Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiami Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyviai, vertindamas Jūsų pastangas apibrėžti nacionalinės atminties politikos tvarką ir siekį sukurti pamatines taisykles, kuriomis turėtų vadovautis atsakingi mūsų valstybės asmenys, priimdami sprendimus, susijusius su Lietuvos valstybės istorinės atminties reikalais, kreipiuosi į Jus su konkrečiu pasiūlymu.
Negalima nematyti, kad pastarojo meto išpuoliai nukreipti prieš mūsų Laisvės kovotojų asmenybes ar istorinės atminties simbolius, tėra pavieniai atvejai vykdomo plataus sisteminio puolimo nukreipto prieš pačias Lietuvos kultūros atminties politikos valstybinių svertų sukūrimo ir derinimo pastangas.
Šių pastangų bendru vardikliu ir vienu svarbiausiu instituciniu svertu turėjo tapti dar prieš 7-erius metus grupės Seimo narių įregistruotas Seime Tautos istorinės atminties įstatymas (XIP-4631(2).
Deja, po pastarojo meto įvykių įsiplieskusiose viešose diskusijose, iki šiol nebuvo nė žodžiu užsiminta apie šį įstatymo projektą, galėjusį ir tebegalintį tapti svarbiausiu Lietuvos istorinės atmintis politiką reglamentuojančiu svertu.
Šio įstatymo projektas jau 7 metus guli Seimo archyve. Naujosios Lietuvos Seimo daugumos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių pastangomis nors ir bandė šį teisės aktą sugrąžinti į politinę darbotvarkę, tačiau sulaukusi itin stipraus pasipriešinimo šį įstatymo projektą užšaldė. Jo išdavoje tebuvo pajėgta sukurti dabar veikiančią Seimo istorinės atminties komisiją, kuri yra sudaryta tik iš politikų ir toli gražu neprilygsta minėto įstatymo projekte numatytai įteisinti plačiai atstovaujamai nepolitinei Tautos istorinės atminties tarybai – visuomeninei patariamajai institucijai tautos istorinės atminties klausimais, atskaitingai Seimui (toliau – Taryba). Šios Tarybos sprendimai, jos įgaliojimų srities klausimais būtų privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tarybą siūlyta sudaryti iš 21 nario. Pagal projekto sumanymą į ją ex officio įeitų: Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas. Penkerių metų kadencijai būtų deleguojami asmenys: keturi – iš Lietuvos mokslų akademijos, taip pat – iš Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, Lietuvos muziejų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vyskupų konferencijos, Lietuvių katalikų mokslo akademijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, ir kt. Tarybos sudėtis ir delegavimo tvarka nė nebuvo svarstyti, tačiau siūlymo esmė aiški ir ji tikrai padėtų spręsti susikaupusias problemas.
Po bene trejus metus vykusių diskusijų Seimui buvo pateikta trečioji šio projekto redakcija, kurioje buvo įvertintos visos per tą laiką gautos pastabos ir pasiūlymai. Projektui buvo pritarusi tuometinė Vyriausybė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Deja, 2015-04-07 d. buvo atmestas ir gražintas „iniciatoriams tobulinti“.
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiami Kultūros forumo, skirto istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyviai, prašyčiau Jūsų, tarp svarstomų klausimų aptarti ir Tautos istorinės atminties įstatymo bei jame numatytos Tautos istorinės atminties tarybos klausimo gražinimo į politinę darbotvarkę galimybę.
Tokio įstatymo priėmimas įgalintų valstybės įstaigas ir visuomenę ne tik nuolat aktyviai dalyvauti gvildenant istorinių įvykių paveldo klausimus, bet ir sudarytų galimybes priimti demokratinėmis gairėmis pagrįstus kolegialius sprendimus, užtikrinančius Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą, jo įprasminimą ir įstatymu nustatytų gairių įgyvendinimą.
Su viltimi, kad visų mūsų pastangomis pavyks rasti reikiamus sprendimus, įgalinančius deramai puoselėti Tautos istorinę sąmonę ir atmintį kaip Lietuvos valstybės ir humanistinių vertybių pamatą.
Pagarbiai,
Jonas Vaiškūnas
Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkės pavaduotojas, Etninės kultūros globos tarybos narys, etnologas, redaktorius
❤️
Informacijas teikti su natūraliomis, o ne su pozuojančiomis Prezidento ir kitų valdžios asmenų nuotraukomis.
Labai svarbus įstatymas. Istorinės atminties komisijos sprendimai turi būti solidūs, stiprinantys valstybingumą ir tautinę savimonę. Gal tada merai ir kiti karaliukai savavališkai nežemintų didvyrių atminimo. Negali vienas žmogus ar viena politinė jėga, o tuo labiau tautinė mažuma spręsti visos tautos atminimą.
Gerb. Prezidentas galėtų padėti išspręsti šį jautrų klausimą.
Žydai gali, – jie gi Dievo išrinktoji tauta! ?
Komentarai:
– Karų ir pogrindžio „specialistas” Valentinavičius jau paskelbė, kad tie, kas gina Noreiką, yra „fašistuojanti grupelė”.
– Štai ekspertai.eu skelbia žydų žurnalisto – ąpžvalgininko J. Kedmio citatą, jog ll pasaulinio karo metu Europoje SS dalinius iš vietinių vokiečiai suformavo visur, išskyrus Lietuvą. „Lietuviai pasirodė geriausiai iš visų europiečių. Du bandymai sukurti SS dalinius pasibaigė nesėkme“, – priminė J. Kedmis. Didžiuokimės tuo. J. Noreikos – generolo Vėtros indėlis tame labai didelis.
( delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-ragina-puoseleti-istorine-atminti-visuomene-nori-matyti-ten-didvyrius-ne-vien-nusikaltelius.d?id=82190499&com=1 )
Žiniasklaida ir toliau SLEPIA informaciją apie mitingus, tuo SĄMONINGAI TRUKDYDAMA platesniems sluoksniams sužinoti apie rengiamus mitingus. Tačiau šio fakto Valentinavičiaus tipo „politologai” nemato reikalo pastebėti.
cit. : Štai ekspertai.eu skelbia žydų žurnalisto – ąpžvalgininko J. Kedmio citatą, jog ll pasaulinio karo metu Europoje SS dalinius iš vietinių vokiečiai suformavo visur, išskyrus Lietuvą. „Lietuviai pasirodė geriausiai iš visų europiečių. Du bandymai sukurti SS dalinius pasibaigė nesėkme“, – priminė J. Kedmis. Didžiuokimės tuo. J. Noreikos – generolo Vėtros indėlis tame labai didelis.”
– ar tas kedmis transliuoja savo įžvalgas Izraelio publikai ar Rusijos ..? man atrodo kad Jus čia supainiojote darbdavius ir kada jis tapo žurnalistu ?. Nereikia visko imti rimtai ka tas etatinis kremliaus lojikas viešina . (lapinas vištidėje ) .
Ėjau pro Delfį, žiūriu – komentarai guli. Porą pasiėmiau, atnešiau čia ir padėjau – kad jums nereiktų toli vaikščioti… 🙂
Va, dar vienas toks guli:
„WIWAT 09.09.2019 15:38:24
Niech žyje Autonomia Wilenszyzny ! ”
( delfi.lt/news/daily/lithuania/narkevicius-pristate-savo-komanda.d?id=82198295&com=1 )
Šimašius ,Zingeris ,faina Faina, Bumblauskas ,Jakilaitis ,Linkevičius…?
?
Puikus bandymas ir tinkamu adresu. Kol “šluota” dar nauja, galima tikėtis…
Esu labai nusivylęs Nausėda. Gailiuosi, kad už jį balsavai rinkimuose.
Manau, kad atėjęs iš bankinio sektoriaus bus liberalių pažiūrų. Deja, kol kas save pademonstravo ir kaip konservatorius, ir kaip socialistas, tačiau tikrai ne kaip liberalas.
Jei teip ir toliau, gerb. Nausėda, tai per kitus rinkimus už jus balsuos nebent kaimas.
Aš antrame ture balsavau už p. Nausėdą. Pakol kas nesigailiu, o kaip bus toliau – pamatysime. Pirmieji Jo žingsniai mane tenkina
Nedaugink politinių ir liberalmarksistinių bezdalų,prašau.
. Ėlėrtė vakardienos laidoje “Savaitė” ,Generolo Vėtros lentos “atkabinimo” faktui skyrė apie 50 s.(Penkiasdešimt sekundžių).
Gal kas tiksliai žinote ar V. Valentinavičius buvo komunistas?
Vikipedija: 1978 m. baigė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą. 1978–1995 m. šio fakulteto dėstytojas. 1988 m. apsigynė mokslų daktaro disertaciją.
VU baigė 23, komjaunuoliu ilgiausiai galima būti iki 28. Taigi, iki 1983 turėjo spėti įstoti. Abejoju, ar ,,filfake” galima buvo dėstyti ,,politiškai negramotniems”. Reikėdavo pro itin siaurą adatos skylutę pralįsti, kad į tą fak-tą dėstyti patektum.
Ačiū. Būtų labai keista jei nebūtų, sprendžiant pagal draugo Valentinavičiaus pastarojo meto pasisakymus, bet visgi norėtųsi žinoti tiksliai. Bėda, kad šiais laikais nelengva sužinoti net tokį paprastą
viešo žmogaus gyvenimo faktą.
Taip, asmens duomenų apsauga labai sumaniai naudojamasi ir kai kuriuos CV faktus paslėpti, ir giminių voratinklius įstaigose nuslėpti… Bent tose, kuriose teko pastaruoju metu lankytis, skyrių vadovų pavardžių jau nebuvo.
Už lango jau devyniolikti 21 amžiaus metai. Šiandieninis informacijos prieinamumas net ir labiausiai atsilikusių savo valstybingumo vystymesi arba tik epizodiškai po vieną kitą dešimtmetį per savo istoriją turėjusių dalinę nepriklausomybę tautų išsilavinę žmonės turi galimybę nesunkiai sužinoti, kaip yra organizuotos ir gyveno anksčiau, kaip yra organizuotos ir gyvena šiandien tautos, turėjusios šimtus metų savo nepriklausomas valstybes. Tik savo vystymesi atsilikusių pseudo valstybinių darinių “intelektualai” gali susigalvoti “kurti” Tautos istorinės atminties įstatymą skirtą “sureguliuoti, t.y. suvienodinti ir padaryti teisingą” ir atitinkančią brazauskinės-lansberginės Lietuvos laikmetį, “tautos istorinę atmintį”… Tokio galimo “tautinio įstatymo geram suveikimui” reikėtų šiandieniniams “tautiniams intelektualams pagalvoti” ir apie tokius dar neišsivaikščiojusios tautos daliai “labai reikalingus įstatymus” kaip: “Tautos teisingo tautinio mąstymo įstatymas”, “Tautos tautinio juos supančio pasaulio suvokimo įstatymas” ir t.t. Ir tuomet nei vienam neišsivaikščiojusiam lansberginio durnių laivo eiliniam keleiviui “nekiltų nei mažiausios abejonės”, kad Ramanauskas-Vanagas tikrai “buvo Lietuvos valstybės vadovas”, kaip ir V. Lansbergis buvo dar tikresnis Lietuvos “buvęs Lietuvos vadovas” nei Ramanauskas-Vanagas, Noreika buvo ne tik pasivadinęs generolu Vėtra, bet yra “buvęs tikru Lietuvos generolu”ir dar daug daug kitokių ” gerų tautos istorinės atminties dalykų”…, kurie būtų galimi tik atsiradus “Tautos istorinės atminties įstatymui”.. Kabėjusi eilę metų ir neatkreipusi “patriotų”dėmesio Škirpos atminties lenta pakabinta net ant bibliotekos pastato sienos, po jos padaužymo ir pakabinėjimo “tiek atskleidė” Škirpos “padarytų žygdarbių tautai ir Lietuvai”, kad savo Škirpa savo “istorinės tautos atminties svarba” galėtų nesunkiai susilyginti su labiausia visais laikais Lietuvoje garbinamu Vytautas Didžiuoju, ir vieni juokai Škirpai lygintis “tautos istorine atmintimi” su Smetona ar kuom tik nori kitu….
Prašalieti , pateikei labai suktą,pašaipų, liberalmarksistinį požiūrį,deja, į istorinės atminties reikalus. Linkėčiau Tamstai protingesnio vertinimo.
Pasisakymai prezidentūroje:
Istorikas apie atminimo lentos Generolui Vėtrai skandalą: tai tik vandens drumstimas prieš audrą
– delfi.lt/news/daily/lithuania/istorikas-apie-atminimo-lentos-generolui-vetrai-skandala-tai-tik-vandens-drumstimas-pries-audra.d?id=82196497
( Prezidentūra žada spalį vėl kviesti ekspertus pokalbiams apie istorinę atmintį, tuomet tikimasi diskusijas apibendrinti. )
Gedimino pilies bokšte nukabinta atminimo lenta K. Škirpai?
– diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/gedimino-pilies-bokste-nukabinta-atminimo-lenta-k-skirpai-929648
O, teisingumo eksministro charakteristika:
R. Šimašius ir jo profesinė (ne)draugė „teisė“ 2019-08-05 11:27:00 Vydūnas Sadauskas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, advokatas
– diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/r-simasius-ir-jo-profesine-nedrauge-teise-925122
(užuominos ne tik apie šiuos neteisėtus veiksmus. Galėtų atstovauti Vėtrai su Škirpa kitame posėdyje prezidentūroje?)