiai imtasi priemonių ekonomikai stabilizuoti, rugsėjį šalies laukia revoliucija.

Ką mąsto režimas?

Putinas, kurio gyvybė kabo ant plauko, ir kuris kaip epušės lapas dreba dėl dvaro perversmo, gali paskelbti visuotinę mobilizaciją.

Užblokavus internetą, sustiprinus propagandinio malūno srautus mases mesti į frontą – toks variantas pilnai įmanomas. Tiesa sakant, tai ko gero vienintelis ėjimas, kuris Putinui liko, norint pratęsti niekingą režimo egzistavimą.

Tačiau Putino neišgelbės nei visuotinė, nei dalinė mobilizacija. Dešimtys tūkstančių į frontą mestų naujokų nesudarys ukrainiečiams didelių sunkumų juos sunaikinant. Taip, fronto linijoje gali būti žymiai karštesni mūšiai, tačiau iš esmės padėties tai nepakeis.

Rusų karininkai jau dabar viešai pripažįsta, jog ukrainiečių dronai naikina rusų karius visur, net ir nepasiekusius mūšio lauko. Kremlius supranta, jog Kijevui ėmus naudoti 90 milijardų eurų europiečių sąskaitą, atsivers dar platesnės galimybės karo pramonei, ypač dronų gamybai, o „Flamingų“ pulkeliai jau laukia skrydžių į neapsaugotus Rusijos miestus.

Mobilizacija nenulems Kremliaus pergalės kare, tačiau mobilizuos Rusijos visuomenę. Galbūt, tik trumpam. Jei Putinas tęs šią savo aplinkos pradėtą kvailystę, gyvenimą baigs taip, kaip daugelis revoliucijos aukų, carų nevykėlių – kartuvėse arba prie sienos. Putinui nepadės ir FSB aparato statytiniai, kurie pirmieji parduos savo vadą, tam, kad išgelbėtų savo kailį.

Rusijos carui tarnaujama tol, kol jis užtikrina saugumą, stabilumą ir bliūdą srėbalo. Tuo tarpu dabar Rusijoje nesaugu niekam – nei eiliniam piliečiui, nei GRU generolui, kurį gali sunaikinti arba SBU, arba eilinį valymą įvykdęs Putinas.

Strateginės aplinkybės Rusijos režimo irgi nedžiugina. Ką sakėme prieš du mėnesius apie JAV – Irano konfliktą, taip ir įvyko: naudos Rusijai jis neatnešė, Maskvos įplaukos iš juodojo aukso smuko, o JAV ir Jungtinių Arabų Emyratų ženkliai išaugo.

Išvada? Mažiau skaitykite ir klausykite visokių politikos „vangų“ burtų, iš nosies iškrapštytų rutuliukų pavidalu. Žmonės, siekdami būti matomi, kasdien pritauškia jums visokių nesąmonių.

Ir pamirškite pasakas apie Rusijos puolimą prieš Baltijos šalis. Uždarykite ir trinkite bet kokią informaciją, kurioje nupaišyti žemėlapiai, kaip rusų armija puola Vilnių, Rygą, Taliną, Varšuvą ar Helsinkį. Tai beviltiškų, dėmesio ištroškusių feisbuko riterių platinami seni FSB paruoštukai.

Teko klausyti interviu su rusų karininku, kuris viešai pripažino, kad Kremlius neturi jokių šansų kariauti prieš Europą. Karas būtų pralaimėtas. Rusija neįveiktų net ir Lenkijos. Tarp eilučių praslydo tekstas, jog Maskvos branduolinė atgrasymo programa yra neveikianti, nes ji – popierinė.

Rusų armijos karininkas pabrėžė, jog šalis yra neįgali vykdyti plataus masto karo, nes tam yra nepasirengusi, o pralaimima todėl, kad sistema supuvusi iš vidaus – vadams kurpiamos teigiamos pažymos, gražios skaidrės, kuriose Rusija jau seniai laimėjo visus mūšius.

Kremlius pasimovė ant savo paties sukurtos strategijos – hibridinio karo doktrinos. Rusai, mus užpylę dezinformacijos, melo, teroro lavina, patys joje ėmė skęsti.

O kaipgi šiandien jaučiai ukrainiečiai? Karas visada yra tragedija, bet jų veidai švyti iš pergalės laimės, kai mato dūmų stulpus ir paniką priešo žemėje.

Didelė dalis ukrainiečių karių jau nebeįsivaizduoja gyvenimo be karo. Jie mano, kad karas su Rusija tęsis amžinai, o susišaudymai niekada nesiliaus. Karas ukrainiečių jau nebebaugina. Karo vaikais užaugo ištisa ukrainiečių karta. Štai kuo baigėsi Putino užsibrėžta „Ukrainos demilitarizacija ir denacifikacija“.

