Sekmadienis, 12 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Kaip Radvila ir Pacas padėjo šiandienos operų istorijos tyrinėtojams

www.alkas.lt
2026-06-22 08:00:00
36
PERŽIŪROS
0
Operų libretams, sąskaitoms už kostiumus, scenos įrenginius skirta parodos salė

Operų libretams, sąskaitoms už kostiumus, scenos įrenginius skirta parodos salė | valdovurumai.lt nuotr.

Kai XVII a. pirmoje pusėje Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza (valdė 1632–1648 m.) Varšuvos karališkojoje pilyje įkūrė operos teatrą, žinia sudrebino valstybę.

Didikus pribloškė prabanga ir scenoje siaučianti gamtos stichija: pūtė vėjai, griaudėjo, bangavo jūros, o dainininkai, akomponuojant dvaro kapelai, vaidino ir dainavo.

Valdovas pirmiausia Lenkijoje, vėliau ir Vilniuje, rengė operos spektaklių pastatymą (it. dramma per musica). Varšuvoje operai net buvo paskirtas atskiras karališkosios pilies korpusas. Teatras veikė per tris aukštus, pastatymams buvo kuriami libretai, muzika, scenografija, mašinerija ir drabužiai.

Neįtikėtinai operos istorijai Varšuvos karališkojoje pilyje atidaryta paroda „Didysis žaidimas. Vladislovo Vazos opera Varšuvos karališkojoje pilyje“.

Parodoje, pasakojant apie operos žanro atsiradimą Abiejų Tautų Respublikoje, atskleidžiama, kaip anuomet buvo naudojamasi kultūra, siekiant valdžios, reprezentacijos ir politinės komunikacijos.

Lenkijos ir Lietuvos valdovo dvare muzika, poezija, scenografija, architektūra ir įspūdingi scenos efektai buvo jungiami į vientisą reginį, turėjusį stebinti publiką ir stiprinti valdovo autoritetą.

„Tai pasakojimas apie epochą, kai menininkai, siekdami atgaivinti antikinio teatro tradicijas, sukūrė naują meno formą – operą, sujungusią kelias kūrybos sritis. Kartu tai teatro, kaip galios instrumento, istorija“, – teigia parodos kuratorius dr. Jacekas Žukovskis (Jacek Żukowski).

Vladislovo Vazos karūnos kopija
Vladislovo Vazos karūnos kopija | valdovurumai.lt nuotr.

Užrašuose išlikę valdovo įspūdžiai išvydus pirmą operą

Sumanymą Varšuvoje įrengti pirmąjį operos teatrą Vladislovas Vaza atsivežė iš Italijos. 1624–1625 m. būsimasis valdovas, tada dar jaunas princas, leidosi į ilgą kelionę po Europos valdovų bei didikų dvarus ir miestus. Jį lydėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai ir valstybės pareigūnai Albertas Stanislovas Radvila ir Steponas Pacas.

Jie buvo išsilavinę ir labai patikimi Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos pagalbininkai. Abu savo kelionės su jaunuoju princu įspūdžius žymėjosi dienoraščiuose ir būtent iš šių įrašų šiandien galima atkurti, kaip kilmingi keliautojai susipažino su tuo metu Italijoje gimstančiu operos menu.

Florencijoje, Romoje, Parmoje ir Venecijoje būsimasis valdovas Vladislovas Vaza savo akimis išvydo ankstyvąsias operas, susipažino su naujausiais teatro sumanymais, scenografijos naujovėmis ir įspūdingais Baroko epochos reginiais. O Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų dienoraščiai tapo vienais ankstyviausių lietuvių kelionių aprašymų.

Užrašuose atsispindi kelionės maršrutas, oficialūs susitikimai, taip pat žavėjimasis architektūra, kitais menais, iškilmėmis bei naujais scenos reginiais. Ši medžiaga yra svarbus šaltinis, kuriuo remdamiesi Varšuvos karališkosios pilies tyrėjai parodoje atkūrė Vladislovo Vazos teatro istoriją.

Atkurta barokinės operos scenografija
Atkurta barokinės operos scenografija | T. Kaczor nuotr.

Opera, kurią gali „pasimatuoti“ ir lankytojai

XVII a. žmonės operą suvokė ne vien kaip muzikinį kūrinį. Pirmiausia tai buvo technologinis stebuklas: visi laukdavo besikeičiančių dekoracijų, specialiųjų efektų, scenos mechanikos kuriamos mistikos. Žiūrovų akyse atsiverdavo kalnai, griūdavo rūmai, siausdavo audros, o iš dangaus nusileisdavo mitologinės būtybės.

Varšuvoje ir kiek vėliau Vilniuje tokius reginius kurdavo italų architektas ir scenografas Agostinas Ločis (Agostino Locci). Vladislovo Vazos teatre jis efektams kurti naudojo pažangiausias to meto scenos technologijas.

