Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistų parengtoje interaktyvioje švieslentėje, pateikiami 2020–2024 m. Lietuvoje atskirai surenkamų didelių gabaritų, tekstilės ir biologinių atliekų srautų rodikliai.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje vis daugiau atliekų yra išrūšiuojama jų susidarymo vietoje ir nepatenka į mišrių komunalinių atliekų srautą. Ypač ryškūs pokyčiai matomi tekstilės ir biologinių atliekų srityse.
Didelių gabaritų atliekų kiekiai svyravo
Didelių gabaritų atliekų – senų baldų, buitinės technikos ir kitų stambių daiktų – kiekiai 2020–2024 m. keitėsi netolygiai.
2020 m. Lietuvoje buvo surinkta 48,5 tūkst. tonų šių atliekų, o 2021 m. jų kiekis išaugo iki 56,7 tūkst. tonų, arba apie 17 % daugiau nei metais anksčiau. Tam įtakos galėjo turėti COVID-19 pandemija – daugiau laiko namuose praleidę gyventojai dažniau remontavo būstus, keitė baldus ir buitinę techniką.
2022 ir 2023 m. didelių gabaritų atliekų kiekiai sumažėjo ir stabilizavosi – atitinkamai surinkta 45,6 ir 44,5 tūkst. tonų. Tačiau 2024 m. šio srauto kiekis vėl padidėjo iki 55 tūkst. tonų, t. y. buvo maždaug 23 % didesnis nei 2023 m. ir apie 12 % didesnis nei 2020 m.
Šie svyravimai rodo, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo kiekius įtakoja gyventojų vartojimo, būsto atnaujinimo ir daiktų keitimo įpročiai. Dalis šių daiktų dar gali būti remontuojami ar naudojami pakartotinai, todėl šis atliekų srautas svarbus ir atliekų prevencijos požiūriu.
Tekstilės atliekų surinkimas išaugo daugiau kaip 3,5 karto
Tekstilės atliekų surinkimo augimas per pastaruosius penkerius metus buvo itin ryškus.
Jei 2020 m. Lietuvoje buvo surinkta beveik 4 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tai 2024 m. – jau 14,1 tūkst. tonų. Per šį laikotarpį jų kiekis padidėjo daugiau kaip 3,5 karto.
Didžiausias metinis augimas fiksuotas 2021 m., kai tekstilės atliekų surinkta 3,3 tūkst. tonų daugiau nei 2020 m. Vėlesniais metais surinkimo apimtys taip pat nuosekliai didėjo.
Bendras tekstilės atliekų surinkto kiekio pokytis per 2020-2024 m. siekė net +255,2 %
Tokius pokyčius lėmė ir atskiro surinkimo sistemos plėtra savivaldybėse – įrengta daugiau tekstilės konteinerių, pagerintas jų prieinamumas gyventojams ir vykdyta daugiau informavimo apie tinkamą tekstilės atliekų rūšiavimą.
Didėjantys surinkimo kiekiai taip pat rodo ne tik augantį gyventojų įsitraukimą, bet ir sudaro geresnes sąlygas tekstilę panaudoti pakartotinai ar perdirbti.
Biologinių atliekų kiekis per penkerius metus padidėjo daugiau kaip perpus
Biologinių atliekų – maisto, virtuvės ir žaliųjų atliekų – surinkimas taip pat augo.
2020 m. buvo surinkta 98,5 tūkst. tonų biologinių atliekų, o 2024 m. – jau 150,2 tūkst. tonų. Per penkerius metus šio srauto kiekis padidėjo apie 52,6 proc.
Iki 2023 m. biologinių atliekų kiekiai didėjo palaipsniui, tačiau didžiausias pokytis užfiksuotas 2024 m. Tais metais surinkta 37,7 tūkst. tonų, arba 25 proc., daugiau biologinių atliekų nei 2023 m.
Šis augimas siejamas su maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo sistemos plėtra, naujų konteinerių įrengimu ir aktyvesniu gyventojų dalyvavimu rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje. Pokyčiams įtakos turėjo ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane numatytos priemonės bei nuo 2024 m. taikomi reikalavimai dėl atskiro biologinių atliekų surinkimo.
Tinkamai atskirtos biologinės atliekos gali būti kompostuojamos arba naudojamos biodujų gamybai, todėl mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis ir sąvartynuose šalinamų atliekų dalis.
Bendra tendencija – daugiau atliekų gyventojai išrūšiuoja
2020–2024 m. duomenys rodo, kad Lietuvoje stiprėja atskirų atliekų surinkimas. Didžiausi teigiami pokyčiai matomi tekstilės ir biologinių atliekų srityse, kuriose surinkimo augimas buvo ypač ryškus.
Bendra tendencija rodo, kad vis daugiau atliekų atskiriama jų susidarymo vietoje, todėl atsiranda daugiau galimybių jas panaudoti kaip išteklius – pakartotinai naudoti, perdirbti, kompostuoti ar panaudoti energijai gauti.
Parengta pagal AAD pranešimą