Šiandien Ukraina turi galingiausią kariuomenę Europoje ir yra militarizuota iki panagių.

Kas bus toliau? Mes, žinoma, esame už tai, kad Kremlius, Putino režimas, būtų nušluoti nuo žemės paviršiaus, ir visos pavergtos tautos laisvai apsispręstų, kaip joms gyventi toliau. Tačiau puikiai suvokiame, kad artimiausiu metu, deja, to nebus.

Greičiausiai, Kremliuje bus įvykdyta rokiruotė, „sustabdyti“ kariniai veiksmai (jie bus mažiau intensyvūs). Vietoj Putino išvysime kokį nors Mišustiną, dėl ko Rusijai bus panaikinta dalis sankcijų, prasidės ilgos, nesibaigiančios derybos. Nes ten, kur įžengia ruso kareivio batas, jį galima išspirti tik jėga.

O jei Kremliaus viršūnėlės šios kombinacijos neatliks? Rusijos laukia itin niūrūs metas. Laikas kapsi ne Putino naudai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusija nepasikeis pašalinus putiną
  2. A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip įveikti Rusiją? (III)
  3. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusiją reikia sutriuškinti jos pačios labui
  4. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusija karą pralaimėjo. Kas toliau?
  5. A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip įveikti Rusiją? (IV)
  6. A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip įveikti Rusiją? (I)
  7. A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip įveikti Rusiją? (II)
  8. A. Navys, M. Sėjūnas. NATO bejėgiškumas įkvepia Rusiją
  9. A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip įveikti Rusiją? (V)
  10. A. Navys, M. Sėjūnas. Neturėtume tikėti Maskvos ašaromis
  11. A. Navys, M. Sėjūnas. Putinas, Putino brolis dvynys
  12. A. Navys, M. Sėjūnas. Derybos: orda žygiuoja toliau
  13. A. Navys, M. Sėjūnas. Kruvinas Rusijos blefas
  14. A. Navys, M. Sėjūnas. Artėjančios Padėkos dienos dovana Maskvai
  15. A. Navys, M. Sėjūnas. Maskva griebiasi branduolinio šiaudo

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Šnipas says:
    2 mėnesiai ago

    Karas Afganuose , sankcijos, ginklavimo ir technologijų varžybos, Mėnulio varžybos, naftos kainų politika užsmaugė tokią galingą TSRS 1991 , nesulaukus net josios septyniasdešimtmečio. O juk buvo planuojamas klestėjimas , gi Leninas —-amžinai gyvas .
    Dabartinė blogio imperija turėtų subyrėti nebe į 15 naujų valstybių, bet į 6 .Labai laukiame JSV —-Jungtinių Sibiro Valstijų . Grožėsimės naujais žemėlapiais 2040 .

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 mėnesiai ago

      Taip. Gerbūvio valstybė svarbu, bet dar svarbiau, kad degtų kaimyno kluonas.

      Atsakyti
  2. Bartas says:
    2 mėnesiai ago

    Yra ant Ukrainos toks žurnalistas D. Gordon . Jo pranašystėmis nepasitikėjau. Ir tik pamįslik , praeitais metais , ne kartą sakė; rassija degs. Nepamelavo. O vargšai rasijancai kolektyviai kreipiasi į Ukrainos Zelenskį. “Už ką mus taip muši. Mes ne prie ko.” Ar ne siaubas?

    Atsakyti
  3. klaustukas says:
    2 mėnesiai ago

    O jums neatrodo, jog nepavykstant susidoroti, nei su Rasija, nei su Iranu – bus grįštama prie pandemijos ?

    Atsakyti
  4. Meridian says:
    2 mėnesiai ago

    100,000 Poles Were Killed By Their Neighbours In 1943. Most of the World Never Heard.
    youtube.com/watch?v=iV6wd-YQsns

    Atsakyti
  5. klaustukas says:
    1 mėnuo ago

    Liepsnojantis Beirutas, Palestina, Iranas….Rasija: kas sieja visus tuos gaisrus ? Ar ne tai, jog , tiek šalom Zelencij, tiek šalom Natanjachų – negali sau leisti nekariauti, nes tada ”ant sausos šakos” ? Abu tęs tuos gaisrus iki pencijos ?

