Pastarojo meto Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir dar kartą parodė, kad istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis.
Norėdamas, kad problema būtų išties sprendžiama, o ne aštrinama priešprieša tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms,
duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų ir reglamento suformulavimui, kuo turėtų vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinių įvykių atminties užfiksavimo.
Šiuo metu egzistuojanti Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atlieka labai reikalingą ir naudingą darbą, tačiau, kaip rodo esama situacija, jos vienos konstruktyviam problemos sprendimui neužtenka. Todėl į diskusijų grupę siūloma įtraukti daugiau institucijų ir ekspertų – istorikų, politologų, kultūros paveldo specialistų. Produktyvus jų bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas nacionalinės atminties politikos gaires.
„Kol vyks tokių principų rengimas, kviečiu laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui. Tuo tarpu daugiau dėmesio skirti istorinio konteksto pateikimui – kad žmonės galėtų susidaryti objektyvią nuomonę įvertindami skirtingus požiūrius, o ne politikai spręstų, kas yra įamžintina, o kas – ištrintina,“ – sakė Prezidentas G. Nausėda.
Prezidentūra yra pasirengusi būti šio proceso moderatorė, telkdama institucijas, įtraukdama ekspertų grupes bei sudarydama sąlygas forumams, renginiams vykti.
Reikia pasikviesti dar ir kremlinius istorikus! Tie tai pripasakos baikų apie tai, kaip Raudonoji Armija gynė Lietuvos liaudį nuo žiaurių fašistų ir kaip rusai praktiškai vieni išvadavo Europos tautas nuo rudojo maro… ?
Visada Tamstos paslaugoms:
skaitom „Stepas paskui Stepą”
Kažkur radau užuominą apie „dešiniosios Š. rankos” p. Armonaitės genealoginio medžio šaknis. Pasiėmiau šiupelį, išėjau interneto kasti:
Buvę KGB generolai parodymus duoda savo darbo vietoje
lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2016/04/26/news/buve-kgb-generolai-parodymus-duoda-savo-darbo-vietoje-1435099/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
„…teigia paskutinysis Lietuvos KGB pirmininkas Anzelmas Armonas.
Buvęs sovietų saugumo Lietuvoje vadovas liudydamas Sausio 13-osios įvykių byloje …”
Taigi, dar ir 1991 m., po visų kruvinųjų įvykių, šis asmuo neatsisakė užkopti ant aukščiausio karjeros laipto…
Jei tamsta feisbukynėje lankotės, tai čia kažkur Vulgarus Tautininkas rašo
… ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė yra Anzelmo Armono anūkė, ar yra šaltinių,… … Lietuvoje tokia tendencija, kad ne politikų vaikai, o jų anūkai perima estafetę, …
(nesu FB „klubo narė”)
Vargas tau, Jeruzale, ir tavo… anūkams! ?
Kol nepaiškės kieno pusėje tiesa. Kol nepaaiškės, ar gen. Vėtra susijęs su holokaustu, ar ne, tol nuo komentarų susilaikau.
Tiesa yra vyne (in vino veritas)…? Atsakingai pareiškiu, kad generolas Vėtra su holokaustu niekaip nėra susijęs. Holokaustas – tai masinis žydų naikinimas. O kiek žydų sunaikino ar įsakė sunaikinti generolas Vėtra? Nė vieno! O išgelbėjo daug žydų, už ką ir pakliuvo į konclagerį. Taigi.
hm.. vietoje diskutavimo apie nacionalinę atminties politiką siūlyčiau tiesiog pereiti prie sprendimų dėl nacionalinės išlikimo politikos, iš esmės atsakant į klausimą – ar šita valstybė vis dar yra šitos tautos namai. Ar šita valstybė vis dar moko, gina ir maitina lietuvius? Kaip kokybiškai tai daro? Ar neomarksistas Š nesinaudoja užimamomis pareigomis veikimui prieš titulinę tautą valstybėje? Reiktų spręsti dėl atmintinių lentų ir vyčio sugrąžinimo klausimus tuoj pat. Taip pat, dėl gatvių pavadinimų lentelių keliomis kalbomis, pažeidžiant įstatymus, taip pat dėl prezidento įsikišimo į senovės baltų religinės bendruomenės įregistravimo kaip ir t.t. klausimo… Viskas, kas lietuviška, Vilniuje tirpsta kaip sniegas… seime, savivaldybėje, o prezidentūroje?
?
Jūs esate absoliučiai teisus, senasis druvi.
Taip, diskutuoti reikia, BET….
diskusiją reikia taip organizuoti ir koordinuoti, kad ji nevirstų maloniais bet begaliniais „trukt už vadžių, ir vėl nuo pradžių” pasiplepėjimais.
Pastarųjų 30 m. pakako, kad išsiaiškintume, kas yra kas, kam Lietuvą skauda, o ką nepagydomas piniginės bei karjeros niežulys kankina. Tai gal tie, kam ne Lietuva rūpi, kasosi savo niežulius į kitus klausimus nesikišdami, kad tie, kam Lietuva rūpi, jų netrukdomi galėtų Tautos atminties ir kt. jos paveldo barus arti.
