Pagrindines metų atostogas vis daugiau lietuvių praleidžia užsienyje, o keliaudami po gimtąją šalį dažniau renkasi trumpesnes vienos ar kelių dienų išvykas. Tačiau pasitenkinimas kelionėmis po Lietuvą išlieka ypač aukštas, o labiausiai vietos gyventojai vertina poilsį gamtoje ir autentiškas patirtis šalies regionuose. Tokias naujausias tendencijas atskleidžia nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktas tyrimas.
Septintus metus iš eilės vykdyto tyrimo duomenys rodo, kad bent kartą per pastaruosius metus po Lietuvą su nakvyne keliavo 65 proc. gyventojų. Tai yra žemiausias rodiklis nuo 2022 metų (tuomet jis siekė 76 proc.).
Ryškiausias pokytis matomas planuojant ilgąjį poilsį: nors Lietuva išlieka pagrindine ilgųjų atostogų šalimi daugumai gyventojų (58 proc.), šis skaičius, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė 6 procentiniais punktais. Tuo pat metu pagrindines atostogas užsienyje leidžiančių lietuvių dalis pašoko nuo 24 proc. 2025-aisiais iki 32 proc. šiemet.
„Lietuviai vėl drąsiai atveria pasaulio sienas ir savo pagrindiniam poilsiui vis dažniau ieško užsienio krypčių. Tai natūralus procesas, tačiau jis aiškiai parodo, kad vietinis turizmas privalo konkuruoti nebe regioniniu, o tarptautiniu lygmeniu. Norėdami išlaikyti keliautojų dėmesį, turime investuoti į aukštą paslaugų kokybę, infrastruktūrą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.
Kelionių išlaidos išaugo
Keliaudami po Lietuvą šalies gyventojai dažniausiai renkasi trumpas, 1-2 nakvynių, išvykas – į tokio tipo kelionę pernai vyko 64 proc. lietuvių. Pastaruosius dvejus metus taip pat matomas augantis 3-4 nakvynių išvykų populiarumas – pernai bent kartą į tokią kelionę gimtinėje vyko 47 proc. šalies gyventojų.
VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pažymi, kad nors šalies gyventojai gimtinėje pastaruoju metu dažniau renkasi trumpesnį poilsį, pasitenkinimas kelionėmis po Lietuvą yra labai aukštas. Daugiau nei 8 iš 10 keliautojų savo patirtį vertina teigiamai, o rekomendavimo rodiklis netgi paaugo.
„Galima sakyti, kad vietinis turizmas išgyvena brandos etapą – gyventojai keliauja tikslingiau, o trumpesnės išvykos tampa kokybišku būdu atitrūkti nuo kasdienybės. Nors auganti šalies ekonomika ir noras pamatyti pasaulį koreguoja ilgųjų atostogų įpročius, gimtojoje šalyje keliautojai atranda kitų verčių. Aukštas pasitenkinimo rodiklis rodo, kad vietos verslas sugeba pateisinti augančius lūkesčius, o poilsis Lietuvoje vertinamas nebe kaip pigesnė alternatyva užsieniui, bet kaip sąmoningas, emociniu ryšiu ir komfortu grįstas pasirinkimas“, – teigia O. Gončarova.
Tyrimas taip pat rodo, kad nors vietinių keliautojų srautas traukiasi, šalyje generuojama ekonominė grąža auga. Vidutinės vieno asmens kelionės išlaidos Lietuvoje pasiekė naują rekordinę ribą – 228 eurus, t. y. 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais (207 eurai) ir beveik perpus daugiau nei prieš penkerius metus (2022 m. – 159 eurai). Sparčiausiai brangsta ilgos atostogos (5 nakvynės ir daugiau) – nors jų fiksuojama mažiau, jos tampa didesnės vertės ir yra reikšmingesnės ekonominiu požiūriu.
Pagalbininkas keliaujant – dirbtinis intelektas
2026 m. pagrindinės kelionių Lietuvoje priežastys išliko nepakitusios – gyventojus labiausiai skatina patogumas, lengvumas susiplanuoti (56 proc.) ir nedideli atstumai (55 proc.), stiprėja emocinis ryšys su šalimi, o finansinių galimybių stoka keliauti į užsienį minima vis rečiau(13 proc.).
Pagal populiarumą tarp keliautojų Lietuvoje ir toliau nepralenkiama kryptimi išlieka pajūris – kuo ilgesnė kelionė, tuo dažniau renkamasi būtent Baltijos jūros pakrantė. Ilgųjų atostogų metu Klaipėdos apskritį renkasi net 63 proc. keliautojų, o trumpesnėms išvykoms – 38 procentų.
Populiariausiu miestu lieka Palanga, kurią renkasi 20 proc. keliautojų su nakvyne, tačiau stiprėja Neringos, Druskininkų, kitų kurortinių miestų pozicijos.
VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė reikšmingus pokyčius kelionių planavimo srityje. Nors tradiciniai informacijos šaltiniai, tokie kaip draugų rekomendacijos (36 proc.) ir „Google“ paieška (33 proc.), išlieka populiariausi, 2026 m. tyrimas pirmą kartą užfiksavo, kad gana dažnai naudojami ir dirbtinio intelekto įrankiai („ChatGPT“, „Gemini“, „Copilot“ ir pan.).
„Planuodami keliones su nakvyne DI įrankius jau naudoja 9 proc. turistų, o tarp vienadienių keliautojų šis skaičius pasiekė net 13 proc. Šie įrankiai pagal paplitimą iškart pateko tarp dažniausiai minimų specializuotų šaltinių, aplenkdami tokius kanalus kaip turizmo informacijos centrų svetainės ar socialinis tinklas „Instagram“. Tuo pat metu pastebimas nuoseklus socialinio tinklo „Facebook“ reikšmės mažėjimas“, – komentuoja VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ tyrimų projektų vadovė Viktorija Stifanovičiūtė.
Regionų keliautojai kuria naujas galimybes
Tyrimo metu taip pat buvo atskirai nagrinėjamas turistų segmentas, kurį galima pavadinti regionų keliautojais. Tai aktyvūs pažintinio turizmo entuziastai, kurie į šalies regionus vyksta ne pasyviai pagulėti prie ežero, o tyrinėti. Jie kur kas dažniau lanko gamtos objektus (44 proc., palyginti su 35 proc. šalies vidurkiu), kultūros paveldo vietas, muziejus bei dvarus (35 proc., palygnti su 28 proc. vidurkiu) ir leidžiasi į žygius pėsčiomis (31 proc. palyginti su 25 proc. vidurkiu).
„Regionų keliautojas nebėra standartinis „SPA turistas“. Nors sveikatingumo paslaugos išlieka svarbia kurortų ašimi, tyrimas rodo, kad į regionus plūstantys žmonės ieško visiškai kitokio pobūdžio patirčių: judėjimo, kultūrinio gylio ir lokalių gastronominių atradimų“, – apibendrina VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova.
Pasak jos, šis poslinkis atveria dar daugiau galimybių regionų svetingumo sektoriui tapti ne pagrindinių kurortų ar didžiųjų miestų šešėliu, o pirmuoju pasirinkimu tiems, kurie ieško prasmingo ir kokybiško būdo atitrūkti nuo kasdienybės. O laimės tie verslai, kurie sugebės tradicinį poilsį sujungti su aktyviu krašto pažinimu – pasiūlys ne tik nakvynę ar procedūrą, bet ir integruotas patirtis: nuo naktinių žygių iki vietos ūkininkų degustacijų.
Parengta pagal „Keliauk Lietuvoje“ pranešimą