    Atsakyti
  6. Inna Kuročkina, Andriejus Kuročkinas (I News) says:
    1 mėnuo ago

    Бритвой по глазу. Бродский и Шендерович. Страшная месть хороших русских Украине
    Ukrainiečių poetas Vasylis Stusas buvo nužudytas kalėjimo kolonijoje 1985 m. rugsėjo 3–4 d., bausmės kameroje specialiojo režimo stovykloje VS-389/36 (Permė-36), mėnesį prieš tai, kai Heinrichas Böllas jį nominavo Nobelio premijai. Pagal Nobelio komiteto taisykles, premija gali būti skiriama tik gyviesiems, o ne mirusiesiems. Taigi, per mėnesį jie pavertė gyvą poetą mirusiuoju. Jie pradėjo klausinėti. Juk buvo perestroika, Gorbačiovas, Ševardnadzė ir daug planų. Poetas Josifas Brodskis buvo visai kas kita. Jis buvo gyvas 1987 m. ir tapo Rusijos perestroikos pergalės simboliu. Pamirškite Vasylį Stusą. Jo nebėra, ir toks jo likimas. „Gero atsisveikinimo, chocholai, ir rankšluosčio kelionei“, – 1992 m. Ukrainos kryptimi spjovė Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis. Pasakoje „Pelenė“ pamotė iškelia savo vampyrę dukterį į viešumą, o podukra, kurios visa šeima buvo nužudyta, viskas, ką ji turėjo, išvogta, pasisavinta, ištepta pelenais ir paslėpta nuo princo, liko namuose. Pasigrožėkite pamotės dukra – kokios blakstienos, kokios duobutės, koks žavus balsas. Jie ant jūsų stumia Brodskį, Šenderovičių, Muratovą, Kiseliovą, Kseniją Lariną, Igorį Jakovenką. Viskas gerai; princas nepastebėjo jokios podukros. Stiklinė kurpaitė gerai priglunda prie Venediktovo kanopos, vos vos spaudžia. Jie reklamavo gerąjį rusų poetą Josifą Brodskį, bet šis vis labiau pyko, ėmė tikėti savo likimu ir pradėjo tuštintis. Kur dar gali atsiskleisti tikro ruso talentas, jei ne ukrainofobijoje? Okupuotos Lietuvos žmonių atstovas Tomas Venclova teoriškai neturėjo paglostyti Juozapui per galvą kaip penkiametis išsigimėlis, o verčiau perrėžti jam akį skustuvu ir nutraukti visus ryšius. Tomas Venclova pasirinko „suprasti ir atleisti“ okupantui. „Patriarcho ir Čistės Prudų sudėtingumas“. Pateikiame poetų pareiškimus po „Už Ukrainos nepriklausomybę“ išleidimo, „suprasti ir atleisti“ stiliumi. Nebaudžiamumas lėmė, kad Rusija, kurios žmonių Juozapas nebesigėdijo, 1992 m., būtent šio eilėraščio parašymo metais, įsiveržė į Gruziją, Moldovą ir Azerbaidžaną. Šie didieji poetai pasirinko ignoruoti lavonų krūvas, lygiai taip pat, kaip jie pasirinko toliau gerti degtinę su Juozapu „rusiškame samovare“ Niujorke. Jie vienbalsiai keikė savo podukrę ir dar daugiau ją apibarstė pelenais. „Šie laukiniai kovojo tarpusavyje. Pilietiniai karai ir tarpetniniai konfliktai, matote.“ 1994 m. jie bombardavo Grozną, žudydami vaikus. Bet tai buvo čečėnų vaikai. Pamirškite tai. Tai laukiniai; jų vaikai jau gimsta su instinktu nukirsti galvas, kaip sako rusų režisierius Sokurovas. Juozapas kalbėjo su panieka: provincialai, neprilygstantys Puškinui. Nekreipkite į tai dėmesio. Geriau paklausykite Josifo Brodskio pasakojimo Venecijoje, bažnyčioje, apie tai, kaip jis patyrė katarsį, kaip senuko rankos, „tarsi iš Kramskojaus drobės“, nuvedė jį į apreiškimą: „Mes mirštame“. O, Juozapai, kokia sudėtinga mintis. Bet bet kuris penkiametis, čečėnas ar ukrainietis, gali suformuluoti šią mintį už jus. Ir jie nuoširdžiai paklaus: kodėl mus žudo rusai? Ką gali pasakyti, vaike, tokia tradicija. Puškinas. Nieko asmeniško, vaike, tu tiesiog nelaimingas, tu ukrainietis.Ar Nobelio premijos laureatas galėjo patirti tikrą apreiškimą ir sukurti tikrą poeziją, susidedančią iš vienos eilutės: „Mes esame rusai, mes žudome?“ Štai klausimas. Bet čia jau kitas reikalas. Sudėtingumas, Patriarcho tvenkiniai, Bulgakovas, Maskvos aidas, Gyvasis vinis, Šenderovičius. Šenderovičius tyčiojasi iš ukrainiečių Bulgakovo stiliumi: „Kurickis tapo Kuryckiu“. Ukrainofobija, ponai, kaip ir buvo prognozuota.