Todėl, ŪKIŠKAI, VAISINGAI diskutuokime, gaires nusistatykime, bet prieš tai pakaušyje įsistatykime itin stiprias akis ir papildomas ausis. Tik tada suremkime visų mūsų kaktas ir mintis į Tautos išsaugojimo tikslą! Nepavėluokime, kad neprieitume liepto galo. Skęstančių gelbėjimas – jų pačių reikalas. Nes…
Nes Vakarai apkurtę, nereaguoja net į karą UA (kaip ir į Užkaukazę nereagavo), todėl juolab nei užuodžia, nei suvokia to, kas su.Lietuva jos pačios žemėse daroma, nei kokie bus to padariniai UNESCO pavojų sąraše įrašyta kalba kalbančiai tautai.
Kur ponas Arvydas Juozaitis su savo “Lietuva- čia”, kur tie čiabuviai lietuviai – vilniečiai, kad “sugeba” išsirinkti tauragiškį pusžydį,- beveidį hunveibiną. – Vilniaus meru? Jis gi savo nuomonės neturi. Gėda ir pasakyti,kad Lietuvos Karalystė ir Respublikos sostinėje šeimininkauja pusžydžiai su žydais, o lietuviams jau vietos nebeliko: net mūsų paminklines lentas svetimtaučiai huliganai nulupinėje naktimis, ar su kūjais.To dar nebuvo per visus 100 metų.
Dėkui Gerb.Prezidentui, stojančiam už tautos ir Valstybės istorinį paveldą, kviečiantį į diskusijomis spręsti šiuos klausimus.
Kiekvienoje tautoje- lietuvių ar žydų, ar kitose tautose, kaip ir avių bandose yra ryžų avių ar žmoinų tarpe protinių ir fizinių huliganų – nevykėlių, senoviškai – NEVIDONŲ. IR ką, mūsų tauta nebesugeba su jų sutrammdyti? Vilniaus rinkėjai, rinkę Šimaš-ių, po tokių jo kvailų išsišokimų, turėtų perrinkti naują merą, atsisakant piemens išsidirbinėjimų. Gi vien jo pastangomis Vilniuje nebuvo pastatytas Vyčio paminklas, ir … pastatybas kanalizacijos vamzdis Nėries pakrantėje..geri palyginimai patriotinėje veikloje? Kartu atskleidžiantys sostinės mero hamiškai- hunveibininę kultūrą. Ar tokių Vilniečiams reikia?
O kas, jeigu kibtume Šimonytę už parankių ir pirmyn – atstatydinti Šimašių…
Lietuvos istorija Trinama, niekinama ir perrašoma.
Kur bepasisuksi visur melas ir maskoliška propaganda.
Šalia mano namų, visai neseniai sutvarkė sukilėlių kapus, pastatė, paminklėlį ir kryžių.
Viskas būtų pozityvu, jeigu būtų nors žodžiu užsiminta apie sukilėlius.
Kapeliai ir viskas.
Senos partorgės paklausus, kodėl taip yra, atsakymas pribloškė. “Jokio sukilimo nebuvo niekas nieko nekorė, kur įrodymai, pats prisigalvojai” Trūko tiktai kad pradėtų vaitot “prie rūsų carą visi vyską turėją, visiem vyską užteką, visi būvą laimingi”
Ir iš tikro, internete nė žodžio apie Šiaudinių kartuvių kalnelį.
Vienintelis sukilimo liudininkas, Šiaudinių jaunimo 1935m.pastatytas akmeninis kryžius su padėka žuvusiems kovoje prieš maskolius.
Įžymiajame kryžių kalne esančiame prie Šiaulių, taip pat nė žodžio apie pakartus sukilėlius.
Lyg tai kryžiai būtų šiap sau atsiradę.
Turėjau konfliktą su moteriške.
Paprašiau, kad sudrausmintų vaikus, nes ant numirėlių kaulų negražu siautėt, tai ji atšovė, kad jokių kaulų nėra, ir kryžių kalne niekas nepalaidotas.
O kaip jai įrodyt, kai sukilimas, ir rusų žiaurumai jau paslėpti.
Žiauru kas darosi.
Akivaizdu, kad dėl istorinės atminties pirmiausiai derėtų čiupti prieš lietuvybę Vilniuje įsisiautėjusius “valstiečius” ir jų pavyjum žengiantį Šimašių. Nereikia didelių teisinių kompetencijų, kad suprastum, jog savivaldybės institucijai panaikinant valstybės sostinėje K. Škirpos asmenybės istorinę atmintį buvo piktnaudžiaujama valdžia, kad tai vykdant nebuvo laikytasi įstatymo viršenybės principo. Yra nesuvokiama, kodėl Prezidentas, kalbėdamas apie nacionalinės atminties politiką, šią Šimašiaus piktnaudžiaujančią veiklą nutyli ar dėl jos apsimeta – lyg nieko neįstatymiško šiuo atveju teisingumo vyksmo srityje nebūtų įvykę, juolab, kad tai yra Prezidento kuruojama sritis.
Beje, kaip tenka girdėti, Šimašių vilniečiams beliko rinkti kaip mažesnę blogybę negu Zuokas (logika: neisi balsuoti – gali būti išrinktas Zuokas). Taigi kur konservatorių protas vėl nekelti Šimonytės į Vilniaus merus, kai akivaizdu, kad ji būtų laimėjusi jau pirmame ture. Vėlgi, kur konservatorių protas, kai buvo aišku, kad į Prezidentus keltinas Ušackas, tikintis mažesnio negu Šimonytės atveju realiai neišvengiamo konservatorių rinkėjų stogo II ture, taigi ir tikresnės pergalės prieš Nausėdą ar Skvernelį. Dabar būtų Prezidentu Ušackas, Vilniaus mere – Šimonytė, o tas Lietuvai reikštų spartesnį – pirmyn. Kas maišė ir maišo protus konservatoriuose… Tai va, proto- proto- proto – Lietuvoj…
O Senelis geros nuomonės apie konservatorius valdantį protą…
Esate teisus dėl Šimašiaus ir Zuoko,bet pasiklydot vertinant Šimonytę ir iš dalies Ušacką.Žinotina ir tai,kad nūdienos ,,konservatoriai” yra viena iš didžiausių politinių ir moralinių blogybių.
Taip sakau, nelaikydamas konservatorius dėl ko nors vertus į valdžią, o todėl, kad manau, jog Ušackas, kaip parodė ir vidaus rinkimų rezultatai, mažai susijęs su jais, be to, buvo galintis rungtis, kaip minėjau, su vienu ar antru II ture. Dėl Šimonytės…, tai ji Vilniuje populiari ne kaip konservatoriška – antai, į Seimą vienmandatėje Vilniuje ji buvo išrinkta jau I ture. Tai viena. Antra, tik jai kandidatavus buvo galima Vilniui pagaliau atsikratyti abiem – Šimašiumi ir Zuoku.
Kad šitos problemos imasi prezidentas – visiškai logiška. Nes patriotizmo išplovimas (prie ko veda Šimašiaus veiksmai), yra grėsmė nacionaliniam saugumui. To gali nematyti tik aklas.
Šis atvejis atidengė ir sisteminę spragą, kad vienas žmogus ( sostinės meras) gali turėti tokią įtaką… Ko tada verta demokratija?
Vieną žmogų galima nupirkti, išgąsdinti, jį galima šantažuoti… Taip galima paveikti ir grupę žmonių. Bet nei nupirksi, nei išgąsdinsi visos tautos. Sąjūdžio laikais tokiais (svarbiais) klausimais rinkdavom parašus. Dabar, interneto laikais tą padaryti būtų dar paprasčiau. Tereikia politinės valios.
Jeigu tokius klausimus spręstų visa tauta, žymiai mažiau liktų piliečių ABEJINGUMO. O tai net svarbiau už vieną ar kitą atskirą klausimą.
Matyt tą nacionalinę atmintį derėtų peržiūrėti nuo viduramžių laikų. Antai, šiais metais dr. Algimantas Bučys analizuodamas viduramžių istorinius šaltinius ir istoriografiją nustatė, kad lietuvių valdovai pagal Vakarų (lotynų, germanų) teisinę tradiciją buvo tituluojami ne kunigaikščiais, o karaliais, nepaisant to, ar jie buvo krikštijęsi, ar ne. Paaiškėjo, kad tarp tų pavadinimų yra esminiai prasmių skirtumai. Tai yra konceptualus Lietuvos istorijos klausimas, tačiau platesnės viešos diskusijos, tautos švietimas, Lietuvos istorijos koncepcijos peržiūrėjimas kaip ir nevyksta. Žodžiu, valstybiškai ir moksliškai tinkamai organizuoto kunigaikčių pervadinimo karaliais nėra. Ir taip yra su valstybės šaknimis – tiek su ankstesniosiomis, tiek – naujesnėmis, jos yra nederamai istoriškai ir politiškai apleistos visus tuos 30-imt Nepriklausomybės metų. Kas kreipė ir kreipia į tokį negyvybinį valstybėje vyksmą?…
2019 06 27 Vyriausybės patvirtintoji Lietuvos kultūros politikos strategija nubrėžia tris kryptis: pirma – subalansuota ir integrali kultūros politika; antra – kūrybinga asmenybė ir stiprios tapatybės visuomenė; trečia – vertę kurianti kultūra. Mįslinga? Tad kaip gi šios valdžios apibrėžtos nuostatos dera su aktualia gyvenimo tikrove, socialine darna ir visaverčiu kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimu, stiprina tautos savitumą ir leidžia didžiuotis savo šalimi, ar tai tik bendra, nieko prasmingo neteikianti strategija?
Prezidentas, kaip pats sakė, jautriai reaguoja į jo pavardės kirčiavimą.
Kadangi diskutuojant teks ir pavarde kreiptis, dėl viso pikto įdedu čia špurgytę:
Gitãnas Nausėdà, Gitãno Nausė̃dos, Gitãnui Nausė̃dai, Gitãną Nausė̃dą, Gitanù Nausėdà, Gitãnai Nausė̃da!