Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra

Romualdas Ozolas, www.propatria.lt
2014-01-17 02:04:51
47
V.Valiušaitis: Ar tapsime „sau žmonėmis“?
Romualdas Ozolas | alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Sakau tai aiškiai ir atsakingai, nes esu vienas iš Antrosios Respublikos Kovo 11-osios Akto signatarų, kuriam neatrodo, kad jo misija pasibaigia parašu po Nepriklausomybės atkūrimo Aktu. Sakau aiškiai suvokdamas, kad tokio kaltinimo verti ne visi, tik tie, kurie šiandien vienu ar kitu aspektu puola Tautos istorinės atminties įstatymo projektą ir laiko jį nepriimtinu.

Kada jų mąstysenoje vietoj valstybės kaip sutartinio bet kurios organizuotos bendruomenės gyvenimo kriterijaus susiformavo valstybę pakeičiantis klampiai artikuliuojamas galios centro vaizdinys – šlovingosios jų komjaunuoliškos jaunystės ar garbingos akademinės brandos metais, – didesnės reikšmės neturi, nes viena prasitęsė kitame. Išsivaduojamasis judėjimas reikalavo neigti tiktai netikusį valstybingumą, o ne valstybę apskritai, tačiau akademines katedras užkariavusi analitinė filosofija, kuri jos priklausomybėn nepatekusiųjų nuomone su realaus gyvenimo poreikiais iš esmės neturi nieko bendra, aprobavo valstybės bei tautos išjungimą iš mąstymo vien tik dėl to, kad tos sąvokos nepakankamai apibrėžtos. Kitaip sakant – nėra patikimų sąvokų, nėra ir jomis vadinamų daiktų. Jeigu kas dabar apie tokius šneka, kaip antai jaunas politologas Vytautas Sinica, tai jis ir į jį panašūs esą dešinieji radikalai, neišmanėliai, neturį kištis į specialistų reikalus. Ir kalbama apie tai jau ne mąstant, o direktyviai.

Besiklostančią padėtį vieni vadina filosofijos krize, kiti – istorijos klastojimu, tačiau didžiuma su istorijos disciplinomis susijusiųjų gūdžiai tyli, sukaustyti savo akademinių ir institucinių priklausomybių.

Užtat Atminties įstatymo projekto kritikai liejasi laisvai.

Kritikų nuostatas bene plačiausiai iki šiol argumentavo dr. Vasilijus Safronovas iš Klaipėdos universiteto. Autorius pripažįsta, kad visos Europos šalys viešąjį praeities atminimą reguliuoja instituciškai, t. y. valstybiniu lygiu. Tačiau netgi minimalizuoto reguliavimo atveju istorijos politika nebūtinai būnanti rezultatyvi, nes net ir tais atvejais egzistuojąs pavojus „sukelti pilietinę nesantaiką ir tarpvalstybines įtampas“. Moderniosios šalys viešąjį atminimą subendrinančios per vadinamąsias atminimų bendruomenes, t. y. žmonių grupes, turinčias skirtingas atminimo kultūras. Istorijos politikos uždavinys esąs atsižvelgti į tų bendruomenių įvairovę ir skatinti jų polilogą. Tokia esanti pozityvioji viešojo atminimo reguliavimo patirtis Europoje ir tik tokią patirtį ir tegalima vadinti istorijos atminties politika.

Visiškai nesikėsinant į autoriaus teisę naudotis tais ar kitais analitiniais metodais, leistina paklausti, ar jis pastebi, kaip jo akademinės nuostatos virsta politinėmis? Iš kur atsiranda tos mažumos su savo atmintimis, pakeičiančios valstybės, visuomenės, tautos ir kitomis „neaiškiomis“ sąvokomis žymimų objektų istorines atmintis? – jos ateina iš Europos Sąjungos politinio žodyno, o istorikai jas tik konceptualizuoja, išdidžiai vadindami tai savo, kaip specialistų, misija. Taigi tikroji istorinės atminties politika esanti mažumų atminčių toleravimo, jų sugyvenimo ir ugdymo politika.

Vytautas Sinica esamą padėtį vadina „istorinės sąmonės pakrikimu“.

Pernelyg diplomatiški žodžiai.

Įstatymo kritikų sąmonė yra pakankamai nuosekli. Tik toje vietoje, kur turėtų būti mąstymo objektas Lietuvos valstybė arba Lietuvos Respublika, žioji skylė, per kurią matosi daug kitų valstybių – Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, „kitos modernios Europos šalys“, iš kurių Lietuvos pusėn srūva pozityvios atminties principas „atminti tai, kas niekada neturi pasikartoti“ – holokaustas ir stalinizmo represijos. Visa kita esą tik „vidinių interesų prastūminėjimo žaidimas smėlio dėžėje“.

Visi istorikai kritikai vienu balsu tvirtina, kad Lietuva neturi savo istorijos politikos. Tačiau jei kas nors pabando ją suformuluoti bent jau švenčių ir atmintinų dienų registro pavidalu, pakyla baisus triukšmas, apnuoginantis esmę: taigi tie kritikai ir nepajėgūs sukurti Lietuvos istorijos politikos, nes bandydami tai padaryti deklaruotaisiais filosofiniais pagrindais, sukurtų ne Lietuvos istorijos nacionalinę politiką, o eurosąjunginę Lietuvos istorijos politiką.