Paroda Varšuvoje padalyta į dešimtį temų, eksponatai surinkti iš įvairių Europos muziejų ir rinkinių. Tarp jų – valdovų, kompozitorių portretai, muzikos instrumentai, maketai, scenografijos projektai, operų tematiką atspindintys to meto tapybos darbai, kostiumų piešiniai, natos, senieji leidiniai, teatro dokumentai bei scenografijos elementai.

Vienas įspūdingiausių parodos bruožų – XVII a. Varšuvos karališkosios pilies teatro scenos rekonstrukcija, leidžianti lankytojams patiems išbandyti, kaip buvo vaidinami spektakliai, kaip veikė mašinerija.

Dekoracijas galima stumdyti po sceną, sukelti „bangas“, išgauti vėjo, griaustinio, krušos ar jūros bangų garsus. Atvirame mokymo kambaryje galima pasimatuoti teatro kostiumų, piešti ar ramiai paskaityti knygą.

Eimanto Ludavičiaus rekonstruota jūrų pabaisa (scenografijos dalis)
Eimanto Ludavičiaus rekonstruota jūrų pabaisa (scenografijos dalis) | valdovurumai.lt nuotr.

Parodoje – ir Lietuvos istorija

Parodos eksponatai atskleidžia ir operos istoriją Lietuvoje. Valdovo Vladislovo Vazos kultūriniai sumanymai persikėlė ir į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kur 1636 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje buvo parodyta pirmoji italų opera „Elenos pagrobimas“ („Il ratto di Helena“).

Muziką sukūrė kompozitorius Markas Skakis (Marco Scacchi), libreto pagal antikinį siužetą autoriumi buvo pasirinktas Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli). Parodoje galima išvysti ir šią operą primenančius eksponatus, atkurtas mitologines jūros būtybes, kurios naudotos kaip scenos papuošimus.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje per du dešimtmečius Vladislovo Vazos rūmų teatras tapo ryškiu muzikinės kultūros centru – Vazų kapeloje dirbo apie keturiasdešimt muzikantų. Rūmų svečiai dalijosi įspūdžiais, rašė apie aukščiausio lygio solistus, kompozitorius ir muzikantus.

Vilniuje, tiesa, nebuvo specialios teatro salės, tad spektakliams buvo pritaikomos didesnės rūmų menės. Ši pradžia vėliau padarė didelę įtaką visos Abiejų Tautų Respublikos europinės kultūros raidai.

Taigi, paroda Varšuvoje pasakoja ne tik apie vieno valdovo pomėgį teatrui. Ji primena bendrą Lietuvos ir Lenkijos kultūros istoriją, kurioje svarbi vieta tenka ir Lietuvos didikams Steponui Pacui ir Albertui Stanislovui Radvilai.

Jų užrašyti kelionės įspūdžiai šiandien leidžia suprasti, kaip prieš keturis šimtmečius mūsų kraštuose gimė operos paprotys, praturtinęs šio regiono kultūrinį gyvenimą.

Paroda Varšuvos karališkojoje pilyje veiks iki liepos 19 dienos.

Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valdovų rūmų muziejus plečia Lietuvos istorijos ir paveldo pažinimo horizontus
  2. Vilniuje atidaryta Lenkijos istorijos muziejaus paroda „Sukilusieji 1863–1864 m.“
  3. Lietuvos istorijos instituto ir Valdovų rūmų muziejaus bendradarbiavimo vaisiai – naujos muziejinės erdvės lankytojams
  4. Kaip legendinis muziejininkas R. Budrys į Lietuvą grąžino išskirtinius lituanistinius meno rinkinius
  5. Kaip archeologai pakeitė Vilniaus istoriją
  6. Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavo išskirtinės Baroko skulptūros iš Ukrainos
  7. Lituanistinio paveldo ieškoma pasaulio aukcionuose ir privačiose rinkiniuose
  8. Kilmingi siūlai: kaip gobelenai Lietuvos valdovų reklamą audė
  9. Valdovų rūmų muziejui padovanotas ypatingas Žygimanto Vazos laikų bokalas
  10. Valdovų rūmų muziejaus lobynas pasipildė dar viena relikvija
  11. Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda apie Lietuvos didikų Pacų giminės istoriją ir paveldą
  12. Pirmą kartą Lietuvoje – Botičelio, Ticiano kūrinių paroda
  13. A. Bučys. Sensacingi atradimai Vilniaus katedros mūruose
  14. Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams
  15. Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda, kurioje – senosios Lietuvos vaizdai iš XIX a.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kompiuteris,užrašai
Lietuvoje

VDI: kuo skiriasi skirtingi darbo laiko susitarimai

2026 07 12
Mama su vaikais sėdi ant sofos ir naudojasi 5g namų internetu
Lietuvoje

