Darbo grupė ilgalaikei Vilniaus arkikatedros tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų programai parengti pritarė siūlymui dėl minimalios apimties vienos iš galimų Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietų patikrinimo mauzoliejuje.
Lietuvos istorijos institutui pavesta parengti tokio patikrinimo veiksmų planą, kuriame būtų nustatyta metodika, pavojų valdymo priemonės, reikalingi žinovai ir būtini suderinimai.
Pabrėžiama, kad galimas patikrinimas būtų atliekamas tik laikantis mažiausio įsikišimo principo, Kultūros paveldo departamento nustatytų sąlygų ir gavus Vilniaus arkivyskupijos kurijos ekonomo tarnybos bei Bažnytinio paveldo muziejaus sutikimus.
Platesnės apimties invaziniai tyrimai
Tokie tyrimai šiuo metu negali būti pradedami neturint pakankamai mokslinių ir paveldosauginių duomenų.
„Net ir labai nedidelis įsikišimas tokioje vietoje turi būti vertinamas kaip jautrus veiksmas. Todėl siūloma, pirmiausia, atlikti tik tokį patikrinimą, kuris leistų gauti papildomų duomenų ir nesukeltų neproporcingo pavojaus kultūros paveldo vertybei“, – teigia darbo grupės vadovė, Ministrės Pirmininkės patarėja Ingrida Kutkienė.
Minimalios apimties patikrinimo būdas leistų patikrinti vieną iš tyrimų metu nustatytų galimų palaikų palaidojimo vietų, kartu užtikrinant kuo mažesnį poveikį Vilniaus arkikatedros bazilikos vertingosioms savybėms, autentiškai medžiagai, konstrukcijoms ir galimiems laidojimo statiniams.
„Šioje padėtyje svarbiausias principas – ne skubėti, o veikti tiksliai, pagrįstai ir saugiai. Darbo grupė sutaria, kad platesnės apimties invaziniai tyrimai negali būti pradedami neturint pakankamai duomenų ir neįvertinus visų pavojų.
Galimas tik minimalus, technologiškai kontroliuojamas patikrinimas, jam pasirengus pagal visus paveldosaugos reikalavimus“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Išsamus proceso dokumentavimas
Minimalaus invazinio patikrinimo metu privalėtų būti užtikrintas išsamus proceso dokumentavimas, tyrime turėtų dalyvauti atestuotas architektas, tyrimų vykdytojai ir, esant poreikiui, kitų sričių žinovai.
Prieš galimą patikrinimą būtų įvertintos ertmės mikroklimato ir aplinkos sąlygos, numanomas švino lakšto buvimas, poveikis jautriems daiktams – tekstilei, organinėms medžiagoms ar kitiems galimiems radiniams.
Tyrimo metu turėtų būti valdomi gręžimo technologiniai parametrai, įskaitant temperatūrą ir vibraciją, siekiant išvengti neigiamo poveikio.
Platesnės apimties invaziniai tyrimai, darbo grupės siūlymu, galėtų būti svarstomi tik įvertinus minimalios apimties patikrinimo rezultatus, parengus tyrimų ir pavojų valdymo planą, įtraukiant platų žinovų ratą – archeologijos, antropologijos, paveldosaugos, restauravimo, architektūros, konstrukcijų, biologinės saugos ir mikrobiologijos sričių žinovus.
Taip pat posėdyje pritarta Lietuvos ambasadoriaus Čekijoje Rolando Kačinsko pasiūlymui įprasminti Vytauto Didžiojo brolio Butauto (krikštu gavusio Henriko vardą) palaidojimo vietą Prahoje, Augustinų vienuolyno šv. Tomo bažnyčioje. Šioje vietoje siūloma įrengti atminimo lentą.
