Rugpjūčio 27 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre visuomenei ir žiniasklaidai atvirame renginyje Kauno teatrai jau trečią kartą pristatė naująjį 2026–2027 metų veiklos laiką.
Vienoje vietoje susitiko Nacionalinio Kauno dramos teatro, Kauno valstybinio lėlių teatro, Kauno miesto kamerinio teatro, šokio teatro „Aura“ ir Kauno valstybinio muzikinio teatro atstovai. Jie apžvelgė artėjančio veiklos laiko pristatymus, šventes, tarptautinius projektus ir svarbiausius scenos meno įvykius.
„Šis veiklos laikas išskirtinis tuo, kad Kauno teatrai turi ką pasiūlyti ne tik savo ištikimiesiems žiūrovams, bet ir tiems, kurie ieško naujų scenos meno formų, tarptautinių kontekstų ir netikėtų susitikimų.
Bendras veiklos laiko pristatymas leidžia į Kauno teatro veiklos laiką pažvelgti ne kaip į pavienių institucijų kalendorių, Bet kaip į vieną didelį miesto kultūros pasakojimą“, – teigia renginio rengėjai.
Artėjantį veiklos laiką Kaune netrūks pristatymų, tarptautinių kūrėjų, švenčių ir skirtingoms auditorijoms skirtų spektaklių. Nuo pirmųjų susitikimų su teatru vaikystėje iki sudėtingų šiuolaikinės dramaturgijos klausimų suaugusiųjų auditorijai.
Kauno valstybinis lėlių teatras pradeda naująjį veiklos laiką „Ant sparnų“
Kauno valstybinis lėlių teatras naująjį 69-ąjį savo veiklos laiką pradės jau rugpjūčio 30-ąją, kviesdamas į tradicinę veiklos atidarymo šventę „Į pasakų šalį!“. Ji teatro prieigas pavers tikru pasakų miesteliu.
Šventės metu žiūrovai bus pakviesti ne tik susitikti su teatru ir jo pasakiškais gyventojais, bet ir pirmą kartą išvysti naujausią spektaklį visai šeimai – „Namai namučiai“. Jį režisuoja Jūratė Trimakaitė.
Vienu svarbiausių KVLT rudens veiklos laiko įvykių taps rugsėjo 19 ir 22 dienomis pristatomas spektaklis suaugusiesiems „Čiurlionio užrašai“. Spektaklį režisuoja Sakartvelo režisierius Nikolas Sabašvilis (Nikoloz Sabashvili).
Bendras Kauno valstybinio lėlių teatro ir Sakartvelo lėlininkų projektas šiuolaikiškai atskleis jautrų, savitą ir neaprėpiamą M. K. Čiurlionio vidinį pasaulį.
Spalio 10–11 dienomis lėlių teatras kvies į vieno mylimiausių pasaulio vaikų literatūros kūrinių „Troliai Mumiai. Kometa atskrieja“ spektaklio pristatymą. Jį pagal Tuvės Janson kūrinį režisuoja Rokas Lažaunykas.
Šiemet minima šios knygos 80-ies metų sukaktis. Tad kūrėjai tiki, kad tai bus puiki galimybė ne tik šią knygą atrasti jaunajai kartai, bet ir prisiminti ją jau gerai žinantiems.
Gruodžio 5–6 dienomis mažųjų žiūrovų lauks kalėdinis pristatymas „Vienos pasaka“ (rež. Darius Krapikas). Spektaklis, skirtas visai šeimai, žiūrovus nukels į snieguotą ir pasakišką Austriją. O Didžiojoje salėje atgims ir vaikų lauks A.Žiurausko režisuotas spektaklis „Dovana Kalėdų Seneliui“.
2027-ųjų pavasarį teatro repertuarą papildys dar du nauji kūriniai
Kovo 12–14 dienomis įvyks vienos laukiamiausių KVLT veiklos laiko pristatymų – Agnės Sunklodaitės režisuotas spektaklis „Altorių šešėly“ pagal Vinco Mykolaičio-Putino romaną.
Suaugusiesiems ir jaunimui skirtas kūrinys taps susitikimu su viena reikšmingiausių lietuvių literatūros istorijų ir galimybe ją pažvelgti per šiuolaikinio lėlių teatro raišką.
Gegužės 15-ąją suplanuota Ievos Jackevičiūtės režisuoto spektaklio „Sodai“ premjera, skirta patiems mažiausiems teatro žiūrovams, kuriems tai gali būti ir pirmas susitikimas su teatru.
69-asis veiklos laikas „Ant sparnų“ Kauno lėlininkų spektaklius nuneš į išskirtinę lietuviškos kultūros ekspediciją. Ne tik po Europos šventes Slovėnijoje ir Rumunijoje, pasieks Skandinavijos lietuvių bendruomenes, bet ir nuskries į tolimąją Pietų Ameriką: lietuviška pasaka „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“ bus vaidinama Lietuvos vaikams Brazilijoje, Urugvajuje ir Argentinoje.
Veiklos laiką vainikuos tarptautinis lėlių teatrų šventė „Kaunas Puppet“, kuri gegužės 18–22 dienomis Kaune suburs lėlininkus ir teatro kūrėjus iš Lietuvos bei užsienio. Festivalis taps svarbiausiu tarptautiniu Kauno valstybinio lėlių teatro veiklos laiko bruožu ir yra įtrauktas į Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai renginių kalendorių.
107-asis Nacionalinio Kauno dramos teatro veiklos laikas: „Pagauti vėjo“
Nacionalinis Kauno dramos teatras 107-ąjį laiką pradeda šūkiu „Pagauti vėjo“. Juk vėjo neįmanoma pamatyti ar sustabdyti, tačiau galima pajusti jo poveikį. Naujojo veiklos laiko programoje – reikšmingi tarptautiniai bendradarbiavimai, gastrolės garbingose teatrų šventėse, nauji pristatymai ir šventė, kviečianti kitaip pažvelgti į teatro prieinamumą.
Šį laiką reikšmingiausiu įvykiu taps vieno įtakingiausių šiuolaikinio Europos teatro režisierių Thomo Ostermeierio pistatymas 2027 m. sausį pagal V. Šekspyro (W. Shakespeare) pjesę „Akis už akį“.
Berlyno teatro „Schaubühne“ meno vadovo T. Ostermejerio (Ostermeierio) spektaklis bus pirmasis šio menininko pastatymas Baltijos šalyse. Režisieriaus kūryba Kauno scenoje leis Lietuvos žiūrovams patirti šiuolaikinio vokiškojo teatro estetiką ir stilių.
Tarptautinė teatro kryptis šį veiklos laiką bus matoma ne tik Kaune
Rugsėjį Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Dorianas“, sukurtas režisieriaus Roberto Vilsono (Wilson), atidarys vieną svarbiausių ir ilgiausią istoriją turinčią Lotynų Amerikos tarptautinę šventę – FIBA Buenos Airėse. Spektaklis bus rodomas legendiniame „Teatro Coliseo“.
Tai ne vienintelis R. Vilsono kūrybos pristatymas Argentinoje – 2027-ųjų vasarį Buenos Airėse, „Teatro Colón“ scenoje, planuojama parodyti kitą režisieriaus spektaklį – „Septynios vienatvės“ pagal O. Milašių.
Nuo rugsėjo Nacionaliniame Kauno dramos teatre pradės veikti teatro mokykla vaikams ir paaugliams „Jaunoji scena“. Mokyklos vadovas, aktorius Andrius Gaučas, remdamasis tarptautine praktika, su kolegomis vaikus ir jaunuolius kvies atrasti sceną ir užkulisius, ugdyti vaizduotę, kūrybiškumą ir gebėjimą veikti kartu.
Pirmieji 107-ojo veiklos laiko pistatymai žiūrovų lauks jau spalį. Spalio 6-ąją Raudondvario kultūros centre įvyks jaunosios kartos režisieriaus Dominyko Matulionio premjera pagal amerikiečių dramaturgo Natano Richardo Našo (Nathan Richard Nash) pjesę „Lietaus pardavėjas“.
Kartu su Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriais kuriamas spektaklis pasakos apie tikėjimą ir viltį, o jo pristatymas Kauno rajone pratęs teatro kūrybinį bendradarbiavimą su regionu.
Spalio 16-ąją Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje įvyks priatatymas pagal britų dramaturgės Liusės Preblės \ (Lucy Prebble) pjesę „Poveikis“. Ją režisuoja jaunosios kartos kūrėjas Justinas Vinciūnas.
Spektaklio centre – naujų antidepresantų klinikinis tyrimas su savanoriais, netikėtai virstantis istorija apie meilę, santykius ir bandymą suprasti savo jausmus. Beje, 2027-ųjų kovą J. Vinciūnas režisuos dar vieną premjerą pagal norvego Jono Fosio (Fosse) pjesę „Aš esu vėjas“.
Gegužę jaunosios žiūrovų kartos lauks režisieriaus Karolio Zajausko „Svetimas“ pagal Albero Kamuso (Camus) romaną – europietiškojo egzistencializmo klasiką.
Spalio pabaigoje Nacionalinio Kauno dramos teatro trupė išvyks į Lenkiją. Spektaklis „Lietuviškos Vėlinės“ pagal Adomą Mickevičių, kurį režisavo Jakubas Šyvanekas (Skrzywanek), bus pristatytas tarptautinėje Kielcų šventėje kuriančioje daugiakultūrę Europos teatro dialogo erdvę.
Lapkričio 10–20 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyks šventė „Nerk į teatrą“, šįkart kviesiantis iš arčiau susipažinti su pasaulyje sparčiai garsėjančia „Relaxed Performance“ – įvairiems žiūrovų poreikiams pritaikytų spektaklių – praktika.
Festivalio dėmesio centre bus neuro įvairovė ir klausimas, kaip teatras gali tapti prieinamesnis žmonėms, pasaulį patiriantiems skirtingais būdais. Šventės dienotvarkėje – spektakliai iš Airijos, Danijos, Norvegijos ir Lietuvos, taip pat vyks diskusijos apie prieinamumo praktikas pasaulio teatruose.
Kauno miesto kamerinis teatras
Nauji spektakliai ir tarptautinė jaunimo teatro šventė „Išeities taškas“
Kauno miesto kamerinis teatras 51-ąjį veiklos laiką pradės šventiškai – rugsėjo 18 dieną Kauno pilies amfiteatre miestiečiai ir miesto svečiai bus kviečiami nemokamai išvysti mitologija ir baltų kultūra paremtą „4 Mortos“.
Režisieriaus Dariaus Rabašausko spektaklis sujungia folklorą, muziką ir teatrinį performansą į šiuolaikinį ritualą – vakarėlį su mirtimi, kuriame galime išmokti ją priimti be baimės.
Muzikos autorė Laurita Peleniūtė spektaklio metu kuria gyvą garsinį audinį iš senųjų lietuvių dainų, garsų, šnabždesių ir kvėpavimų, o Gedimino Žilio dainų tekstai suteikia balsą tam, apie ką paprastai nutylime.
Rugsėjo 22–spalio 4 dienomis vyksianti tarptautinė jaunimo teatro šventė „Išeities taškas“ 11-ąjį kartą kvies atrasti kylančius scenos menų veidus.
Šių metų dienotvarkėje – šiuolaikinis cirkas, dokumentinis teatras, šokio, lėlių ir objektų teatro spektakliai, taip pat – papročiu tapusios eskizų varžytuvės. Jau antrus metus iš eilės šventė pristato ir jaunuosius menininkus iš Čekijos. Programos centre – žmogus, jo santykis su savimi, kitu ir jį supančiu pasauliu.
Pirmasis veiklos laiko pristatymas įvyks spalio 17 –18 dienomis. Tai – prieš metus teatro šventės „Išeities taškas“ eskizų varžytuves laimėjęs Aistės Rekašiūtės spektaklis „Banginis ant kranto“ (pjesės autorė – Uršulė Toleikytė).
Kūrinio centre – ribinės, sudėtingos patirtys, susidūrimas su būties trapumu, skausmingais išgyvenimais, prisiminimų nuotrupomis, paradoksais tarp vidinio ir išorinio gyvenimo. „Banginis ant kranto“ yra intymus pasakojimas apie jauną žmogų, užaugusį Nepriklausomybės laikotarpiu, tačiau vis dar veikiamą sovietmečio šešėlių.