    youtube.com/watch?v=zJQqUnRB6kU

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vokietijos kariai
Lietuvoje

Vokietijos gynybos ministras pateikė konkrečius skaičius dėl Vokietijos brigados

2026 06 22
Vaikai
Lietuvoje

TS-LKD siūlymas – 100 proc. vaikų priežiūros išmokos bei vieta darželyje

2026 06 22
Vandentvarkos įmonė
Lietuvoje

Skiriamos lėšos geriamojo vandens tiekimo įmonių saugumui stiprinti

2026 06 22
Policija
Lietuvoje

Į pagalbą pareigūnams – naujosios technologijos

2026 06 22
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Prasidedanti pakartotinė brandos egzaminų sesija

2026 06 22
Atostogos
Lietuvoje

Kada ir kokiomis sąlygomis darbuotojams priklauso pailgintos atostogos?

2026 06 22
Policija
Lietuvoje

Siekiant mažinti antrinę migraciją, stiprinama sienos su Latvija stebėsena

2026 06 22
Pėsčiųjų takas
Lietuvoje

Gedimino kalno papėdėje atnaujinami takai ir gėlynai

2026 06 22
Kelio darbai
Lietuvoje

Ties Sitkūnų viaduku numatomi laikini eismo ribojimai

2026 06 22
Aplinkosauga: viena naktis gamtoje – savaitės pasekmės
Gamta ir ekologija

Aplinkosauga: viena naktis gamtoje – savaitės pasekmės: kokį pėdsaką palieka joninės?

2026 06 22
Keturi keliai, padėsiantys atrasti Suvalkijos miškų grožį
Gamta ir ekologija

Keturi keliai, padėsiantys atrasti Suvalkijos miškų grožį

2026 06 22
Atidaromi nauji knygynai Klaipėdoje ir Šiauliuose
Kultūra

„Knygos.lt“ investuoja 500 000 eurų – atidaromi nauji knygynai Klaipėdoje ir Šiauliuose

2026 06 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • > Vilna apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • jo apie V. Sinica. Kauno mečetė auklėja kauniečius
  • Mickėyus Mousėas apie V. Sinica. Kauno mečetė auklėja kauniečius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vokietijos gynybos ministras pateikė konkrečius skaičius dėl Vokietijos brigados
  • TS-LKD siūlymas – 100 proc. vaikų priežiūros išmokos bei vieta darželyje
  • Skiriamos lėšos geriamojo vandens tiekimo įmonių saugumui stiprinti
  • Į pagalbą pareigūnams – naujosios technologijos

Kiti Straipsniai

Vandentvarkos įmonė

Skiriamos lėšos geriamojo vandens tiekimo įmonių saugumui stiprinti

2026 06 22
Policija

Į pagalbą pareigūnams – naujosios technologijos

2026 06 22
Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą

Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą

2026 06 22
Vytautas Sinica protesto kontekste su islamo ir demokratijos šūkių fonu

V. Sinica. Kauno mečetė auklėja kauniečius

2026 06 22
Birželio 23 d. Verkių rūmų parke vyks Rasos šventė

Rasos šventė Verkių parke kviečia pasitikti trumpiausią metų naktį

2026 06 20
Mergina su Rasų vainiku prie Joninių laužo

Trumpiausia metų naktis kviečia: kur šiemet švęsime Rasas ir Jonines?

2026 06 20
Šiauliuose Rasos (Joninių) naktis

Šiauliuose Rasos (Joninių) naktį – ugnies ir kitos apeigos, magija

2026 06 20
Rasos Leipalingyje

Rasos (Joninės) Druskininkuose: nuo ramybės oazės kurorte iki Rasų paslapčių Leipalingyje

2026 06 20
Joninės Rumšiškėse

Rasos (Joninių) naktis Rumšiškėse: nuo saulėlydžio iki saulėtekio

2026 06 20
Gitanas Nausėda

Prezidentas EVT kalba apie ambicingą biudžetą

2026 06 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • > Vilna apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • jo apie V. Sinica. Kauno mečetė auklėja kauniečius
  • Mickėyus Mousėas apie V. Sinica. Kauno mečetė auklėja kauniečius
  • klaustukas apie „Žmogus tarp pasaulių“: Palangoje pristatoma paroda apie ainų tautą ir Bronislovą Pilsudskį
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Referendumas dėl teisės atsiskaityti grynaisiais

LVAT pratęsė referendumo dėl grynųjų pinigų iniciatyvą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai