Sakau tai aiškiai ir atsakingai, nes esu vienas iš Antrosios Respublikos Kovo 11-osios Akto signatarų, kuriam neatrodo, kad jo misija pasibaigia parašu po Nepriklausomybės atkūrimo Aktu. Sakau aiškiai suvokdamas, kad tokio kaltinimo verti ne visi, tik tie, kurie šiandien vienu ar kitu aspektu puola Tautos istorinės atminties įstatymo projektą ir laiko jį nepriimtinu.
Kada jų mąstysenoje vietoj valstybės kaip sutartinio bet kurios organizuotos bendruomenės gyvenimo kriterijaus susiformavo valstybę pakeičiantis klampiai artikuliuojamas galios centro vaizdinys – šlovingosios jų komjaunuoliškos jaunystės ar garbingos akademinės brandos metais, – didesnės reikšmės neturi, nes viena prasitęsė kitame. Išsivaduojamasis judėjimas reikalavo neigti tiktai netikusį valstybingumą, o ne valstybę apskritai, tačiau akademines katedras užkariavusi analitinė filosofija, kuri jos priklausomybėn nepatekusiųjų nuomone su realaus gyvenimo poreikiais iš esmės neturi nieko bendra, aprobavo valstybės bei tautos išjungimą iš mąstymo vien tik dėl to, kad tos sąvokos nepakankamai apibrėžtos. Kitaip sakant – nėra patikimų sąvokų, nėra ir jomis vadinamų daiktų. Jeigu kas dabar apie tokius šneka, kaip antai jaunas politologas Vytautas Sinica, tai jis ir į jį panašūs esą dešinieji radikalai, neišmanėliai, neturį kištis į specialistų reikalus. Ir kalbama apie tai jau ne mąstant, o direktyviai.
Besiklostančią padėtį vieni vadina filosofijos krize, kiti – istorijos klastojimu, tačiau didžiuma su istorijos disciplinomis susijusiųjų gūdžiai tyli, sukaustyti savo akademinių ir institucinių priklausomybių.
Užtat Atminties įstatymo projekto kritikai liejasi laisvai.
Kritikų nuostatas bene plačiausiai iki šiol argumentavo dr. Vasilijus Safronovas iš Klaipėdos universiteto. Autorius pripažįsta, kad visos Europos šalys viešąjį praeities atminimą reguliuoja instituciškai, t. y. valstybiniu lygiu. Tačiau netgi minimalizuoto reguliavimo atveju istorijos politika nebūtinai būnanti rezultatyvi, nes net ir tais atvejais egzistuojąs pavojus „sukelti pilietinę nesantaiką ir tarpvalstybines įtampas“. Moderniosios šalys viešąjį atminimą subendrinančios per vadinamąsias atminimų bendruomenes, t. y. žmonių grupes, turinčias skirtingas atminimo kultūras. Istorijos politikos uždavinys esąs atsižvelgti į tų bendruomenių įvairovę ir skatinti jų polilogą. Tokia esanti pozityvioji viešojo atminimo reguliavimo patirtis Europoje ir tik tokią patirtį ir tegalima vadinti istorijos atminties politika.
Visiškai nesikėsinant į autoriaus teisę naudotis tais ar kitais analitiniais metodais, leistina paklausti, ar jis pastebi, kaip jo akademinės nuostatos virsta politinėmis? Iš kur atsiranda tos mažumos su savo atmintimis, pakeičiančios valstybės, visuomenės, tautos ir kitomis „neaiškiomis“ sąvokomis žymimų objektų istorines atmintis? – jos ateina iš Europos Sąjungos politinio žodyno, o istorikai jas tik konceptualizuoja, išdidžiai vadindami tai savo, kaip specialistų, misija. Taigi tikroji istorinės atminties politika esanti mažumų atminčių toleravimo, jų sugyvenimo ir ugdymo politika.
Vytautas Sinica esamą padėtį vadina „istorinės sąmonės pakrikimu“.
Pernelyg diplomatiški žodžiai.
Įstatymo kritikų sąmonė yra pakankamai nuosekli. Tik toje vietoje, kur turėtų būti mąstymo objektas Lietuvos valstybė arba Lietuvos Respublika, žioji skylė, per kurią matosi daug kitų valstybių – Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, „kitos modernios Europos šalys“, iš kurių Lietuvos pusėn srūva pozityvios atminties principas „atminti tai, kas niekada neturi pasikartoti“ – holokaustas ir stalinizmo represijos. Visa kita esą tik „vidinių interesų prastūminėjimo žaidimas smėlio dėžėje“.
Visi istorikai kritikai vienu balsu tvirtina, kad Lietuva neturi savo istorijos politikos. Tačiau jei kas nors pabando ją suformuluoti bent jau švenčių ir atmintinų dienų registro pavidalu, pakyla baisus triukšmas, apnuoginantis esmę: taigi tie kritikai ir nepajėgūs sukurti Lietuvos istorijos politikos, nes bandydami tai padaryti deklaruotaisiais filosofiniais pagrindais, sukurtų ne Lietuvos istorijos nacionalinę politiką, o eurosąjunginę Lietuvos istorijos politiką.
Kad tokius siūlymus galėtų teikti Lenkijos ar Vokietijos ordinus už Lietuvos istorijos interpretavimus gaunantieji, nuostabos nekelia. Nors nepateisinama. Nuostabą kelia tai, kad jiems pritaria iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomi valstybinių Lietuvos institucijų veikėjai.
Manau sukrikimas pačiam ponui Ozolui. Tiesiog stebina, kaip greitai homoseksualizmas užvaldo žmonių protą. Kaip greitai paplinta jų virusas – viska reguliuoti įstatymais. Vaikus daryti pagal įstatymą, auklėti pagal įstatymą, mokyti pagal įstatymą, ir t.t. Greitai, atsiprašant šikti ir mižti reiks pagal įstatymą. Tai kur tą laisvė ponas Ozolas? Jog tada reikia priimti ir laisvės įstatymą. Kiekvienas mąstantis žmogus supranta kiekvienas įstatymas yra žmogaus laisvės ir teisių varžymas. Vienai grupei suteikia „privilegijų“, o kitai teisių ir laisvių varžymą. Kuo daugiau įstatymų tuo didesnis visuomenės skaldymas ir mažiau lieka konstitucinės santvarkos. Net per okupaciją nebuvo tiek įstatymu. Ozolas tvirtina: „Tik toje vietoje, kur turėtų būti mąstymo objektas Lietuvos valstybė arba Lietuvos Respublika, žioji skylė, per kurią matosi daug kitų valstybių – Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, „kitos modernios Europos šalys“, iš kurių Lietuvos pusėn srūva pozityvios atminties principas(…)“ … Bet tai yra melas ir federalizmo propagandą. Ne „Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija“ ir t.t. neturi TOKIOS Konstitucijos! Pagalvok ponas ką tu nori įteisinti Lietuvoje. Svetimą santvarką? …
Prisiminė, kaip numirėlis persti: ,,…aprobavo valstybės bei tautos išjungimą iš mąstymo vien tik dėl to, kad tos sąvokos nepakankamai apibrėžtos.”. Jau trylika metų visiems kišu panosėn sociologijos pamatinių sąvokų apibrėžimus. Net į straipsnį ,,Moksle ir gyvenime” visiems nusispjauti. Nėra sąvokų, nėra mokslo. Nėra mokslo, visuomenės bėdos neišsprendžiamos. Istorikų, sociologų, filosofų mąstymo lygis atsispindi mūsų visuomenės būklėje.
visdai pritareu Ozuolinšo mintims, istorikai pas mus nukvakę arba, kaip niekžentaitis, palaiko kremlinus, o Kamblys ir marginalinis Neopolitikas š… mala ir aiškiai nori išsiskirti savo durnom mintim
Na, taip …. sena idiotų tragedija. Užjaučiu… 🙂 )))
Parašyk protingą mintį, ‘tampax’as’. Būk šviesuolis mums š-maliams.
“Klest nuo pradžių, – vėl ant vadžių”
…ne są moningai, tačiau iš potėmio
O pavadinimą perderintint būtų galima:
iš 1940-06-15 1990-03-11 nebūties
“Lietuvos valstybė yra, kada atsiras istorikų”
(kai Mokslų akademikai net, – kaip kokie teroristai, – visa kas valstybiška, lietuviška, s u s l a p s t ę, ir
užeini didžiojon (Sąjūdžio) MR salėn, o ten… spengianti t u š t u m a, tyla apie Valstybę sienų spangoj
– anei vėliavukės,
– anei herbuko
– anei vyčio
– anei stulpų
Lietuvos…
Kaip, tad iš istorizatorių kalvių, – aukštųjų mokyklų, ir pakalvės (tarsi griovio, patvorės) instituto istorizacijos
reikalauti ISTORIJOS (t.y. istorikų su galvomis, o ne galvų istorizacijos “impretetavimų” isterikavimo).