VRM pristato kompleksines priemones vaikų saugumui internete stiprinti

2026 07 12
Panevėžio meno ir istorijos bilietas
Kultūra

Panevėžyje jau siūlomas meno ir istorijos bilietas, leidžiantis aplankyti 7 kultūros erdves

2026 07 12
Puodžių karaliai
Kultūra

XI Lietuvos Puodžių karaliaus rinkimai kviečia šalies keramikus varžytis dėl garbingo titulo ir 3 000 eurų premijos

2026 07 12
Prof. dr. Valentina Burkšienė
Lietuvoje

Klaipėdos universitete bus steigiama prof. dr. Valentinos Burkšienės vardo premija

2026 07 12
„Sodra“
Lietuvoje

Studijos ir stažas pensijai: ką svarbu įsidėmėti

2026 07 11
Jūratė Zailskienė
Lietuvoje

Šeimos jau gali kreiptis ir dėl paramos mokinio reikmenims

2026 07 11
Akimirkos iš XXV teatrų šventės „Kartu“
Kultūra

Kurtuvėnai tampa teatro sostine: „Kartu“ grįžta su staigmenomis

2026 07 11
Žemės ūkis
Lietuvoje

Bazinės tiesioginės išmokos avansai šiemet ūkininkus pasieks anksčiau 

2026 07 11
Paveldo komisija rengia lietuviško paveldo Kanadoje žemėlapį
Kultūra

Paveldo komisija rengia lietuviško paveldo Kanadoje žemėlapį

2026 07 11
Vienos Kauno bažnyčios ir vienuolyno likimas
Architektūra

Vienos Kauno bažnyčios ir vienuolyno likimas: paslėpti kupolai, Napoleonas ir „Akropolio“ šešėlis

2026 07 11
Dirbtinis intelektas
Mokslas

Įkėlėte nuotrauką į „Instagram“? Ji gali būti panaudota kuriant naujus DI vaizdus

2026 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • klaustukas apie Lietuva jungiasi prie NATO kuriamos įsigijimų koalicijos
  • >klaustukas apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Naivus klausimas apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VDI: kuo skiriasi skirtingi darbo laiko susitarimai
  • VRM pristato kompleksines priemones vaikų saugumui internete stiprinti
  • Panevėžyje jau siūlomas meno ir istorijos bilietas, leidžiantis aplankyti 7 kultūros erdves
  • XI Lietuvos Puodžių karaliaus rinkimai kviečia šalies keramikus varžytis dėl garbingo titulo ir 3 000 eurų premijos

Kiti Straipsniai

Kompiuteris,užrašai

VDI: kuo skiriasi skirtingi darbo laiko susitarimai

2026 07 12
Mama su vaikais sėdi ant sofos ir naudojasi 5g namų internetu

VRM pristato kompleksines priemones vaikų saugumui internete stiprinti

2026 07 12
Panevėžio meno ir istorijos bilietas

Panevėžyje jau siūlomas meno ir istorijos bilietas, leidžiantis aplankyti 7 kultūros erdves

2026 07 12
Puodžių karaliai

XI Lietuvos Puodžių karaliaus rinkimai kviečia šalies keramikus varžytis dėl garbingo titulo ir 3 000 eurų premijos

2026 07 12
Žievėgraužio tipografo gaudymo ir skaičiavimo stotelė

Lietuvos miškuose išbandomi išmanūs įrenginiai, kurie gaudo ir skaičiuoja žievėgraužio tipografo vabalus

2026 07 12
Prof. dr. Valentina Burkšienė

Klaipėdos universitete bus steigiama prof. dr. Valentinos Burkšienės vardo premija

2026 07 12
Du dviratininkai sustoję prie upės tariasi dėl kelionės maršruto – 2026 m. liepos 12-osios horoskopo iliustracija.

Liepos 12-osios horoskopas: daugiau pokalbių, naujų minčių ir noro suprasti vieniems kitus

2026 07 11
Telefonas

Kodėl telefono nereikėtų palikti automobilyje?

2026 07 11
Telefonas

Programėlė, galinti atverti kelią prie jūsų banko sąskaitos

2026 07 11
Akimirkos iš XXV teatrų šventės „Kartu“

Kurtuvėnai tampa teatro sostine: „Kartu“ grįžta su staigmenomis

2026 07 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • klaustukas apie Lietuva jungiasi prie NATO kuriamos įsigijimų koalicijos
  • >klaustukas apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Naivus klausimas apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • klaustukas apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
Kitas straipsnis
Atidaromi nauji knygynai Klaipėdoje ir Šiauliuose

„Knygos.lt“ investuoja 500 000 eurų – atidaromi nauji knygynai Klaipėdoje ir Šiauliuose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai