Nuo Atlanto iki prerijų: lietuviški pėdsakai tolimojoje Kanadoje

Atlanto pakrantėje prasidėjusios kelionės, lietuvių parapijos Kanados prerijose, bendruomenės namai Albertoje, Baltijos medžių ratas Vinipego parke ir Rūpintojėlis prie Didžiojo ežero – Vakarų ir Atlanto Kanados vietos pasakoja apie plačiai po šalį pasklidusią lietuvių atmintį.

Tai ne vienas tankus lietuviško paveldo telkinys, o kelias per didžiules Kanados erdves, liudijantis, kaip toli nuo Lietuvos buvo kuriamos bendruomenės, statomi savi namai, saugomi simboliai ir dėkojama Kanadai už suteiktą prieglobstį.

Atlanto vartai į naują gyvenimą

Kanados rytinėje Atlanto vandenyno pakrantėje esantis Halifakso jūrų uosto terminalas „Pier 21“ – viena svarbiausių Kanados imigracijos istorijos vietų. 1928–1971 m. veikęs keleivių terminalas buvo pagrindiniai vartai į Kanadą atvykstantiems naujakuriams iš Europos ir kitų pasaulio regionų.

Po Antrojo pasaulinio karo „Pier 21“ tapo itin svarbus tūkstančiams perkeltųjų asmenų iš Europos. Būtent per šį terminalą į Kanadą atvyko ir pirmieji pokario lietuvių imigrantai – iš karo pabėgėlių stovyklų Europoje perkelti žmonės, ieškoję saugaus prieglobsčio ir naujo gyvenimo.

1999 m. istorinis Halifakso uosto 21-asis terminalas tapo nacionaliniu Kanados imigracijos muziejumi. Prie įėjimo į muziejų 2002 m. atidengta Kanados lietuvių bendruomenės atminimo lenta, kurioje dėkojama Kanadai už suteiktą saugų prieglobstį nuo komunizmo bėgusiems lietuviams.

Ši vieta svarbi ne tik kaip imigracijos istorijos objektas. Lietuviams ji primena kelionės pradžią – akimirką, kai priverstinis išvykimas, karo ir okupacijos patirtys virto naujo gyvenimo Kanadoje pradžia.

Vinipegas – lietuvybės centras Kanados prerijose

Vinipegas Manitobos provincijoje buvo vienas svarbiausių lietuvių centrų Kanados prerijose. Pirmieji lietuviai į Manitobą ir Vinipegą, remiantis bendruomenės šaltiniais, atvyko dar XX a. pradžioje, o 1911 m. čia jau buvo sušauktas pirmasis lietuvių bendruomenės susirinkimas.

1912 m. įsteigta pirmoji lietuviška organizacija – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pašalpinė draugija.

Tarpukariu ir ypač po Antrojo pasaulinio karo į Kanadą atvykus karo pabėgėliams iš Lietuvos, Vinipego lietuvių bendruomenė sustiprėjo. 1949 m. buvo įkurta Šv. Kazimiero lietuvių parapija, o 1952 m. įsigytas sklypas McDermot ir Kate gatvių sankryžoje, kur pradėtos bažnyčios statybos.

Vinipego Šv. Kazimiero bažnyčią suprojektavo žymus Kanados lietuvių architektas Alfredas Kulpa-Kulpavičius. Tai buvo ketvirtoji jo Kanadoje suprojektuota bažnyčia. 1959 m. iškilmingai pašventinta šventovė tapo religiniu ir bendruomeniniu lietuvių centru.

Pastate išliko lietuviški architektūriniai motyvai: bokštelis, pritaikytas pagal koplytstulpio formą, saulės kryžius, lietuviškas kertinio akmens užrašas.

Lietuviams bažnyčia priklausė iki 1999 m., o vėliau perėjo kitai religinei bendruomenei. Nors šiandien ji uždaryta, pastato fasadas ir išlikę lietuviški motyvai tebeliudija apie bendruomenę, kuri šioje miesto dalyje kūrė savo religinį ir kultūrinį gyvenimą.

Kita svarbi Vinipego lietuvių paveldo vertybė – buvęs Manitobos lietuvių klubas. 1938 m. lietuviai nusipirko pastatą, kurį vadino „Svetaine“. Čia vyko susitikimai, šventės, organizacijų veikla. 1946 m. pastatas buvo atnaujintas ir įregistruotas kaip Kanados lietuvių klubas Manitoboje. Klubo pastatas naudotas iki 1985 m., kai sumažėjus bendruomenei buvo parduotas.

Šiandien šalia pastato, kuriame veikia hinduistų šventykla, tebestovi kertinis akmuo su užrašu, primenančiu čia veikusį Kanados lietuvių klubą. Tai vienas iš tų paveldo ženklų, kurie rodo ne tik lietuviškos veiklos klestėjimą, bet ir vėlesnius bendruomenės pokyčius.

Baltijos medžių ratas – padėka Kanadai

Vinipege išlikęs ir išskirtinis Baltijos šalių bendruomenių atminties ženklas – Baltijos medžių ratas Assiniboine parke. 1967 m., minint Kanados šimtmetį, lietuvių, latvių ir estų bendruomenių atstovai pasodino beržų ir eglių ratą kaip padėką Kanadai, po Antrojo pasaulinio karo priglaudusiai imigrantus iš Baltijos šalių.

Ratą sudaro 20 metrų skersmens kompozicija iš sidabrinių eglių ir beržų. Viduryje buvo pasodintas beržas, išaugintas iš lietuviškų sėklų, ir pušis, kurios sėklos atvežtos iš Latvijos. Šis želdinių ratas įprasmino ne tik dėkingumą Kanadai, bet ir Vinipege gyvenusių baltų bendruomenių atminimą.

Ilgainiui Baltijos medžių rato vieta buvo primiršta, tačiau 2017 m. Vinipego lietuvių bendruomenė ją identifikavo iš naujo ir Kanados 150-ojo jubiliejaus proga įamžino suoleliu bei atminimo lenta. 2018 m., minint Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių atkūrimo šimtmečius, šioje teritorijoje pasodintas papildomas medis, pratęsiantis vietos gyvybę ateities kartoms.

Pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės, tokios vertybės primena, kad paveldas gali būti ne tik pastatas ar paminklas.

„Lietuviškas paveldas Kanadoje atsiskleidžia labai įvairiomis formomis – nuo bažnyčių ir bendruomenės namų iki medžių rato parke ar atminimo lentos imigracijos muziejuje.

Šie objektai liudija ne tik lietuvių istoriją, bet ir jų dėkingumą Kanadai, pastangas išsaugoti savo tapatybę bei įrašyti Baltijos šalių patirtį į platesnį Kanados pasakojimą“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė.

Lietuvių namai ir Rūpintojėlis prie Didžiojo ežero

Lietuviški pėdsakai driekiasi ir dar toliau į vakarus. Edmontone, Albertoje, lietuvių bendruomenė 1953 m. nusprendė įsteigti lietuvių namus, kuriuose galėtų vykti susibūrimai, šventės ir pamaldos. 1954 m. kunigo Broniaus Jukšo iniciatyva Edmontono lietuvių namai buvo atidaryti.

Iki šiol bendruomenės atstovai prižiūri šiuos namus, rengia šventes ir veiklas, rūpinasi lituanistinio švietimo iniciatyvomis. Pastate saugomi lietuviški tautiniai simboliai – Gediminaičių stulpai, trispalvė, medžio drožiniai, audiniai, dailės kūriniai. Tai vienas iš nedaugelio iki šiol gyvai veikiančių lietuviškų centrų šioje Kanados dalyje.

Dar vienas svarbus lietuviškas ženklas yra Thunder Bay tarptautiniame draugystės sodų parke, Ontarijo provincijoje. Čia 1976 m. atidengtas lietuviškas stogastulpis su Rūpintojėliu. Paminklas pastatytas vietos lietuvių iniciatyva, siekiant įamžinti Lietuvą ir priminti apie ją sovietinės okupacijos metais.

Stogastulpį suprojektavo architektas Alfredas Kulpa-Kulpavičius. Paminklas stovi ant kalnelio, kurį juosia akmeninė sienelė, o priešais jį pastatytame akmenyje iškalti Lietuvos ženklai – Vytis, užrašas „Lithuania“, Gedimino pilies ir Laisvės statulos Kaune atvaizdai. Bronzinėje lentoje Lietuva pristatoma kaip kryžių šalis, o Rūpintojėlis – kaip ilgos ir tragiškos Lietuvos istorijos simbolis.

Šis paminklas yra tarptautinio parko dalis, todėl lietuviškas ženklas čia veikia ne tik bendruomenės viduje, bet ir platesniame daugiakultūriame Kanados pasakojime.

Išsklaidytas, bet gyvas paveldas

„Vakarų ir Atlanto Kanados objektai rodo, kad Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas užsienyje nebūtinai telkiasi vienoje vietoje. Kartais jis išsidėsto per tūkstančius kilometrų – nuo Atlanto vandenyno pakrantės iki prerijų ir Didžiųjų ežerų regiono.

Šio paveldo reikšmę kuria ryšys su Lietuvos istorija, kultūra, žmonėmis ir diasporos tapatybe. Vienos vertybės iki šiol veikia kaip bendruomenės centrai, kiti yra pakeitę paskirtį ar tapę atminties ženklais, tačiau visi jie liudija lietuvių pastangas įsitvirtinti Kanadoje neprarandant ryšio su Lietuva“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Anot jos, be vietos lietuvių bendruomenių žinių, iniciatyvos ir atminties daugelio šių vertybių nepavyktų nei atrasti, nei tinkamai suprasti. Lietuvių sukurtas paveldas yra reikšmingas Lietuvai, bet kartu jis tapo ir Kanados kultūrinio kraštovaizdžio dalimi. Platesne prasme tai – pasaulio migracijos, diasporų ir priverstinių politinių išvykimų istorijos liudijimas.

Nuo sukauptų duomenų – prie valstybės politikos

Paveldo komisija „U-Paveldo“ veiklą plėtoja nuo 2016 m. Jos metu sukaupti duomenys apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje kuria praktinį pagrindą nuoseklesnei valstybės politikai ir yra svarbūs rengiant Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje koncepciją.

Ši veikla prisideda ir prie „Globalios Lietuvos“ tikslų – stiprinti Lietuvos ryšius su diaspora ir įtraukti užsienio lietuvius į bendrą kultūros, istorijos bei atminties išsaugojimą.

Valstybės institucijų, politikų ir lietuvių bendruomenių požiūriai į tokio paveldo išsaugojimo prioritetus ir atsakomybę ne visuomet sutampa. Todėl ypač svarbus nuoseklus valstybės požiūris, dialogas ir ilgalaikė partnerystė su diaspora.

Žemėlapis atsiveria dalimis

Vakarų ir Atlanto Kanados vertybės – dar viena dalimis atveriamo „U-Paveldo“ interaktyvaus žemėlapio dalis. Toliau paeiliui bus viešinami kitų Kanados provincijų ir miestų objektų telkiniai, juos siejančios bendruomenių istorijos ir iki šiol mažai žinomi paveldo pasakojimai.

Šios vertybės taip pat bus įtraukti į atskirą teminį Kanados lietuviško paveldo žemėlapį, kuris bus išleistas popieriniu ir elektroniniu formatais.

Vienas iš būsimų projekto rezultatų

Paveldo komisjos knyga apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą Kanadoje, kurios rengimą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Žinančius apie „U-Paveldo“ duomenų bazėje dar neužfiksuotas su Lietuva susijusias vertybes Paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir pateiktos žinios bei nuotraukas specialioje anketoje: čia

Projektas rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje, Kanados lietuvių bendruomene, Kanados lietuvių muziejumi-archyvu ir kitais partneriais.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės žinovė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi paskirti ir skiriami įvairių sričių žinovai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.