Rugsėjo 9 d. Prezidentūroje į Kultūros forumą aptarti istorinės atminties klausimų rinkosi akademinė bendruomenė – nepriklausomi mokslininkai, ekspertai, analizavę Lietuvos ir užsienio šalių atminties politiką, šio lauko autoritetai.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į susirinkusiuosius: „Šiandien susitikome pasitarti, ką būtų galima padaryti, kad skausmingi istorinės atminties klodai netaptų dar viena priežastimi mūsų visuomenei susiskaidyti, kovoti tarpusavio karus ir nuodyti atmosferą visuomenėje.
Jūs, mokslo bendruomenė, esate tie autoritetai, galintys pasiūlyti orientyrus, kuriais galėtume vadovautis kurdami savo santykius su istorine atmintimi. Norėtųsi išvengti jos politizavimo ir atkreipti dėmesį, kad istorinės atminties klausimai – ir mūsų pilietiškumo bei demokratinių vertybių ugdymo mokykla. Šiandieniai įvykiai, susipriešinimas, mitingai, tam tikra sumaištis, kuri šiuo metu tvyro prie Vrublevskių bibliotekos, gal ir nėra labai sveikintina, bet ji parodo, kad visuomenė neabejinga, ir tuo galime pasidžiaugti.“
Kultūros forume dalyvavo istorikai, menotyrininkai, paveldosaugininkai, politologai: R. Antanavičiūtė, J. Dementavičius, M. Drėmaitė, A. Kasparavičius, Š. Liekis, A. Nikžentaitis, E. Parulskis, R. Petrauskas, N. Putinaitė, V. Safronovas, N. Šepetys, R. Šermukšnytė, A. Švedas, T. Vaiseta, V. Vaitkevičius, Z. Vitkus.
Mokslininkų bendruomenės nariai aptarė istorinės atminties formavimosi Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo aspektus, esmines slinktis, įvertino dabartinę situaciją. Diskutavo, kokias istorinės atminties problemas atskleidė pastarojo laikotarpio įvykiai, susiję su atminties įamžinimu. Gilinosi, kaip istorinės atminties klausimus sprendžia kitos šalys, kokiomis gerosiomis praktikomis būtų galima pasiremti Lietuvoje bei kokios priemonės ar veiksmai įgalintų visuomenę veiksmingiau spręsti ateityje iškilsiančius istorinės atminties ir jos įamžinimo klausimus.
Forumo dalyviai sutiko, kad istorinės atminties temai trūksta platesnės diskusijos ir kad valstybės vaidmuo ugdant dialogo kultūrą, įtraukiant įvairias bendruomenes galėtų būti didesnis. Pabrėžta, kad diskusijos dėl istorinės atminties turėtų vykti prieš rezonansą sukėlusį veiksmą, o ne po to. Ekspertai pastebėjo viešojo diskurso seklumą, svarstė apie viešų forumų reikalingumą. Aptarė ir tai, kaip istorinės atminties naratyvas reprezentuoja valstybę.
Dalyviai atkreipė dėmesį į sudėtingą edukacijos mokykloje padėtį, taip pat į išsamesnių mokslinių tyrimų ir jų finansavimo poreikį, siūlė stiprinti ekspertinę veiklą, išsakė nuomonę dėl galimų specialių programų istorinės atminties klausimais kūrimo. Mokslinė bendruomenė įžvelgė istorinės atminties monitoringo, kuris leistų įsivertinti kaitą, prasmę. Istorikai atkreipė dėmesį ir į tai, jog Lietuvoje įpaminklinimo slenkstis galėtų būti aukštesnis.
Išklausiusi mokslininkų teikiamus argumentus ir pasiūlymus, Prezidentūra ketina inicijuoti ir moderuoti tolesnius forumus, juose gvildenti istorinės atminties politikos klausimus, siekti aiškumo dėl jos įamžinimo, įtraukti kitas institucijas bei kitus kultūros lauko dalyvius ir teikti rekomendacijas sprendimų priėmėjams.
Prieš prasidedant šiam forumui į Prezidentą ir forumo dalyvius viešai kreipėsi Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkės pavaduotojas, Etninės kultūros globos tarybos narys, etnologas, Alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas, ragindamas siūlydamas Prezidentui ir forumo dalyviams aptarti ir gražinti į politinę darbotvarkę Seime nugulusį Tautos istorinės atminties įstatymo projektą (XIP-4631(2).
„Šio įstatymo projektas jau 7 metus guli Seimo archyve. Naujosios Lietuvos Seimo daugumos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių pastangomis nors ir bandė šį teisės aktą sugrąžinti į politinę darbotvarkę, tačiau sulaukusi itin stipraus pasipriešinimo šį įstatymo projektą užšaldė. Jo išdavoje tebuvo pajėgta sukurti dabar veikiančią Seimo istorinės atminties komisiją, kuri yra sudaryta tik iš politikų ir toli gražu neprilygsta minėto įstatymo projekte numatytai įteisinti plačiai atstovaujamai nepolitinei Tautos istorinės atminties tarybai – visuomeninei patariamajai institucijai tautos istorinės atminties klausimais, atskaitingai Seimui. Šios Tarybos sprendimai, jos įgaliojimų srities klausimais būtų privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms,“ – rašoma viešame kreipimesi.
Pasak kreipimosi autoriaus, tokio įstatymo priėmimas „įgalintų valstybės įstaigas ir visuomenę ne tik nuolat aktyviai dalyvauti gvildenant istorinių įvykių paveldo klausimus, bet ir sudarytų galimybes priimti demokratinėmis gairėmis pagrįstus kolegialius sprendimus, užtikrinančius Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą, jo įprasminimą ir įstatymu nustatytų gairių įgyvendinimą“.
Kol kas jokio atsako į šį pasiūlymą nesulaukta.
Paskelbta, kad spalio mėnesį Prezidentūroje ketinama surengti dar vieną forumą.
… Š. Liekis, Nikžentaitis, Petrausks, Putinaitė, Šepetys… Čia nepriklausomi ekspertai? Be komentarų 🙁
Todėl ir sulaukė priekaištų prezidentūra. Nes tai vėl tarimosi su VISUOMENE IMITACIJA. „Pažangų” ir „šiuolaikišką” jų požiūrį seniai ir mintinai žinome.
Ačiu už pavardes .