Dėl siūlomo kirčio pavadinime siūlytam, – atsakymui rast derėtų imt ir “persilaužt” sąmoningai, kad ir apie
pačios mūsų sostapilės Vilniaus būtį-gimtį, – ir nuo pakalvės ant mokyklos pritempus kurį, – įpareigoti:
atsakyk sese/brolau moksliškai – Valstybės sostinę galingiausios tuomet Europos Imperijos laiko angoje
– į Vilnių iš Naugarduko Imperatorius-Karalius-KUNIGAIKŠTIS DIDIS V y t e n i s nurodymą davęs kam?
Negi tai buvę, kai būsimos Europos galingiausios imperijos kariuomenės Vadas V y t e n i s, kardu, išmintim,
pinigais! plėsti Valstybę sumanęs pagal 1305 m. euroreklaminio bukleto įrašus (XVII a. rasta spauda Austrijoje),
kad tokio Europos miesto Vilniaus stogų bonios ir bokštai, savu grožiu ir spindesiu užgožia net Krokuvą. Įdomu.
O gal jai/jam pasiseks, na aplankys sėkmės žvaigždėta akimirka, ir ras, parodys mums 1307 m. Polocko žemių
i š p i r k i m o sutartį. Tas žemes būsimai lietuvių imperijai (vardan didžios ateities kovos 1410 m.) ir išpirkęs? ar
pripirkęs, ar tiesiog nupirkęs būsimasis Imperatorius VYTENIS. Juo ir tapo – IMPERATORIUMI po sandorio su
grobuonių orda iš Livonijos …UŽ PINIGUS (net be kardo, be aukų ir kulkų …žinoma, nes jų dar nebuvę) tik pinigus.
Klausimas pakeltas
– kaip vėliava, tiek kiek
gebėta ir teikta.
O KAS NEŠ JĄ?
BE T A V Ę S;
kaip Tu ją neši!
Jeigu “istoriko galvoje Lietuvos valstybės” nėra, tai jis ne Lietuvos istorikas, o pvz., Lenkijos ar koks buvęs “tarybinis istorikas”… Tokiems paprasčiausiai turi būti valstybės išlaikomose Lietuvos istorijos institucijose ne vieta.
O apskritai yra būtini lietuviškos, o ne lenkiškos ar sovietinės Lietuvos istorijos vadovėliai jaunimui. Tai pirmaeilis Lietuvos valstybės, jos mokyklų uždavinys, esant tokiems vadovėliams neišdrįstų visokie bumliauskiai, savukyniai taip, kaip dabar, niekinti, menkinti lietuvių ir Lietuvos istoriją, be to, ir jų veiksmingumas būtų mažesnis.
Nors rašai APSKRITAI, bet lietuviškos aritmetikos, lietuviškos fizikos, lietuviškos chemijos taip pat būtini. Kam mums tie svetimi mokslai – sukurkime savo chemiją, biologiją ir t.t.
Tu čia perspaudei. Istorija ne tas pats, kas tikslieji ar gamtos mokslai. 2+2 ir Afrikoje bus 4.
Nesuvokus pačios visuomenės, visi įvykiai gali būti vertinami kaip kam tinka ar patinka. Kiek ‘istorikų’, tiek nuomonių. Pradžia pamatinės visuomenės sąvokos. Šeima, tauta, bendruomenė, valstybė, gentis ir AFRIKOJE bus.
Pabandyk parašyti nors vieno iš tų sąvokų apibrėžimą – paaiškės pats suvoksi, kad buitinis suvokimas nepakankamas. Pvz., fizikoje apibrėžimai dengia vienas kitą, kaip stogo čerpės – vieną taisant, ardomi kiti. Dabartinė fizika, tai protingų žmonių darbo išdava, ilgo, sunkaus, kruopštaus, atsakingo. NETIKSLIŲJŲ mokslų ‘mokslininkai’ nevargino savęs darbu – lengviau reikšti nuomonę APIE..
Tai ką tu siūlai? Kad istorijos vadovėlius mums rašytų vokiečiai, amerikiečiai, lenkai ar rusai?
Siūlau perrašyti pamatinius sąvokų apibrėžimus ir tuos vokiečius, rusus, lenkus… pastatyti į vietą. Dabar, kiek domėjausi (apie 20 metų), tautos sąvoka pritaikyta šiandieninei visuomenei. Jei mes keičiame visuomenės suvokimą, tai labai daug ‘mokslinių’ darbų pasirodytų beverčiais, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Man pavyko suderinti savo apibrėžimus tarpusavyje. Visuomenę suvokiu kiek kitaip, nesvarbu ar teisingai, radau sprendinius, kuriais galima išgyvendinti labai daug visuomenės ydų.
Taip, bet tai jau išeina vien tik už istorijos vadovėlių (mokslo) ribų.
Taip, kaip fizika remiasi matematika, taip istorija turėtų remtis sociologija. Ar ‘istorikai, kurie tautą, gentį ir valstybę suvokia buitinės kalbos lygyje? Jie net nesuvokia valstybės susikūrimo atskaitos reiškinių ir ginčijasi nuo kokių įvykių skaičiuoti valstybės pradžią. Esmė ne įvykiuose. Jei nesutinkate su mano nuomone, rašykite šių sąvokų tuos savo ‘mokslinius’ apibrėžimus. Mielai sulaužysiu. Tiksliųjų mokslų apibrėžimus gali sulaužyti tik tos srities ne eilinis mokslininkas. Mokslas be sąvokų…. tik nuomonės…
Istorija specifinis mokslas. Lietuviski objektyvus istorijos vadoveliai butini. Cia su jumis reikia sutiki
Kaip tu įsivaizduoji „objektyvus istorijos vadovėliai“ ? Paaiškink. Ar tai pagal principą: kur mums „gerai“ rašom, o kur mums „nevisai tinka“ – nerašom.
Čia ir visa esmė, kad NĖRA ir būti negali objektyvios istorijos. Ji visada yra subjektyvi.
Ne visai noriu sutikti, viskas priklauso nuo to kas ja rašo ir dėl ko. O istorija turi būti objektyvi, be komentarų ir interpretacijų.
Turi būti, bet taip nėra. Visuomet egzistuoja subjektyvumo faktorius tiek iš rašančiojo pusės, tiek ir iš užsakovo – valstybės ar tam tikrų jėgų, kurios suinteresuotos pateikti istorinius įvykius taip, kaip joms reikia.
Ko verti tada istorikai? Fizikų, biologų nepastumdysi – mokslas yra mokslas.
Stumdomi ir tie. Ypač biologai (plačiąja prasme, prie jų priskiriant ir medikus). Pavyzdžiui, iškrypimų padarymo norma, abortų, eutanazijos ir pan. reikaluose.
Bendrai paėmus visas moksliniai tyrimai dabar finansuojami konkurso būdu (ne tik pas mus), etatinių vietų mokslo įstaigose arba nėra, arba jos su labai mažu atlyginimu. Visa kitą reikia užsidirbti per projektus. Jei eisi prieš srovę, tai paprasčiausiai negausi finansavimo jokiems tyrimams ir tavo mokslas baigsis. Todėl yra du keliai – arba parsiduoti, arba neiti prieš srovę, dirbant toje srityje ties klausimais, kur nėra politikos, nėra kai kurių jėgų interesų.
Mano manymu niekas netrukdo ieškoti neįprastų sprendinių ten, kur neįmanoma nieko padaryti įprastais būdais. Pvz., per Lenino perversmą iš Rusijos pabėgo nuo nežmoniško žiaurumo apie 2000000 ‘protingiausių’ žmonių. Ką šis visuomenės sluoksnis nematė, kad žmonės jau neturi ką prarasti, kad valdžia nesusitvarko ir atsiras kas įskels kibirkštį (anot Lenino)? Laukė, o pasekmės buvo žiaurios visiems. Lietuvoje panaši padėtis klostosi, o žmonės, kurie pajėgūs spręsti, nusišalina. Pats gi užsistojai, vakar vieną veikėją, neva žmogus ne taip parašė – tokių daug, ir atsiras užsienio jėgos, kuriuos ‘įrankius’ pametės.
Taip, Jūs teisus. Kaip bebūtų gaila, tačiau mes dar neturime tikrų istorikų. Tokių, kurie neiškraipytų ir nenutylėtų istorijos faktų. Kurie plačiau (ką ten plačiau, ta linkme iš viso nedirbama) nušviestų pokario partizanų didvyrišką kovą. Tokių, kurie nepataikautų svetimiems už ordinus ar kitą atlygį, o kovotų už teisybę.
Nori tikros istorijos malonu, aš pritariu – tai parašyk apie pokario partizanų didvyrišką kovą. Kiek okupantų ešelonu sunaikino, kiek okupantų dislokavimo vietų , įstaigų sunaikino, kiek Lietuvos žmonių išgelbėjo nuo trėmimo, kaip sutrukdė okupantams įgyvendinti operaciją ,,Vesna” ir t.t. Todėl kad tie ne tikri istorikai skleidžia melą, kad partizanai nužudė virš 20 tūkst. gyventojų, atimdavo paskutinius lašinius ir t.t.
O gali suvokti ką prašiai? „Jeigu “istoriko galvoje Lietuvos valstybės” nėra,“ – tai ką „Tautos istorinės atminties įstatymas“ įdės „Lietuvos valstybė“ jam tiesiai į galvą? Man patinka jūsų vaikiškumas, jeigu žinoma jus nepriklausote homoseksualistams . Pradėsiu nuo jūsų : „O apskritai yra būtini lietuviškos, o ne lenkiškos ar sovietinės Lietuvos istorijos vadovėliai jaunimui.“ Na šiame pasaulyje aplamai negali būti lietuviškos, lenkiškos, vokiškos ir t.t. istorijos. Istorija visų tautų yra bendra – gyvenam ne saloje, ar kitoje planetoje. Visi istoriniai įvykiai susieti į bendrą žmonijos istoriją. Tik kada norima suskaldyti žmonijos istoriją į valstybės, valstybės į tautos, tautos į atskyrus įvykių „fragmentų“ istorijos … gaunasi didelis smirdantis „šnipšt“. Kam tuo prireikė po 23 m. ? Reikia galutinai suskaldyti visuomenę. Ir sumažinti suvereniteto galią. Dabar dirbtinai kovojam prieš lenkiškos kilmės lietuvius. O priėmus tokį „įstatymą“ kovosim vienas prieš kitą. Taip kovodami, neteksim žemės, valstybės ir išniksim patys. Kas yra Tautos istoriją? Tai yra gyvenimas. Kieno? Lietuvos šeimų gyvenimas. Bet šeimos yra skirtingos: Lietuvis- lenkė, lietuvis- žydė, žydas – lietuvė, vokietis – lietuvė ir t.t. Taigi toks įstatymas gali griauti šeimų pagrindą, o tuo pačių ir valstybės. Kaip „surogatinės“ šeimos vykdys ši įstatymą? O jeigu nekreips dėmesį, tai kam jis reikalingas? Ar manote kad „užaugintas“ jaunimas, nepamils svetimtautį? Ar skaitėte: „Projekto tikslas – sukurti instrumentus istorinės atminties politikai įgyvendinti, įprasminti Tautos istorinio paveldo atminimą, jo prioritetus, sklaidą, švietimą, puoselėti valstybinių švenčių, atmintinų datų bei atmintinų metų įamžinimo tradicijas, nustatyti įstatymu reglamentuotų valstybės institucijų, atsakingų už Tautos istorinės atminties įtvirtinimą, funkcijas, veiklą ir prioritetus.“ Jog tai yra žmogaus psichikos žalojimo įstatymas. Jog „atmintis yra psichinis procesas, kuriuo panaujinamos gautos pagavos ir įgytas patyrimas“. O čia norim visos Tautos atmintį „tvarkyti“. Tai net draudžiama! LR Konstitucija 26 str. : „Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.“
Matyt, patį jausenos, jausmų nedarna, negalia kamuoja, kas būdinga homoseksualams. Tai vis ieškai paguodos, nusiraminimo, kad gal ir kitus tokius esant surasi…
Kembliui ir neopolitikui varykit i savo delfinariuma ir komsomolke, nes nera apie ka diskutuoti, jei smegenyse proto zenklu nerasta, nes jos deformavosi
gal geriau jiems į planetariumą – pažiūrėti į žvaigždes…
Ačiū už protingą mintį. Kai dar ką sumąstysi, rašyk, nesivaržyk.
Pritariu, jog įstatymas dar nepriimtas…. 🙂 )))
Kaip Ozolas ir netgi dauguma tautininkų nesupranta, kad tas tautos atminties įstatymas tai tas pats, kaip kova už smurtą šeimose, prieš vaikus. Aišku, kad smurtas yra negerai, kad reikia jo mažinti. Bet tuo prisidengiant stumiamas šeimų ardymas, vaikų tvirkinimas, grobimas ir t.t. Taip ir su tuo tautos atminties įstatymu bus. Neva, reikia kovoti prieš prolenkišką ir prorusiška istorijos interpretacija. O realiai tas įstatymas suteiks galių brukti kosmopolitišką, liberaltolerastikšą istorijos interpretaciją. Nes dabartinis režimas toks yra, jam tauta, jos istorija, jos kultūra, vertybės, gyvenimo būdas yra kliūtis vykdant šeimininkų nurodymus.
Nesupranta todėl, kad jie apie save tvirtina „siauro mąstymo tautininkai“
Problema yra ne istorikai apskritai, o viena labai konkreti istorikų grupė, identifikuojanti save kaip Gudavičiaus arba Lietuvos europėjimo paradigmos mokykla, kuri šiandien yra užvaldžiusi VU, VDU, Istorijos institutą ir kai kurias kitas įstaigas, kuri kontroliuoja finansinius srautus ir doroja kitaminčius, nesiskaitydama su priemonėmis (studentai prametinėjami per egzaminus, kolegoms sudaromos kliūtys publikuotis, jie atleidinėjami iš darbų – pasidomėkit, pvz., kodėl V. Vaitkevičius dirba Klaipėdoje, pasidomėkit viso Istorijos instituto archeologijos skyriaus likimu ir t.t.).
Tačiau Istorinės atminties įstatymo projektą rašę žmonės numatė tam tikrus saugiklius, kad politiką kuruosiančioje taryboje Gudavičiaus mokykla neįgytų daugumos. Štai ir prasidėjo žviegimas – pabrėžiu, ne iš istorikų apskritai, o iš Gudavičiaus mokyklos. Mat jeigu šiai mokyklai viešojoje erdvėje atsiras konkurencija, daugeliui jos žvaigždžių teks slėptis po pernykščiai lapais ir ne dėl savo paradigmatinių pažiūrų (lai turi jie tas pažiūras – visokių reikia), bet dėl šokiruojančios nekompetencijos, nes būtent ši istoriografinė mokykla, išsityčiojusi iš “faktokrapštų”, norma pavertė būrimą iš alaus putų bokalo dugne, išvadų darymą iš vieno atskirai paimto fakto be konteksto ir netgi elementarių klaidų darymą, – žodžiu visa tai, kas verčia mokslą šarlatanizmu, ir ko tikras mokslas turėtų vengti kaip maro.
Taip, visa tai, ką sakote apie Gudavičiaus – Bumblausko grupę yra tiesa. Bet aš teigiu, kad įstatymas yra trojos arklys. Nes visa valstybė yra tautos priešų ir išdavikų rankose, jiems antrina ir ideologiškai (istorija irgi ideologijos dalis) moksliškai palaiko minėta istorikų grupė. Taip kad saugiškliai neveiks arba veiks į priešingą pusę. Ko pasekoje dar po kiek laiko bus netgi kriminalizuotas kitoks mąstymas, kitokia istorijos interpretacija. Ir tam jau yra precedentai – holokausto tema ir sovietmečio tema.
Trys banginiai- ant kurių vos vos išsilaiko istoriniai Lietuvos praeities pamatai:
Konstancija Skirmuntaitė (Pajauta)
Stasys Naginskas
Petras Klimas.
Teko jų dėka tiesmukai su tuo pat Gudavičiumi “pasikalt” viens prieš vieną, –
buvo aštru, kieta, karšta ir smagu, nes.. 3:3 viens kito “nenukalę” taip ir išsiskyrėm.
Staje Naginskas, – jojo žemietis, Rokiškyje palaidotas; nuo 1219 m. Lietuvos istorija
– Naginsko radimų pamatas. O Pajauta (K. Skirmuntaitė) žr. nuotr. “Vilniaus golgotoje”
kaip 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo “nepriėmėja’ nuo lietuviškosios (lenkakalbės) aristokratijos
dalies dar lig šiol, nepaisant visų J. Šliūpo leidybinių (lietuviškai) pastangų JAV, vis neprieinama
per “bumblauskiniai-tamošaitines” barikadas. Čia Jūs gerb. Inga teisi
(ypač dėl Vykinto, – gyvena ties gudu, dirba prūso-kuršio pariby, kaip kokis “išmestinukas” iš LT!).
O Klimas, – paprasta, ir su Vanda Daugirdaite-Sruogiene atmetama “mokslų” antivydūniškai.
– 2002 metais žurnalo “Mokslas ir Gyvenimas” vyr. redaktorius a.a. prof. Juozas Baldauskas kreipėsi į prof. E. Gudavičių dėl priešistorine tema parašyto straipsnio įvertinimo. Atsakymas buvo trumpas – “Nesu anų laikų specialistas!”.
– 2004 metais dėl atradimų Lietuvos priešistorijoje bei proistorijoje kreipiausi į VU rektoratą. Gavau atsakymą: “VU tiktai dėstomas Senovės istorijos kursas, o specialistų, tiriančių šį periodą, nėra.” Pasirašė istorijos fakulteto dekanas prof. Zenonas Butkus. 2004 m. kovo 2 d.
Įdomu, tai kas per VU “specialistai” dėsto Senosios (Ikimindauginės) Lietuvos istorijos (praeities) kursą?!
Privalu pasakyti, kad būtent Lietuvos istorijos šaknų pažinimas ir leido įminti daugelį seniausiųjų kultūrų šaltinius, o vėliau ir atrasti III-jį bei IV-jį mokslui dar nežinomus Žemės judėjimus!
Lietuvos praeičiai tariu VALIO!!!
O štai Lietuvos istorikams, jau 25 metus malantiems tą patį Lietuvos krikščioniškąjį laikotarpį, rašau didelį MINUSĄ!!!
O kokius išsityčiojimus iš lietuvių ir Lietuvos istorijos daro Savukynas LRT TV laidoje “Istorijos detektyvai”.
Iš šios laidos rengimo duomenų matyti, kad ją pagamina kažkoks UAB’as “Idėjos ir komunikacija”, tarp laidos rengimo duomenų šmėsteli ir Lenkijos instituto Vilniuje pavadinimas.
Taigi išeitų, kad šią laidą LRT perka iš minėto UAB’o. Tam leidžiami valstybės pinigai, tad ne tik istorikų, bet ir LRT tarybos galvose, valstybės nebėra…
Taigi Tautos istorijos dalykuose visiška bala…
Užjaučiu istorikus. Kas nori, tas su jais nesiskaito. Rinkite parašus, reikalaukite, kad jus gerbtų kaip fizikus, matematikus, biologus, technologus, architektus, ir t.t., rašykite tiesiai Jos Ekscelencijai – tegul žino, kaip jums sunku mokesčių mokėtojų Duoną valgyti.
Manau, kad tikslingiau ir veiksmingiau būtų, jeigu pirmiau pats jai nusiųstum savo “apibrėžimus”, tiesiog išreikštus, kaip fizikoje, matematikoje, biologijoje, kt. moksluose formulėmis, kad Prezidentei beliktų tik į tas formules įstatyti duomenis ir pakišti ministrams, kad šie pasižiūrėtų ir viską išspręstų…
Na, o pats tokiu atveju manau neliktum be dėmesio ne tik Alke.lt, Lietuvoje, bet ir visoje ES.
Apibrėžimai – toks pomėgis laisvalaikiu, rasiu kur juos padėti. Bet istorikai valgo mokesčių mokėtojų (tame tarpe ir mano uždirbtą) Duoną – blogai, kad nieko nesugeba ir dar blogiau, kad nesiruošia grąžinti į valstybės iždą ‘atlyginimais’ paimtų pinigų. Ką darysite, jei ateis koks sveikai mąstantis ‘diktatorius’? Istorikai turėtų žinoti ką darė veltėdžiams Mao, Leninas, Polpotas….
Matyt, jiems teks paties “laisvalaikio darbus” rodyti, kaip savo…
Liūdna skaityti tokio lygio komentarus, kuriuos rašo “Nepolitikas” ar “Kemblys”. Atrodo, kad žmonės nesugeba skaityti, bet labai mėgsta rašyti.
O grįžtant prie temos, norisi pasakyti štai ką: Lietuvos mokykloms turi būti nustatytas vienas vieningas istorijos vadovėlis. Aprobuotas autorių (istorikų) kolektyvo, tokiam tikslui suburto švietimo ministerijos. Kai kas sakys, kad ministerija yra Lietuvos išdavikų rankose… Taip, šiandien tokia realybė. Bet visuomet taip nebus. O pats principas turi būti būtent toks. Nes dabar, prisidengiant “demokratija”, yra visiškas chaosas, kurio drumstame vandenėlyje užsienio valstybės gali daryti savo įtakas ir plauti smegenis Lietuvos moksleiviams. Šiandien karaliauja Lenkijos ordinais nusagstyti “mokslininkai”, o tikras istorijos mokslas yra baisioje eurosovietinių fanatikų irgi užsienio šalių įtakos agentų vergovėje.
Gerb. Romuladai, ačiū už garsiai pasakytą tiesą, kuri tikrai labai skaudi. Tik tikiu, kad nežiūrint nuo Lietuvos istorijos nusigręžusių profesorių ir institutų, dar yra jaunų istorikų, kurie į Lietuvos praeitį žiūri ne su panieka, bet su meile ir neparsiduos, kad ji būtų už ordinus bei vardus parduota svetimųjų linčo teismui ir paniekai. Kaip lietuvių kalbą išsaugojo ne buvęs perpuvęs bajorinis elitas, taip ir Lietuvos istoriją, matyt, išsaugos ne pseudotitulais apsikarstę tautinę savigarbą pamynę “istorikai”. Lietuvių ausys dar atskiria, kur krankia sumankurtėję krankliai ir kur gieda gimtosios tėvų žemės vyturiai.
O aš tariu ačiū “Leonas M.:” , kuris , man moliui , išvertė į Lietuvių Kalbą , R. Ozolo ir kitų raštininkų slaptaraštį.
Jūs, mokslinčiai, nenorit , ar nesuprantate, kad ant žemesnės laktos, sėdintys lietuviai , irgi domisi praeitimi , dabartimi ir t.t.. Bet “akademinis sluoksnis”, kaip ir “perpuvęs bajorinis elitas”, susikūręs savo kalbą , (vagys irgi turi savo kalbą) ir, prasimušę į valdžią, toliau viens prieš kitą besipuikuodami, tolsta nuo “runkelių lentynos.
Na, kiek čia kainuos,- neišlaidaujam, numesim jiems keletą ” bambalių ” ir “proškių ” maišelių….
Cia jus labai protingai ir gan sudetingai diskutuojate.Genialumas paprastume. Vis bumbulauskai turetu eiti sunims seko pjauti. Lietuva siai dienai near Valstybe.Tai besikeikianciu neisaukletu vaiku zaidimas smelio dezeje. Kaip zaidzia namais, gydytojais, parduotuvemis…. Kaip kaltino vienas jaunas komentatorius, kad mes viska prasi…….ome 1991 jis teisus. Kas rasys ta istorija ? Stirlicas vienu zvalgas, kitu snipas. Pociai avovauja, o pociunai per langus krenta…Mes negalime “istoriju” isiaiskinti. Jedinstvos -tvoju-mat sulinde i visas gyvenimo sritis. Paziurekite kokie ambasadoriai, paziurekite kas darosi teismuose ir prokuraturose.Jie ta bjauru pastata turbot specialiai taip suprojektavo . Lenku ginca del Zalgirio butu labai lengva nutraukti pasakant kad nevarkite juk tiek Vytautas tiek Jogaila buvo pusbroliai ir abu lietuviai, jeigu Jo- Nebutu- Gaila, na o dabar tik galime pasakyti Jo…..gaila, tuo tarpu lenkai Jadvyga kononizuoja, sventoji atsirado. Austru princas per galines duris “tepe slides” o ji buvo toil grazu jam neabejinga, o per paradines iejo Jo gaila….pirma ilga nosis is paskos Jo Gaila. Abu su Vytautuku ziurejo asmenines tik naudos, garbes. Siandien nieko nepasikeite. Vienas medzio drozejas labai neblogai pasake, labai man patiko.Jei mes nuo vaikystes, kudikystes mamos lopsiniu klausytumes, paskui dirbdami dainuotume viskas butu kitaip…Dabar kai lietuviai neapsikencia su liaudies muzika , tai jau ne vieno kiausinio truksta, ko gero abieju ? Tai tokios istorijos
Faktas toks – nebėra rimtų istorikų (baranauskiniai tokie patys – kol neras kurio nors Lietuvos priešo ką nors parašyto, tol niekaip nepripažins, bet nedaeina jiems, kad priešai niekada nebuvo ir nebus objektyvūs).
Nereikia to įstatymo. Ar mes kokia totalitarinė valstybė? Istorija yra interpretacijos ir politika, o ne mokslas. Visų tautų istorijos yra sudėtingos, jose buvo ir gerų ir blogų dalykų. Mus skriaudė, bet ir mes skriaudėm. Nėra geresnių tautų už kitas, gali būti tik didesnės. Esu lietuvis, bet man Lietuva tai ir lenkai, ir baltarusiai, ir rusai, ir žydai, ir rusai. Visos tos tautos prisidėjo prie dabartinės valstybės sukūrimo. Kaip suprantu, tas įstatymas tai būtų lietuvių tautos aukštinimas kitų sąskaita. Be to, tai būtų taip politizuota…