Darbo grupė ilgalaikei Vilniaus arkikatedros tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų programai parengti pritarė siūlymui dėl minimalios apimties vienos iš galimų Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietų patikrinimo mauzoliejuje.
Lietuvos istorijos institutui pavesta parengti tokio patikrinimo veiksmų planą, kuriame būtų nustatyta metodika, pavojų valdymo priemonės, reikalingi žinovai ir būtini suderinimai.
Pabrėžiama, kad galimas patikrinimas būtų atliekamas tik laikantis mažiausio įsikišimo principo, Kultūros paveldo departamento nustatytų sąlygų ir gavus Vilniaus arkivyskupijos kurijos ekonomo tarnybos bei Bažnytinio paveldo muziejaus sutikimus.
Nutylima šių paieškų pradžia
Verta priminti, kad svarstymai dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos Vilniaus arkikatedros požemiuose atsirado ne tuščioje vietoje. Vieną svarbiausių impulsų šioms paieškoms davė tyrinėtojas Saulius Poderis, daugelį metų nagrinėjęs istorinius šaltinius ir atlikęs geofizinius tyrimus Vilniaus arkikatedroje.
Jo atliktų tyrimų dėka buvo nustatytos požeminės struktūros, kurios, tyrėjo nuomone, gali būti susijusios su iki šiol netyrinėtomis laidojimo vietomis. Būtent šie duomenys paskatino diskusijas dėl galimo papildomo tyrimo poreikio ir tapo viena iš priežasčių, kodėl valstybės institucijos sudarė tarpžinybinę darbo grupę galimoms Vytauto Didžiojo palaikų paieškoms įvertinti.
Nors šiandien kalbama apie minimalius invazinius tyrimus ir atsargų veiksmų planą, viešojoje erdvėje vengiama primminti, kad pati šių paieškų kryptis atsirado būtent dėl S. Poderio iškeltų hipotezių ir jo atliktų tyrimų rezultatų. Todėl, nepriklausomai nuo būsimų tyrimų išvadų, jo indėlis į šios temos atgaivinimą ir perkėlimą į mokslinių bei valstybinių svarstymų lygmenį yra neabejotinas.
Pastebėtina, kad oficialiuose darbo grupės pranešimuose ir viešuose pasisakymuose paprastai daug kalbama apie būsimų tyrimų metodiką, tačiau beveik neminima, kieno tyrimai ir išvados apskritai paskatino šio klausimo svarstymą valstybiniu mastu.
Dėl to susidaro įspūdis, kad S. Poderio vaidmuo šios temos istorijoje ir toliau nepelnytai stumiamas į pašalius.
Platesnės apimties invaziniai tyrimai
Nors iki šiol surinkti duomenys leidžia pagrįstai kelti klausimą dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos, darbo grupė laikosi nuostatos, kad pirmiausia turi būti atliktas tik minimalios apimties patikrinimas, o platesni invaziniai tyrimai šiuo metu dar būtų per ankstyvi.
„Net ir labai nedidelis įsikišimas tokioje vietoje turi būti vertinamas kaip jautrus veiksmas. Todėl siūloma, pirmiausia, atlikti tik tokį patikrinimą, kuris leistų gauti papildomų duomenų ir nesukeltų neproporcingo pavojaus kultūros paveldo vertybei“, – teigia darbo grupės vadovė, Ministrės Pirmininkės patarėja Ingrida Kutkienė.
Minimalios apimties patikrinimo būdas leistų patikrinti vieną iš tyrimų metu nustatytų galimų palaikų palaidojimo vietų, kartu užtikrinant kuo mažesnį poveikį Vilniaus arkikatedros bazilikos vertingosioms savybėms, autentiškai medžiagai, konstrukcijoms ir galimiems laidojimo statiniams.
„Šioje padėtyje svarbiausias principas – ne skubėti, o veikti tiksliai, pagrįstai ir saugiai. Darbo grupė sutaria, kad platesnės apimties invaziniai tyrimai negali būti pradedami neturint pakankamai duomenų ir neįvertinus visų pavojų.
Galimas tik minimalus, technologiškai kontroliuojamas patikrinimas, jam pasirengus pagal visus paveldosaugos reikalavimus“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Išsamus proceso dokumentavimas
Minimalaus invazinio patikrinimo metu privalėtų būti užtikrintas išsamus proceso dokumentavimas, tyrime turėtų dalyvauti atestuotas architektas, tyrimų vykdytojai ir, esant poreikiui, kitų sričių žinovai.
Prieš galimą patikrinimą būtų įvertintos ertmės mikroklimato ir aplinkos sąlygos, numanomas švino lakšto buvimas, poveikis jautriems daiktams – tekstilei, organinėms medžiagoms ar kitiems galimiems radiniams.
Tyrimo metu turėtų būti valdomi gręžimo technologiniai parametrai, įskaitant temperatūrą ir vibraciją, siekiant išvengti neigiamo poveikio.
Platesnės apimties invaziniai tyrimai, darbo grupės siūlymu, galėtų būti svarstomi tik įvertinus minimalios apimties patikrinimo rezultatus, parengus tyrimų ir pavojų valdymo planą, įtraukiant platų žinovų ratą – archeologijos, antropologijos, paveldosaugos, restauravimo, architektūros, konstrukcijų, biologinės saugos ir mikrobiologijos sričių žinovus.
Taip pat posėdyje pritarta Lietuvos ambasadoriaus Čekijoje Rolando Kačinsko pasiūlymui įprasminti Vytauto Didžiojo brolio Butauto (krikštu gavusio Henriko vardą) palaidojimo vietą Prahoje, Augustinų vienuolyno šv. Tomo bažnyčioje. Šioje vietoje siūloma įrengti atminimo lentą.
