Gruodžio 10 d. 10.30 val. Seime buvo svarstomas nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas XIVP-4086(2). Šis klausimas į Seimo darbotvarkė vėl sugrįžo po to kai kadenciją baigęs Seimas spalio 1 d. pritarė šiam nutarimo projektui po pateikimo, tai yra priėmė jį svarstyti, o naujosios kadencijos Seimo Žmogaus teisių komitetas gruodžio 4 d. šiam projektui pritarė bendru sutarimu.
Už nutarimą suteikti Romuvai valstybės pripažinimą balsavo 71 Seimo narys, prieš – 8 (Zigmantas Balčytis, Linas Kukuraitis, Tomas Martinaitis, Jaroslavas Narkevičius, Arvydas Pocius, Jekaterina Rojaka, Rita Tamašunienė, Linas Urmanavičius), susilaikė – 26 Seimo nariai (visi balsavimo duomenys ČIA>>. Tam, kad nutarimas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Prieš balsuojant už nutarimo projekto priėmimą pasisakė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Šis klausimas tęsiasi jau ne pirmą kadenciją ir dažnai apauga nereikalingomis batalijomis, tokiais, sakyčiau, „vertybinėmis” diskusijomis, nors iš esmės klausimas yra iš žmogaus teisių srities. Ir šiandien, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, labai tiktų, kad Seimas svarstymo stadijoje pritartų nutarimo projektui ir sklandžiai judėtų link priėmimo ir galu gale išspręstume klausimą, kuris yra ir požiūro į teisę, požiūrio į žmogaus teises ir požiūrio į religijos laisvę klausimas”, – sakė V. Čmilytė-Nelsen.
Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė Rita Tamašunienė pasisakė prieš Romuvos pripažinimą: „Ši bendruomenė, kuri puoselėja Senovės baltų etnokultūrą iš tikrųjų verta Kultūros ministerijos dėmesio, finansinės paramos, tačiau vis dėlto tai nėra religija ir tik atitikti formalius kažkokius skaičius, metus, dėl to religija netampama. Man atrodo, kad mes čia Seime, įstatydami save į tokius rėmus, kuriame religinės tapatybės konflikto galimybę. Lietuva seniai pakrikštyta ir karaliaus Mindaugo pasirinktas kelias yra mūsų istorinis kelias. Todėl mesti kelią dėl takelio tikrai nekviesčiau”, – sakė tomaševskininkė R. Tamašunienė.
Tiesioginė posėdžio transliacija:
Lietuvos Romuva valstybinio pripažinimo siekia nuo 2017 metų. Nepaisant Teisingumo ministerijos išvados, kad bendrija atitinka visus Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo reikalavimus, Seimas iki šiol atsisakydavo Romuvą pripažinti netgi nepaisydamas 2021-ųjų metų Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo, kad Seimas pažeidžia įstatymus. Todėl Romuva EŽTT bylą prieš Lietuvos valdžią 2024 m. atnaujino, nes valdžia nesiėmė veiksmų EŽTT išvadoms įgyvendinti.
Šių metų rugsėjo mėnesį EŽTT paprašė Lietuvos Vyriausybės iki 2025 m. sausio 13 d. pateikti paaiškinimus dėl Romuvos pripažinimo, o Romuvos bendrijai nurodė iki 2024 m. gruodžio 2 d. užsitikrinti savo atstovavimą Teisme, kad byla nebūtų nutraukta. Romuva šį nurodymą sėkmingai įvykdė.
Aukštas dangus – šviesios žvaigždės…
lydi, lydėjo ir lydės
virš Lietuvos, ir Žemės visos
***
Norberto Vėliaus, Birutės Alseikų (M.Gimbutas)
visų šventųjų Dvasios šviesoje.
Gniaužta, tempdyta, taip tempDYta ant mūsų
visų, – ant gyvų dar lietuvių, prūsų, jotvingių
žemaičių su kuršiais, ir braliukais Dievturių;
ir švies, – prašvis Romi, Darni, Tvarkinga
visuotinio Pasaulio rūpesčio, darnios bendrystės
ateitis.
Grįš ir esamų (slepiamų vis dar!!) vadovų atmintis, –
Jono Basanavičiaus, Stasio Šilingo-Juozapavičiaus
…Antano Smetonos palaikai tuo pat irgi grįš – namopi.
Ir visi, – bendrai, galingiausių erdvių rindų rindomis apjuostą
Romuvos mokyklų mokyklą – šventos Tautos būties
išlikimui rasime. Įkursim radę, lėtai, lėčiau, bet galingai galingai TVIRTAI.
Su visų visų Dievų palaima ir globa!
Nustebau, kad Rita Tamašunienė, taip pat ir PLB atstovaujanti Asanavičiūtė balsavo “prieš”. Juk, Baltų religinė bendrija prigimtinai, kaip savaime suprantamą dalyką, papunkčiui pripažįsta 10 Vienatinio Dievo įsakymus (Romos katalikų bažnyčios interpretacija). Ir LDK Gediminas sakė – Dievas visiems yra vienas. Jis net nematė reikalo, kai jam buvo atsiųsti legatai iš Romos su pasiūlymu krikštytis ir tada jam bus uždėta Karaliaus karūna, priimti tokį pasiūlymą. O, ir šiais laikais romuviečiai gieda giesmes tiek Romuvos apeigose, tiek Romos katalikų bažnyčių viškose vienodai. Tai – ko čia kitiems šiauštis prieš romuviečius? Dievas maldas, juk, lietuviškai gerai supranta.
Matyt nustebsite, kai galimai ta pati Seimo narė pasiūlys Tautinių mažumų įstatymo pataisas, įteisinant gatvių, vietovių pavadinimus ir nevalstybine kalba, pasiūlys ir nevalstybines kalbas vartoti valstybinėse įstaigose ?
Negi pasiūlys rašyti nevalstybine, šiuo atveju, dar ir lenkų kalba? Betgi, savo raidyne lenkai neturi raidės “R”! Kaip tada pavadinimuose ji siūlys rašyti Gedimino pRospektas, LabdaRos gatvė, PabeRžė, TauRo gatvė, KatedRa, KaRaliaus Mindaugo tiltas, Rudamina, Riešė ir t. t. ir t. t.? O UkRaina kaip pasiūlys rašyti, a? Negi Respublikos Seimo narė žodį Respublika siūlys rašyti tiktai Espublika? Netikiu.