Kauno šokio teatras „Aura“
Jis naująjį veiklos laiką pasitinka pristatymų ir tarptautinės šventės AURA 36 ritmu.
Kauno šokio teatras „Aura“ šį rudenį gyvena itin intensyviu kūrybos ritmu – vienu metu skleidžiasi keli pristatymai, gastrolės po Lietuvą ir 36-ąjį kartą Kauną į Europos šiuolaikinio šokio sostinę paverčianti tarptautinė šventė AURA.
Kaip pabrėžia teatro kūrėjai, naujasis veiklos laikas kviečia žiūrovą patirti šokį ne tik kaip reginį, bet ir kaip būdą kalbėtis apie atmintį, tapatybę bei žmogaus vietą pasaulyje.
Rugsėjo 6–8 dienomis Vilniuje pristatomas naujausias teatro kūrinys vaikams „Mikro/Makro“ – choreografės Ingos Fontezos (Fontez) Sakurako sukurtas spektaklis, kviečiantis mažuosius žiūrovus į paslaptingą gamtos mikropasaulį.
Tai pirmasis Lietuvoje butoh šokio alegorinis spektaklis vaikams, jungiantis šiuolaikinį šokį, fizinį teatrą, vaizdo projekcijas ir elektroninės muzikos garsus.
Rugsėjo 24 d. prasideda tarptautinės šokio šventės AURA 36 dienotvarkė, tęsianti daugiau nei tris dešimtmečius gyvuojantį paprotį.
Šventės atidarymas
Pasaulyje pripažintos choreografės Šeron Ejalės (Sharon Eyal0 spektaklis „Atidėtas liūdesys“, o vėliau Kauno scenose lankysis portugalų duetas Beatriz & Tiago, liuksemburgietė Džilė Krovisierė (Jill Crovisier), choreografė Ieva Navickaitė bei Lenkijos šokio teatras Polish Dance Theatre, uždarantis šventę pristatymas „Vėlinės“.
Spalio 1 d. kino teatre „Daina“ pristatoma ir paties teatro „Aura“ pristatymas – režisieriaus Pauliaus Markevičiaus imersinis kūrinys „Kabaretas Favela“, specialiai sukurtas šio istorinio pastato erdvėms ir vėliau papildysiantis nuolatinį teatro repertuarą.
Kauno šokio teatras „Aura“
Pirmasis profesionalus šiuolaikinio šokio teatras Lietuvoje, nuo 1989 metų kasmet rudenį kviečiantis į tarptautinę šokio šventę ir jau daugiau nei tris dešimtmečius Kauno valstybinis muzikinis teatras 2026 – 2027 m. veiklos laiką pradės išskirtiniu pristatymu.
Rodys daugiau nei dvidešimties skirtingų pavadinimų įvairių žanrų spektaklius, minės artistų jubiliejus, ruoš naują koncertinę programą Naujųjų metų sutikimui, regionuose gastroliuos teatro baleto trupė. O po Naujųjų metų prasidės intensyvios pavasarinių pristatymų repeticijos.
į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną atkeliauja „Šrekas“
Tai bene brangiausias ir techniškai sudėtingiausias spektaklis šio teatro istorijoje
Spalio 2 d.vienas mylimiausių kino veikėjų iš kino ekrano persikels į teatro sceną. Joje pasaulis, kuriam prireikė specialiai kuriamų konstrukcijų, sudėtingų papuošimų, kaukių, lėlių teatro meistrystės, vaizdo projekcijų, ugnies ir net gigantiško, judančio bei su žiūrovais galinčio bendrauti drakono.
Pagal „Oskaro“ apdovanojimą pelniusį „DreamWorks Animation“ kino filmą ir Vilijamo Steidžo (William Steig) knygą sukurtas miuziklas į sceną sukvies visame pasaulyje pamėgtus pasakų veikėjus, tačiau šįkart jų nuotykis vyks ne kino ekrane.
O gyvai, žiūrovų akivaizdoje.
Miuziklo pjesę ir dainų tekstus parašė Davidas Lindsėjus-Abairas (Lindsay-Abaire), muzikos autorė – „Tony“ apdovanojimą pelniusi Dženinė Tesorė (Jeanine Tesori).
Nors miuziklas „Šrekas“ pirmiausia žada juoką, nuotykius ir įspūdingą reginį visai šeimai, istorija turi ir kitą sluoksnį. Tai pasakojimas apie gebėjimą priimti kitą tokį, koks jis yra. Apie draugystę, meilę, savęs pažinimą ir drąsą būti savimi.
„Šreko“ istorija scenoje keliauja per daugybę skirtingų vietų, scenovaizdis turi keistis greitai ir veiksmingai. Kiekvienai scenai konstruojamos skirtingos moduliniai papuošimai, kuriems reikėjo sprendimų, retai naudojamų Lietuvos teatrų scenose.
Prie šio sudėtingo techninio projekto prisidėjo statybų įmonė „Autokausta“, padėjusi įgyvendinti scenovaizdžiui reikalingą orkestro ložės uždengimo patogiai surenkamą sistemą – tokio pobūdžio sceninę įrangą įprastai gamina vos keli specializuoti gamintojai pasaulyje.
Ne mažesnis iššūkis – 35 skirtingi pasakų pasaulio veikėjai
Jiems kuriamos kaukės, dalis kurių užsakytos užsienyje, o kitas gamina kitų Lietuvos teatrų gamybiniai užsiėmimai. Kartu su drabužiais, lėlėmis, papuošimais ir technologiniais sprendimais kaukės turi sukurti pasaulį, kuriame pasaka scenoje taptų gyva.
Šalia kitų sudėtingų sceninių sprendimų, rimtu pastatymo iššūkiu tapo drakono sukūrimas. Tai ne papuošimas, o gigantiška judanti lėlė, turinti sąveikauti su aktoriais ir žiūrovais. Drakoną scenoje atgaivins lėlininkai, o jo pasirodymus papildys specialieji efektai, kuriantys paslaptingą ir pasakišką atmosferą.
Šis pastatymas – didžiulis kūrybinis ir techninis iššūkis
Čia susitiks nuotaikinga miuziklo muzika, aktorinis meistriškumas, lėlių teatras, išmoninga scenografija, išskirtiniai drabužiai, specialieji efektai ir šiuolaikinės scenos technologijos.
Režisierius Kęstutis Stasys Jakštas, muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, dirigentas Mantas Jančiauskas, scenografė Giedrė Brazytė, kostiumų, lėlių ir grimo dailininkė Julija Skuratova, choreografas Dainius Bervingis
Po grandiozinės miuziklo „Šrekas“ pristatymo, renginių ir naujų koncertinių programų Kauno valstybinio muzikinio teatro scena ruošis kitam pristatymui – Johanno Strauso (Strauss) operetei „Šikšnosparnis“.
Ji į teatro sceną sugrįš jau penktąjį kartą, ir tai ne atsitiktinis pasirinkimas. Ši operetė per dešimtmečius tapo vienu kūrinių, su kuriais siejamas Kauno muzikinio teatro identitetas ir publikos meilė šiam žanrui.
Teatro repertuare „Šikšnosparnis“ užima ypatingą vietą – jis tarsi operetės žanro „Traviata“ – kūrinys, prie kurio norisi sugrįžti ne todėl, kad trūksta naujų istorijų, o todėl, kad svarbi ilgametė, nuoširdžiai puoselėjamas paprotys.
Pasak šios operetės režisieriaus Andriaus Žiurausko, operetė „Šikšnosparnis“ žavi savo romantika, ironija ir geru humoru. Operetės kūrėjai pabrėžia, kad XIX amžiuje sukurto kūrinio padėtys šiandien skamba stebėtinai pažįstamai: kartais sakoma viena, galvojama kita, o darome trečia.
Būtent todėl „Šikšnosparnis“ gali būti žaismingas veidrodis, kuriame atpažįstame ne XIX amžiaus Vienos gyventojus, o save pačius. Pristatymas įvyks 2027 m. kovo 5 d. Dirigentai Mantas Jančiauskas, Virgilijus Visockis, scenografė Kotryna Daujotaitė, drabužių dailininkė Emilija Gutauskaitė.
