Bus įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą

Gegužės 7 d., penktadienį, 15 val. bus įteikti 2021-ųjų metų apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuotolinis iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) renginys bus rodomas internetu prisijungus per MS Teams. Norintys dalyvauti kviečiami užsirašyti el. paštu aurelija.baniulaitiene@vlkk.lt. Renginio dalyviams bus atsiųsta prisijungimo nuoroda.

Apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą VLKK įteiks jau septintą kartą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Skulptūrėle „Sraigė“ šiemet apdovanojami: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto prof. dr. Ernestas Kutorga ir kraštotyrininkas, Kėdainių krašto vardyno tyrėjas ir populiarintojas, kalbinio švietimo organizatorius Rytas Tamašauskas.

Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai bus įteikti: prof. dr. Ernestui Kutorgai – už parengtą ir išleistą daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ III tomo 6 knygą „Lietuvos grybai. Inoperkuliniai diskomicetai“ ir  Rytui Tamašauskui – už ilgametę veiklą, skirtą vardyno tyrimams ir jų sklaidai.

VLKK pirmininko padėkos raštai už savanoriškais ir neatlygintinais pagrindais parengtą „Anglų–lietuvių kalbų taikomosios elgesio analizės žodyną“ bus įteikti Dainai Šiekštelytei-Valkerienei ir Eglei Steponėnienei.

Ernestas Kutorga

– Lietuvos mikologas, biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesorius. Pagrindinė tyrimų kryptis – grybų taksonomija ir ekologija. Jis yra paskelbęs kelias dešimtis mokslinių straipsnių recenzuojamuose periodiniuose tarptautiniuose ir Lietuvos leidiniuose, yra keleto knygų autorius ir bendraautoris, daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ redakcinės kolegijos narys.

Nemažai yra prisidėjęs ir prie lietuviškos botanikos ir mikologijos terminijos kūrimo. Labai svarbią reikšmę turėjo E. Kutorgos parengtas ir išleistas mokomasis leidinys „Botanikos ir mikologijos nomenklatūra“ (1997), kuriame ne tik pirmą kartą lietuvių kalba išsamiai aprašytos svarbiausios nomenklatūros taisyklės, bet ir pateiktas nemažas pluoštas lietuviškų šios srities terminų. 2020 m. išleistoje knygoje „Lietuvos grybai. Inoperkuliniai diskomicetai“ E. Kutorga labai daug dėmesio skyrė mikologijoje vartojamos lietuviškos terminijos norminimui – leidinyje pateikti sunorminti lietuviški visų grybų taksonų – rūšių, varietetų, genčių, šeimų ir eilių – vardai.

Didelę dalį pateiktų lietuviškų grybų taksonominių grupių vardų sudaro labai motyvuotai autoriaus sukurti lietuviški grybų pavadinimai. Mokslinių tyrimų, kuriuos vykdo E. Kutorga, svarba buvo įvertinta 2001 m. – kartu su grupe bendraautorių jam buvo skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos makromicetų ir augalų parazitinių mikromicetų įvairovės įvertinimas“.

Rytas Tamašauskas

– Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus darbuotojas, Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininko pavaduotojas, ilgametis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, kraštotyrininkas, Kėdainių krašto vardyno tyrėjas ir populiarintojas, kalbinio švietimo organizatorius.

R. Tamašausko dėmesys kraštotyrai, ypač vardyno paveldui, per daugiau kaip tris darbo Kėdainių krašte dešimtmečius išaugo į solidžius vardyno tyrimus ir patrauklią jų sklaidą. Jo veikla aprėpia vardyno duomenų kaupimą ir atidžias vardyno šaltinių studijas bei filologinę jų analizę, kūrybingą šių tyrimų pristatymą krašto ir šalies spaudoje, dalyvavimą kalbos populiarinamuosiuose renginiuose. Asmenine iniciatyva ir dalyvaudamas kolektyvinėse ekspedicijose Rytas Tamašauskas sukaupė vertingų vardyno, tautosakos, krašto istorijos duomenų, parengė įvairių kraštotyros rinkinių.

R. Tamašauskas yra leidinių ,,Istoriniai etiudai apie Dotnuvos žydų bendruomenę (XVIII–XX a.)“ (2005), „Dotnuvių datos“ (2012), „Josvainių krašto vardynas“ (2020) autorius, nuo 2013 m. pabaigos rengia Kėdainių krašto vietovardžių žodyną. Jis yra populiarių straipsnių autorius, laukiamas konferencijų pranešėjas, ekskursijų vadovas, autoritetingas švietimo darbuotojas, pelnęs nuoširdžią rajono pedagogų, ypač lituanistų, pagarbą.

R. Tamašauskas – Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas (2000), Lietuvos kraštotyros draugijos garbės kraštotyrininkas (2005), Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ premijos laureatas (2005), Akademijos vidurinės mokyklos Metų mokytojas (2004–2005).

Daina Šiekštelytė-Valkerienė, Eglė Steponėnienė

– taikomosios elgesio analizės specialistės. Daina Šiekštelytė-Valkerienė – asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkė, Eglė Steponėnienė – VšĮ „Sėkmingi vaikai“ direktorė. Jų parengtas „Anglų–lietuvių kalbų taikomosios elgesio analizės žodynas“ – įnašas į taikomosios elgesio analizės – moksliškai grįstos metodikos įtvirtinimą Lietuvoje, ypač svarbus siekiant padėti žmonėms, turintiems autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų, taip pat studentams, mokslininkams, kurie gilina ar planuoja gilinti savo žinias šioje mokslo srityje.

Žodyno autorės ir toliau gilinasi į autizmo spektro sutrikimo specifiką, pagalbos būdus ir siekia, kad kuo daugiau informacijos būtų pateikta valstybine lietuvių kalba ir būtų išvengta netikslių, netaisyklingų terminų vartojimo.