Rugsėjo 7 d., antradienį, 13.30 val. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) skelbs nutarimą byloje pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip žinia žinomo kovotojo prieš pagonybe, Seimo nario Žigimanto Pavilionio ir Seimo narių grupės prašymą dėl valstybės nepripažintų religinių bendruomenių teisės kreiptis dėl pripažinimo, praėjus 25-eriems metams nuo jos pirminės teisinės registracijos, KT rašytinio proceso tvarka pradėjo nagrinėti šių metų rugsėjo 1 d.
Šią įstatymo įtvirtintą religinių bendrijų teisę Žygimanto Pavilionio iniciatyva grupė Seimo narių KT užginčijo 2019 m. po to kai Seime nedidele balsų persvara pavyko atmesti Senojo baltų tikėjimo religinės bendrijos „Romuva“ valstybės pripažinimo prašymą.
Kreipimąsi į KT pasirašė Seimo nariai: Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Rasa Petrauskienė, Mantas Adomėnas, Paulius Saudargas, Irena Hasė (Haase), Irena Degutienė, Ingrida Šimonytė, Sergėjus Jovaiša, Arvydas Anušauskas, Andrius Kupčinskas, Vytautas Juozapaitis, Edmundas Pupinis, Gintarė Skaistė, Stasys Šedbaras, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius, Andrius Navickas, Kęstutis Masiulis, Vytautas Kernagis, Rimantas Jonas Dagys, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Michailas Mackevičius, Česlavas Olševskis, Zbignevas Jedinskis, Remigijus Žemaitaitis, Juozas Imbrasas, Virgilijus Alekna, Egidijus Vareikis.
Pareiškėjai ginčija 25-erių metų laikotarpio pagrįstumą. Jų nuomone, šis laiko tarpas yra per trumpas, kad religinė bendruomenė įgytų „atramą visuomenėje“. Būtent vadinama „atrama visuoemnėje“ ir bendruomenės mokymo bei apeigų neprieštaravimas įstatymui ir dorai ir yra vienintelės valstybės pripažinimo sąlygos pagal Lietuvos Konstituciją.
Letuvos Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje rašoma „Valstybė pripažįsta /…/ kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai“. Kadangi KT 2007 m. yra aiškinęs, jog „Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga „turėti atramą visuomenėje“ reiškia, kad atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis, tai pareiškėjai mano, kad „atramą visuomenėje“ turėtų būti skaičiuojama šimtais, o ne dešimtimis metų…
Krivė I. Trinkūnienė: Kovojant su Romuva bandoma apsunkinti ir kitų religinių bendrijų pripažinimą
Valstybės nepripažintos Senojo baltų tikėjimo religinės bendrijos „Romuva“ vadovė Krivė Inija Trinkūnienė komentuodama grupės Seimo narių skundą dėl 25-erių metų laiko prailginimo yra sakiusi, kad šis Seimo narių kreipimasis buvo nukreiptas tiesiogiai prieš Romuvą. Pasak jos šios 25 metus galiojančios Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatos niekam neužkliuvo tol kol Romuva nesikreipė į Seimą dėl savo teisių pripažinimo.
Ji priminė, kad Lietuvos Konstitucija religinių bendruomenių ir bendrijų pripažinimui jokių laiko cenzų nenumato, o pabrėžia TIK „atramos visuomenėje“ turėjimą. Pasak jos dabartiniame įstatyme numatytas 25-erių metų laiko cenzas, nustatantis, kad valstybės nepripažinta bendrija po tiek metų nuo pirminės jos teisinės registracijos įgija teisę kreiptis dėl valstybės pripažinimo, nedeterminuoja „atramos visuomenėje turėjimo“ fakto o tik kreipimosi laiką.
„Taip, KT yra pasisakęs dėl „atramos visuomenėje“ turėjimo sampratos, tačiau jis nesiejo to su religinės bendrijos pirminės teisinės registracijos data. KT kaip ir įstatymas pripažinimo kriterijumi įvardija „atramos visuomenėje“ turėjimą. „Atramos turėjimas“ visuomenėje nėra niekaip susijęs su religinės organizacijos juridinės registracijos data vien jau dėl to, kad vienos ar kitos religinės pažiūros gali gyvuoti ir būti visuomenei priimtinos žymiai anksčiau nei bendruomenei buvo suteikta pirminė teisinė registracija.
Teisinės registracijos data yra atskaitos taškas nuo kurio skaičiuojamas laikas kada galima kreiptis dėl pripažinimo, bet ne „atramos visuomenėje“ lygis. Tad atramos visuomenėje turėjimas arba neturėjimas neturėtų būti tiesiogiai siejamas su pirminės teisinės registracijos laiku“, – dar 2019 m. yra pastebėjusi I. Trinkūnienė.
Europos žmogaus teisių teismas – gina nepripažintas religines bendruomenes
Primename, kad Romuva 2019 metų Seimo sprendimą nesuteikti jai valstybės pripažinimo buvo apskundusi Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) ir bylą laimėjo. EŽTT nutarė, kad Lietuvos Respublikos Seimo atsisakymas suteikti valstybei pripažinimą „Romuvai“ nebuvo neutralus ir nešališkas sprendimas. EŽTT vienbalsiai nutarė, kad nepripažįstant „Romuvos“ buvo: pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 14 straipsnis (diskriminacijos draudimas) kartu su 9 straipsniu užtikrinančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę. Taip pat buvo pažeistas EŽTK13 straipsnis – užtikrinantis teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
EŽTT taip pat nustatė, kad valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo kodėl „Romuvą“ vertino kitaip nei kitas panašias religines bendrijas, kurioms valstybės pripažinimas buvo suteiktas, o Seimo nariai, įgyvendindami savo reguliavimo įgaliojimus, neliko neutralūs ir nešališki.
Seimas valstybinį pripažinimą jau yra suteikęs 3 krikščioniškoms religinėms bendrijoms: Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai (2001), Septintosios dienos adventistų bažnyčiai (2008) ir Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai (2016). Pripažinta valstybės religinė bendrija yra laikoma valstybės socialinio, dvasinio ir kultūrinio paveldo dalimi.
EŽTT praktika rodo, kad Strasburo teismas nelinkęs užmerkti akių į įstatymų leidėjų neįtakingom religinėms bendruomenėm taikomus apsunkinimus. Štai 2008 m. priimtame sprendime byloje Jehovos liudytojų konfesija ir kiti prieš Austriją dėl Jehovos liudytojų statuso Austrijoje, dešimties metų teisės į pripažinimą laukimo terminą EŽTT pripažino nepagrįstai ilgu ir objektyviai nepateisinamu. Šioje byloje EŽTT pripažino Austriją pažeidus Jehovos liudytojų religijos laisvę ir juos diskriminavus.
Tai ką konkrečiai nusprendė KT.? Kas buvot ar klausėt parašykit dviem trim sakiniais esmę.
NE ir TAIP!
Laimėjom! KT paskelbė, kad R.Povilionis kartu su kitais pareiškėjais NETEISĖTAI ginčija Romuvos pripažinimo 25-erių metų laikotarpio pagrįstumą. Jų nuomone, šis laiko tarpas yra per trumpas, kad religinė bendruomenė įgytų „atramą visuomenėje“. Būtent vadinama „atrama visuomenėje“ ir bendruomenės mokymo bei apeigų neprieštaravimas įstatymui ir dorai ir yra vienintelės valstybės pripažinimo sąlygos pagal Lietuvos Konstituciją. KT atmetė ir jų siūlymą pakartotinai Romuvai kreiptis dėl pripažinimo TIK po 10 metų! Laimėjom!
Ar tie, kurie kreipėsi (koks ilgas sąrašas!) į KT čia svarbiausi, ar vis tik Lietuvos bažnyčia ir Vatikanas slypi po šiuo ypatingai gėdingu reikalu?