Kad tokius siūlymus galėtų teikti Lenkijos ar Vokietijos ordinus už Lietuvos istorijos interpretavimus gaunantieji, nuostabos nekelia. Nors nepateisinama. Nuostabą kelia tai, kad jiems pritaria iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomi valstybinių Lietuvos institucijų veikėjai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
  2. R. Ozolas. Pagiriamasis žodis Valdemarui Tomaševskiui
  3. R. Ozolas. Apie sąvokų išgryninimą
  4. R. Ozolas. 2013-ųjų kovo 11-oji: revoliucija tęsiasi
  5. R. Ozolas: Man aukščiau už nepriklausomybę nieko šioj Žemėj nėra
  6. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  7. A. Jokubaitis. Tautinės valstybės nesėkmės priežastys
  8. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  9. V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį
  10. V. Rubavičius. Lietuvos politinė sistema kaip egzistencinės grėsmės veiksnys
  11. R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
  12. R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)
  13. J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
  14. Garsūs Lietuvos mokslininkai ir menininkai ragina vienytis ir apginti Tautos teisę į referendumą
  15. Trečiasis paskaitų ciklas „Lietuvos veidas: tautos vertybės, principai ir tradicijos“ Panevėžio kraštotyros muziejuje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 47

  1. Nepolitikas says:
    9 metai ago

    Manau sukrikimas pačiam ponui Ozolui. Tiesiog stebina, kaip greitai homoseksualizmas užvaldo žmonių protą. Kaip greitai paplinta jų virusas – viska reguliuoti įstatymais. Vaikus daryti pagal įstatymą, auklėti pagal įstatymą, mokyti pagal įstatymą, ir t.t. Greitai, atsiprašant šikti ir mižti reiks pagal įstatymą. Tai kur tą laisvė ponas Ozolas? Jog tada reikia priimti ir laisvės įstatymą. Kiekvienas mąstantis žmogus supranta kiekvienas įstatymas yra žmogaus laisvės ir teisių varžymas. Vienai grupei suteikia „privilegijų“, o kitai teisių ir laisvių varžymą. Kuo daugiau įstatymų tuo didesnis visuomenės skaldymas ir mažiau lieka konstitucinės santvarkos. Net per okupaciją nebuvo tiek įstatymu. Ozolas tvirtina: „Tik toje vietoje, kur turėtų būti mąstymo objektas Lietuvos valstybė arba Lietuvos Respublika, žioji skylė, per kurią matosi daug kitų valstybių – Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, „kitos modernios Europos šalys“, iš kurių Lietuvos pusėn srūva pozityvios atminties principas(…)“ … Bet tai yra melas ir federalizmo propagandą. Ne „Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija“ ir t.t. neturi TOKIOS Konstitucijos! Pagalvok ponas ką tu nori įteisinti Lietuvoje. Svetimą santvarką? …

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    9 metai ago

    Prisiminė, kaip numirėlis persti: ,,…aprobavo valstybės bei tautos išjungimą iš mąstymo vien tik dėl to, kad tos sąvokos nepakankamai apibrėžtos.”. Jau trylika metų visiems kišu panosėn sociologijos pamatinių sąvokų apibrėžimus. Net į straipsnį ,,Moksle ir gyvenime” visiems nusispjauti. Nėra sąvokų, nėra mokslo. Nėra mokslo, visuomenės bėdos neišsprendžiamos. Istorikų, sociologų, filosofų mąstymo lygis atsispindi mūsų visuomenės būklėje.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      9 metai ago

      visdai pritareu Ozuolinšo mintims, istorikai pas mus nukvakę arba, kaip niekžentaitis, palaiko kremlinus, o Kamblys ir marginalinis Neopolitikas š… mala ir aiškiai nori išsiskirti savo durnom mintim

      Atsakyti
      • Nepolitikas says:
        9 metai ago

        Na, taip …. sena idiotų tragedija. Užjaučiu… 🙂 )))

        Atsakyti
      • Kemblys says:
        9 metai ago

        Parašyk protingą mintį, ‘tampax’as’. Būk šviesuolis mums š-maliams.

        Atsakyti
  3. Giedrius says:
    9 metai ago

    “Klest nuo pradžių, – vėl ant vadžių”
    …ne są moningai, tačiau iš potėmio
    O pavadinimą perderintint būtų galima:
    iš 1940-06-15 1990-03-11 nebūties
    “Lietuvos valstybė yra, kada atsiras istorikų”
    (kai Mokslų akademikai net, – kaip kokie teroristai, – visa kas valstybiška, lietuviška, s u s l a p s t ę, ir
    užeini didžiojon (Sąjūdžio) MR salėn, o ten… spengianti t u š t u m a, tyla apie Valstybę sienų spangoj
    – anei vėliavukės,
    – anei herbuko
    – anei vyčio
    – anei stulpų
    Lietuvos…

    Kaip, tad iš istorizatorių kalvių, – aukštųjų mokyklų, ir pakalvės (tarsi griovio, patvorės) instituto istorizacijos
    reikalauti ISTORIJOS (t.y. istorikų su galvomis, o ne galvų istorizacijos “impretetavimų” isterikavimo).

    Dėl siūlomo kirčio pavadinime siūlytam, – atsakymui rast derėtų imt ir “persilaužt” sąmoningai, kad ir apie
    pačios mūsų sostapilės Vilniaus būtį-gimtį, – ir nuo pakalvės ant mokyklos pritempus kurį, – įpareigoti:
    atsakyk sese/brolau moksliškai – Valstybės sostinę galingiausios tuomet Europos Imperijos laiko angoje
    – į Vilnių iš Naugarduko Imperatorius-Karalius-KUNIGAIKŠTIS DIDIS V y t e n i s nurodymą davęs kam?

    Negi tai buvę, kai būsimos Europos galingiausios imperijos kariuomenės Vadas V y t e n i s, kardu, išmintim,
    pinigais! plėsti Valstybę sumanęs pagal 1305 m. euroreklaminio bukleto įrašus (XVII a. rasta spauda Austrijoje),
    kad tokio Europos miesto Vilniaus stogų bonios ir bokštai, savu grožiu ir spindesiu užgožia net Krokuvą. Įdomu.
    O gal jai/jam pasiseks, na aplankys sėkmės žvaigždėta akimirka, ir ras, parodys mums 1307 m. Polocko žemių
    i š p i r k i m o sutartį. Tas žemes būsimai lietuvių imperijai (vardan didžios ateities kovos 1410 m.) ir išpirkęs? ar
    pripirkęs, ar tiesiog nupirkęs būsimasis Imperatorius VYTENIS. Juo ir tapo – IMPERATORIUMI po sandorio su
    grobuonių orda iš Livonijos …UŽ PINIGUS (net be kardo, be aukų ir kulkų …žinoma, nes jų dar nebuvę) tik pinigus.

    Klausimas pakeltas
    – kaip vėliava, tiek kiek
    gebėta ir teikta.
    O KAS NEŠ JĄ?

    BE T A V Ę S;
    kaip Tu ją neši!

    Atsakyti
  4. Vilna says:
    9 metai ago

    Jeigu “istoriko galvoje Lietuvos valstybės” nėra, tai jis ne Lietuvos istorikas, o pvz., Lenkijos ar koks buvęs “tarybinis istorikas”… Tokiems paprasčiausiai turi būti valstybės išlaikomose Lietuvos istorijos institucijose ne vieta.
    O apskritai yra būtini lietuviškos, o ne lenkiškos ar sovietinės Lietuvos istorijos vadovėliai jaunimui. Tai pirmaeilis Lietuvos valstybės, jos mokyklų uždavinys, esant tokiems vadovėliams neišdrįstų visokie bumliauskiai, savukyniai taip, kaip dabar, niekinti, menkinti lietuvių ir Lietuvos istoriją, be to, ir jų veiksmingumas būtų mažesnis.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 metai ago

      Nors rašai APSKRITAI, bet lietuviškos aritmetikos, lietuviškos fizikos, lietuviškos chemijos taip pat būtini. Kam mums tie svetimi mokslai – sukurkime savo chemiją, biologiją ir t.t.

      Atsakyti
      • N says:
        9 metai ago

        Tu čia perspaudei. Istorija ne tas pats, kas tikslieji ar gamtos mokslai. 2+2 ir Afrikoje bus 4.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          9 metai ago

          Nesuvokus pačios visuomenės, visi įvykiai gali būti vertinami kaip kam tinka ar patinka. Kiek ‘istorikų’, tiek nuomonių. Pradžia pamatinės visuomenės sąvokos. Šeima, tauta, bendruomenė, valstybė, gentis ir AFRIKOJE bus.
          Pabandyk parašyti nors vieno iš tų sąvokų apibrėžimą – paaiškės pats suvoksi, kad buitinis suvokimas nepakankamas. Pvz., fizikoje apibrėžimai dengia vienas kitą, kaip stogo čerpės – vieną taisant, ardomi kiti. Dabartinė fizika, tai protingų žmonių darbo išdava, ilgo, sunkaus, kruopštaus, atsakingo. NETIKSLIŲJŲ mokslų ‘mokslininkai’ nevargino savęs darbu – lengviau reikšti nuomonę APIE..

          Atsakyti
          • N says:
            9 metai ago

            Tai ką tu siūlai? Kad istorijos vadovėlius mums rašytų vokiečiai, amerikiečiai, lenkai ar rusai?

          • Kemblys says:
            9 metai ago

            Siūlau perrašyti pamatinius sąvokų apibrėžimus ir tuos vokiečius, rusus, lenkus… pastatyti į vietą. Dabar, kiek domėjausi (apie 20 metų), tautos sąvoka pritaikyta šiandieninei visuomenei. Jei mes keičiame visuomenės suvokimą, tai labai daug ‘mokslinių’ darbų pasirodytų beverčiais, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Man pavyko suderinti savo apibrėžimus tarpusavyje. Visuomenę suvokiu kiek kitaip, nesvarbu ar teisingai, radau sprendinius, kuriais galima išgyvendinti labai daug visuomenės ydų.

          • N says:
            9 metai ago

            Taip, bet tai jau išeina vien tik už istorijos vadovėlių (mokslo) ribų.

          • Kemblys says:
            9 metai ago

            Taip, kaip fizika remiasi matematika, taip istorija turėtų remtis sociologija. Ar ‘istorikai, kurie tautą, gentį ir valstybę suvokia buitinės kalbos lygyje? Jie net nesuvokia valstybės susikūrimo atskaitos reiškinių ir ginčijasi nuo kokių įvykių skaičiuoti valstybės pradžią. Esmė ne įvykiuose. Jei nesutinkate su mano nuomone, rašykite šių sąvokų tuos savo ‘mokslinius’ apibrėžimus. Mielai sulaužysiu. Tiksliųjų mokslų apibrėžimus gali sulaužyti tik tos srities ne eilinis mokslininkas. Mokslas be sąvokų…. tik nuomonės…

    • LosAngeles says:
      9 metai ago

      Istorija specifinis mokslas. Lietuviski objektyvus istorijos vadoveliai butini. Cia su jumis reikia sutiki

      Atsakyti
      • Nepolitikas says:
        9 metai ago

        Kaip tu įsivaizduoji „objektyvus istorijos vadovėliai“ ? Paaiškink. Ar tai pagal principą: kur mums „gerai“ rašom, o kur mums „nevisai tinka“ – nerašom.

        Atsakyti
        • N says:
          9 metai ago

          Čia ir visa esmė, kad NĖRA ir būti negali objektyvios istorijos. Ji visada yra subjektyvi.

          Atsakyti
          • Nepolitikas says:
            9 metai ago

            Ne visai noriu sutikti, viskas priklauso nuo to kas ja rašo ir dėl ko. O istorija turi būti objektyvi, be komentarų ir interpretacijų.

          • N says:
            9 metai ago

            Turi būti, bet taip nėra. Visuomet egzistuoja subjektyvumo faktorius tiek iš rašančiojo pusės, tiek ir iš užsakovo – valstybės ar tam tikrų jėgų, kurios suinteresuotos pateikti istorinius įvykius taip, kaip joms reikia.

          • Kemblys says:
            9 metai ago

            Ko verti tada istorikai? Fizikų, biologų nepastumdysi – mokslas yra mokslas.

          • N says:
            9 metai ago

            Stumdomi ir tie. Ypač biologai (plačiąja prasme, prie jų priskiriant ir medikus). Pavyzdžiui, iškrypimų padarymo norma, abortų, eutanazijos ir pan. reikaluose.
            Bendrai paėmus visas moksliniai tyrimai dabar finansuojami konkurso būdu (ne tik pas mus), etatinių vietų mokslo įstaigose arba nėra, arba jos su labai mažu atlyginimu. Visa kitą reikia užsidirbti per projektus. Jei eisi prieš srovę, tai paprasčiausiai negausi finansavimo jokiems tyrimams ir tavo mokslas baigsis. Todėl yra du keliai – arba parsiduoti, arba neiti prieš srovę, dirbant toje srityje ties klausimais, kur nėra politikos, nėra kai kurių jėgų interesų.

          • Kemblys says:
            9 metai ago

            Mano manymu niekas netrukdo ieškoti neįprastų sprendinių ten, kur neįmanoma nieko padaryti įprastais būdais. Pvz., per Lenino perversmą iš Rusijos pabėgo nuo nežmoniško žiaurumo apie 2000000 ‘protingiausių’ žmonių. Ką šis visuomenės sluoksnis nematė, kad žmonės jau neturi ką prarasti, kad valdžia nesusitvarko ir atsiras kas įskels kibirkštį (anot Lenino)? Laukė, o pasekmės buvo žiaurios visiems. Lietuvoje panaši padėtis klostosi, o žmonės, kurie pajėgūs spręsti, nusišalina. Pats gi užsistojai, vakar vieną veikėją, neva žmogus ne taip parašė – tokių daug, ir atsiras užsienio jėgos, kuriuos ‘įrankius’ pametės.

    • Povilas says:
      9 metai ago

      Taip, Jūs teisus. Kaip bebūtų gaila, tačiau mes dar neturime tikrų istorikų. Tokių, kurie neiškraipytų ir nenutylėtų istorijos faktų. Kurie plačiau (ką ten plačiau, ta linkme iš viso nedirbama) nušviestų pokario partizanų didvyrišką kovą. Tokių, kurie nepataikautų svetimiems už ordinus ar kitą atlygį, o kovotų už teisybę.

      Atsakyti
      • Nepolitikas says:
        9 metai ago

        Nori tikros istorijos malonu, aš pritariu – tai parašyk apie pokario partizanų didvyrišką kovą. Kiek okupantų ešelonu sunaikino, kiek okupantų dislokavimo vietų , įstaigų sunaikino, kiek Lietuvos žmonių išgelbėjo nuo trėmimo, kaip sutrukdė okupantams įgyvendinti operaciją ,,Vesna” ir t.t. Todėl kad tie ne tikri istorikai skleidžia melą, kad partizanai nužudė virš 20 tūkst. gyventojų, atimdavo paskutinius lašinius ir t.t.

        Atsakyti
    • Nepolitikas says:
      9 metai ago

      O gali suvokti ką prašiai? „Jeigu “istoriko galvoje Lietuvos valstybės” nėra,“ – tai ką „Tautos istorinės atminties įstatymas“ įdės „Lietuvos valstybė“ jam tiesiai į galvą? Man patinka jūsų vaikiškumas, jeigu žinoma jus nepriklausote homoseksualistams . Pradėsiu nuo jūsų : „O apskritai yra būtini lietuviškos, o ne lenkiškos ar sovietinės Lietuvos istorijos vadovėliai jaunimui.“ Na šiame pasaulyje aplamai negali būti lietuviškos, lenkiškos, vokiškos ir t.t. istorijos. Istorija visų tautų yra bendra – gyvenam ne saloje, ar kitoje planetoje. Visi istoriniai įvykiai susieti į bendrą žmonijos istoriją. Tik kada norima suskaldyti žmonijos istoriją į valstybės, valstybės į tautos, tautos į atskyrus įvykių „fragmentų“ istorijos … gaunasi didelis smirdantis „šnipšt“. Kam tuo prireikė po 23 m. ? Reikia galutinai suskaldyti visuomenę. Ir sumažinti suvereniteto galią. Dabar dirbtinai kovojam prieš lenkiškos kilmės lietuvius. O priėmus tokį „įstatymą“ kovosim vienas prieš kitą. Taip kovodami, neteksim žemės, valstybės ir išniksim patys. Kas yra Tautos istoriją? Tai yra gyvenimas. Kieno? Lietuvos šeimų gyvenimas. Bet šeimos yra skirtingos: Lietuvis- lenkė, lietuvis- žydė, žydas – lietuvė, vokietis – lietuvė ir t.t. Taigi toks įstatymas gali griauti šeimų pagrindą, o tuo pačių ir valstybės. Kaip „surogatinės“ šeimos vykdys ši įstatymą? O jeigu nekreips dėmesį, tai kam jis reikalingas? Ar manote kad „užaugintas“ jaunimas, nepamils svetimtautį? Ar skaitėte: „Projekto tikslas – sukurti instrumentus istorinės atminties politikai įgyvendinti, įprasminti Tautos istorinio paveldo atminimą, jo prioritetus, sklaidą, švietimą, puoselėti valstybinių švenčių, atmintinų datų bei atmintinų metų įamžinimo tradicijas, nustatyti įstatymu reglamentuotų valstybės institucijų, atsakingų už Tautos istorinės atminties įtvirtinimą, funkcijas, veiklą ir prioritetus.“ Jog tai yra žmogaus psichikos žalojimo įstatymas. Jog „atmintis yra psichinis procesas, kuriuo panaujinamos gautos pagavos ir įgytas patyrimas“. O čia norim visos Tautos atmintį „tvarkyti“. Tai net draudžiama! LR Konstitucija 26 str. : „Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.“

      Atsakyti
      • Vilna says:
        9 metai ago

        Matyt, patį jausenos, jausmų nedarna, negalia kamuoja, kas būdinga homoseksualams. Tai vis ieškai paguodos, nusiraminimo, kad gal ir kitus tokius esant surasi…

        Atsakyti
  5. ugnis says:
    9 metai ago

    Kembliui ir neopolitikui varykit i savo delfinariuma ir komsomolke, nes nera apie ka diskutuoti, jei smegenyse proto zenklu nerasta, nes jos deformavosi

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      9 metai ago

      gal geriau jiems į planetariumą – pažiūrėti į žvaigždes…

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        9 metai ago

        Ačiū už protingą mintį. Kai dar ką sumąstysi, rašyk, nesivaržyk.

        Atsakyti
        • Nepolitikas says:
          9 metai ago

          Pritariu, jog įstatymas dar nepriimtas…. 🙂 )))

          Atsakyti
  6. N says:
    9 metai ago

    Kaip Ozolas ir netgi dauguma tautininkų nesupranta, kad tas tautos atminties įstatymas tai tas pats, kaip kova už smurtą šeimose, prieš vaikus. Aišku, kad smurtas yra negerai, kad reikia jo mažinti. Bet tuo prisidengiant stumiamas šeimų ardymas, vaikų tvirkinimas, grobimas ir t.t. Taip ir su tuo tautos atminties įstatymu bus. Neva, reikia kovoti prieš prolenkišką ir prorusiška istorijos interpretacija. O realiai tas įstatymas suteiks galių brukti kosmopolitišką, liberaltolerastikšą istorijos interpretaciją. Nes dabartinis režimas toks yra, jam tauta, jos istorija, jos kultūra, vertybės, gyvenimo būdas yra kliūtis vykdant šeimininkų nurodymus.

    Atsakyti
    • Nepolitikas says:
      9 metai ago

      Nesupranta todėl, kad jie apie save tvirtina „siauro mąstymo tautininkai“

      Atsakyti
  7. Inga Baranauskienė says:
    9 metai ago

    Problema yra ne istorikai apskritai, o viena labai konkreti istorikų grupė, identifikuojanti save kaip Gudavičiaus arba Lietuvos europėjimo paradigmos mokykla, kuri šiandien yra užvaldžiusi VU, VDU, Istorijos institutą ir kai kurias kitas įstaigas, kuri kontroliuoja finansinius srautus ir doroja kitaminčius, nesiskaitydama su priemonėmis (studentai prametinėjami per egzaminus, kolegoms sudaromos kliūtys publikuotis, jie atleidinėjami iš darbų – pasidomėkit, pvz., kodėl V. Vaitkevičius dirba Klaipėdoje, pasidomėkit viso Istorijos instituto archeologijos skyriaus likimu ir t.t.).
    Tačiau Istorinės atminties įstatymo projektą rašę žmonės numatė tam tikrus saugiklius, kad politiką kuruosiančioje taryboje Gudavičiaus mokykla neįgytų daugumos. Štai ir prasidėjo žviegimas – pabrėžiu, ne iš istorikų apskritai, o iš Gudavičiaus mokyklos. Mat jeigu šiai mokyklai viešojoje erdvėje atsiras konkurencija, daugeliui jos žvaigždžių teks slėptis po pernykščiai lapais ir ne dėl savo paradigmatinių pažiūrų (lai turi jie tas pažiūras – visokių reikia), bet dėl šokiruojančios nekompetencijos, nes būtent ši istoriografinė mokykla, išsityčiojusi iš “faktokrapštų”, norma pavertė būrimą iš alaus putų bokalo dugne, išvadų darymą iš vieno atskirai paimto fakto be konteksto ir netgi elementarių klaidų darymą, – žodžiu visa tai, kas verčia mokslą šarlatanizmu, ir ko tikras mokslas turėtų vengti kaip maro.

    Atsakyti
    • N says:
      9 metai ago

      Taip, visa tai, ką sakote apie Gudavičiaus – Bumblausko grupę yra tiesa. Bet aš teigiu, kad įstatymas yra trojos arklys. Nes visa valstybė yra tautos priešų ir išdavikų rankose, jiems antrina ir ideologiškai (istorija irgi ideologijos dalis) moksliškai palaiko minėta istorikų grupė. Taip kad saugiškliai neveiks arba veiks į priešingą pusę. Ko pasekoje dar po kiek laiko bus netgi kriminalizuotas kitoks mąstymas, kitokia istorijos interpretacija. Ir tam jau yra precedentai – holokausto tema ir sovietmečio tema.

      Atsakyti
    • Giedrius says:
      9 metai ago

      Trys banginiai- ant kurių vos vos išsilaiko istoriniai Lietuvos praeities pamatai:
      Konstancija Skirmuntaitė (Pajauta)
      Stasys Naginskas
      Petras Klimas.

      Teko jų dėka tiesmukai su tuo pat Gudavičiumi “pasikalt” viens prieš vieną, –
      buvo aštru, kieta, karšta ir smagu, nes.. 3:3 viens kito “nenukalę” taip ir išsiskyrėm.
      Staje Naginskas, – jojo žemietis, Rokiškyje palaidotas; nuo 1219 m. Lietuvos istorija
      – Naginsko radimų pamatas. O Pajauta (K. Skirmuntaitė) žr. nuotr. “Vilniaus golgotoje”
      kaip 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo “nepriėmėja’ nuo lietuviškosios (lenkakalbės) aristokratijos
      dalies dar lig šiol, nepaisant visų J. Šliūpo leidybinių (lietuviškai) pastangų JAV, vis neprieinama
      per “bumblauskiniai-tamošaitines” barikadas. Čia Jūs gerb. Inga teisi
      (ypač dėl Vykinto, – gyvena ties gudu, dirba prūso-kuršio pariby, kaip kokis “išmestinukas” iš LT!).
      O Klimas, – paprasta, ir su Vanda Daugirdaite-Sruogiene atmetama “mokslų” antivydūniškai.

      Atsakyti
  8. Tęsėjas says:
    9 metai ago

    – 2002 metais žurnalo “Mokslas ir Gyvenimas” vyr. redaktorius a.a. prof. Juozas Baldauskas kreipėsi į prof. E. Gudavičių dėl priešistorine tema parašyto straipsnio įvertinimo. Atsakymas buvo trumpas – “Nesu anų laikų specialistas!”.
    – 2004 metais dėl atradimų Lietuvos priešistorijoje bei proistorijoje kreipiausi į VU rektoratą. Gavau atsakymą: “VU tiktai dėstomas Senovės istorijos kursas, o specialistų, tiriančių šį periodą, nėra.” Pasirašė istorijos fakulteto dekanas prof. Zenonas Butkus. 2004 m. kovo 2 d.
    Įdomu, tai kas per VU “specialistai” dėsto Senosios (Ikimindauginės) Lietuvos istorijos (praeities) kursą?!
    Privalu pasakyti, kad būtent Lietuvos istorijos šaknų pažinimas ir leido įminti daugelį seniausiųjų kultūrų šaltinius, o vėliau ir atrasti III-jį bei IV-jį mokslui dar nežinomus Žemės judėjimus!
    Lietuvos praeičiai tariu VALIO!!!
    O štai Lietuvos istorikams, jau 25 metus malantiems tą patį Lietuvos krikščioniškąjį laikotarpį, rašau didelį MINUSĄ!!!

    Atsakyti
  9. Vilna says:
    9 metai ago

    O kokius išsityčiojimus iš lietuvių ir Lietuvos istorijos daro Savukynas LRT TV laidoje “Istorijos detektyvai”.
    Iš šios laidos rengimo duomenų matyti, kad ją pagamina kažkoks UAB’as “Idėjos ir komunikacija”, tarp laidos rengimo duomenų šmėsteli ir Lenkijos instituto Vilniuje pavadinimas.
    Taigi išeitų, kad šią laidą LRT perka iš minėto UAB’o. Tam leidžiami valstybės pinigai, tad ne tik istorikų, bet ir LRT tarybos galvose, valstybės nebėra…
    Taigi Tautos istorijos dalykuose visiška bala…

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 metai ago

      Užjaučiu istorikus. Kas nori, tas su jais nesiskaito. Rinkite parašus, reikalaukite, kad jus gerbtų kaip fizikus, matematikus, biologus, technologus, architektus, ir t.t., rašykite tiesiai Jos Ekscelencijai – tegul žino, kaip jums sunku mokesčių mokėtojų Duoną valgyti.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        9 metai ago

        Manau, kad tikslingiau ir veiksmingiau būtų, jeigu pirmiau pats jai nusiųstum savo “apibrėžimus”, tiesiog išreikštus, kaip fizikoje, matematikoje, biologijoje, kt. moksluose formulėmis, kad Prezidentei beliktų tik į tas formules įstatyti duomenis ir pakišti ministrams, kad šie pasižiūrėtų ir viską išspręstų…
        Na, o pats tokiu atveju manau neliktum be dėmesio ne tik Alke.lt, Lietuvoje, bet ir visoje ES.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          9 metai ago

          Apibrėžimai – toks pomėgis laisvalaikiu, rasiu kur juos padėti. Bet istorikai valgo mokesčių mokėtojų (tame tarpe ir mano uždirbtą) Duoną – blogai, kad nieko nesugeba ir dar blogiau, kad nesiruošia grąžinti į valstybės iždą ‘atlyginimais’ paimtų pinigų. Ką darysite, jei ateis koks sveikai mąstantis ‘diktatorius’? Istorikai turėtų žinoti ką darė veltėdžiams Mao, Leninas, Polpotas….

          Atsakyti
          • Vilna says:
            9 metai ago

            Matyt, jiems teks paties “laisvalaikio darbus” rodyti, kaip savo…

  10. G.P. says:
    9 metai ago

    Liūdna skaityti tokio lygio komentarus, kuriuos rašo “Nepolitikas” ar “Kemblys”. Atrodo, kad žmonės nesugeba skaityti, bet labai mėgsta rašyti.

    O grįžtant prie temos, norisi pasakyti štai ką: Lietuvos mokykloms turi būti nustatytas vienas vieningas istorijos vadovėlis. Aprobuotas autorių (istorikų) kolektyvo, tokiam tikslui suburto švietimo ministerijos. Kai kas sakys, kad ministerija yra Lietuvos išdavikų rankose… Taip, šiandien tokia realybė. Bet visuomet taip nebus. O pats principas turi būti būtent toks. Nes dabar, prisidengiant “demokratija”, yra visiškas chaosas, kurio drumstame vandenėlyje užsienio valstybės gali daryti savo įtakas ir plauti smegenis Lietuvos moksleiviams. Šiandien karaliauja Lenkijos ordinais nusagstyti “mokslininkai”, o tikras istorijos mokslas yra baisioje eurosovietinių fanatikų irgi užsienio šalių įtakos agentų vergovėje.

    Atsakyti
  11. Leonas M. says:
    9 metai ago

    Gerb. Romuladai, ačiū už garsiai pasakytą tiesą, kuri tikrai labai skaudi. Tik tikiu, kad nežiūrint nuo Lietuvos istorijos nusigręžusių profesorių ir institutų, dar yra jaunų istorikų, kurie į Lietuvos praeitį žiūri ne su panieka, bet su meile ir neparsiduos, kad ji būtų už ordinus bei vardus parduota svetimųjų linčo teismui ir paniekai. Kaip lietuvių kalbą išsaugojo ne buvęs perpuvęs bajorinis elitas, taip ir Lietuvos istoriją, matyt, išsaugos ne pseudotitulais apsikarstę tautinę savigarbą pamynę “istorikai”. Lietuvių ausys dar atskiria, kur krankia sumankurtėję krankliai ir kur gieda gimtosios tėvų žemės vyturiai.

    Atsakyti
    • bartas says:
      9 metai ago

      O aš tariu ačiū “Leonas M.:” , kuris , man moliui , išvertė į Lietuvių Kalbą , R. Ozolo ir kitų raštininkų slaptaraštį.
      Jūs, mokslinčiai, nenorit , ar nesuprantate, kad ant žemesnės laktos, sėdintys lietuviai , irgi domisi praeitimi , dabartimi ir t.t.. Bet “akademinis sluoksnis”, kaip ir “perpuvęs bajorinis elitas”, susikūręs savo kalbą , (vagys irgi turi savo kalbą) ir, prasimušę į valdžią, toliau viens prieš kitą besipuikuodami, tolsta nuo “runkelių lentynos.
      Na, kiek čia kainuos,- neišlaidaujam, numesim jiems keletą ” bambalių ” ir “proškių ” maišelių….

      Atsakyti
  12. Lietuvis says:
    9 metai ago

    Cia jus labai protingai ir gan sudetingai diskutuojate.Genialumas paprastume. Vis bumbulauskai turetu eiti sunims seko pjauti. Lietuva siai dienai near Valstybe.Tai besikeikianciu neisaukletu vaiku zaidimas smelio dezeje. Kaip zaidzia namais, gydytojais, parduotuvemis…. Kaip kaltino vienas jaunas komentatorius, kad mes viska prasi…….ome 1991 jis teisus. Kas rasys ta istorija ? Stirlicas vienu zvalgas, kitu snipas. Pociai avovauja, o pociunai per langus krenta…Mes negalime “istoriju” isiaiskinti. Jedinstvos -tvoju-mat sulinde i visas gyvenimo sritis. Paziurekite kokie ambasadoriai, paziurekite kas darosi teismuose ir prokuraturose.Jie ta bjauru pastata turbot specialiai taip suprojektavo . Lenku ginca del Zalgirio butu labai lengva nutraukti pasakant kad nevarkite juk tiek Vytautas tiek Jogaila buvo pusbroliai ir abu lietuviai, jeigu Jo- Nebutu- Gaila, na o dabar tik galime pasakyti Jo…..gaila, tuo tarpu lenkai Jadvyga kononizuoja, sventoji atsirado. Austru princas per galines duris “tepe slides” o ji buvo toil grazu jam neabejinga, o per paradines iejo Jo gaila….pirma ilga nosis is paskos Jo Gaila. Abu su Vytautuku ziurejo asmenines tik naudos, garbes. Siandien nieko nepasikeite. Vienas medzio drozejas labai neblogai pasake, labai man patiko.Jei mes nuo vaikystes, kudikystes mamos lopsiniu klausytumes, paskui dirbdami dainuotume viskas butu kitaip…Dabar kai lietuviai neapsikencia su liaudies muzika , tai jau ne vieno kiausinio truksta, ko gero abieju ? Tai tokios istorijos

    Atsakyti
  13. Tikras Lietuvis says:
    9 metai ago

    Faktas toks – nebėra rimtų istorikų (baranauskiniai tokie patys – kol neras kurio nors Lietuvos priešo ką nors parašyto, tol niekaip nepripažins, bet nedaeina jiems, kad priešai niekada nebuvo ir nebus objektyvūs).

    Atsakyti
  14. Jonas says:
    9 metai ago

    Nereikia to įstatymo. Ar mes kokia totalitarinė valstybė? Istorija yra interpretacijos ir politika, o ne mokslas. Visų tautų istorijos yra sudėtingos, jose buvo ir gerų ir blogų dalykų. Mus skriaudė, bet ir mes skriaudėm. Nėra geresnių tautų už kitas, gali būti tik didesnės. Esu lietuvis, bet man Lietuva tai ir lenkai, ir baltarusiai, ir rusai, ir žydai, ir rusai. Visos tos tautos prisidėjo prie dabartinės valstybės sukūrimo. Kaip suprantu, tas įstatymas tai būtų lietuvių tautos aukštinimas kitų sąskaita. Be to, tai būtų taip politizuota…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais | JP.lt nuotr.

2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais

2023 03 30
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Didis darbas

2023 03 29
Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

2023 03 27
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Indrė Makaraitytė pristato A. Ketlerienės knygą | Alkas.lt koliažas

D. Kuolys. Imuosi ginti dėstytojos I. Makaraitytės akademinę laisvę

2023 03 22
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
G. Nausėda vieši Strasbūre | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas susitiko su EP Pirmininke

2023 03 14
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
1990 m. kovo 11 d. po Aukščiausiosios Tarybos Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto priėmimo. Salė. Stovi deputatai. Nuotraukos autorius nežinomas. Reginos ir Zigmo Vaišvilų asmeninis archyvas.

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (I)

2023 03 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
VMI nuotr.
Lietuvoje

Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas

2023 03 30
ltou.lt vizualizacija
Lietuvoje

Kauno oro uosto laukia pokyčiai

2023 03 30
Sporto aikštynai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje bus atnaujintas 21 stadionas

2023 03 30
Morgana Danielė | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Morgana Danielė išsaugojo kėdę Seime

2023 03 30
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

2023 03 30
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Pataisos padės kovoti su internetiniais sukčiais

2023 03 30
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino pakyčius keleivių vežėjams

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Klausimėlis apie Siūloma riboti LRT direktoriaus kadencijas
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • „Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?
  • Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus
  • Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais

by Kristina Aleknaitė
2023 03 30
0
2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais | JP.lt nuotr.

Seimas, siekdamas pažymėti Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Europos Sąjungą 20-metį, Lietuvos Dainų šventės 100-metį ir diplomatų...

Skaityti toliau

Vydūnas. Didis darbas

by daiva
2023 03 29
1
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Kiekvienas žmogus gali didį darbą atlikti. Didis darbas nevaromas tik „pasaulio valdonų“. Jų darbai labai retai didi. Ir tik didžiais...

Skaityti toliau

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
5
Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Daugelį metų Seime bandyta priimti Konstitucinį valstybinės kalbos įstatymą, kuris iš tiesų saugotų valstybinę kalbą, plėstų jos vartojimą ir įtvirtintų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Klausimėlis apie Siūloma riboti LRT direktoriaus kadencijas
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • jo apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
atlasupstairs.com nuotr.

Vėžio gydymo metodas leidžia pagerinti vaisių ir daržovių kokybę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai