Aštuntajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje A. Grigoravičiūtė nagrinėja žydams būdingų vardų vartoseną lietuviškuose vertimuose; V. Labutis primena senuosius Žuvinto palių (pelkių), jų dalių ir apylinkių vietų vardus; J. Kovalevskaitė ir A. Razutytė domisi, kaip kalbotyros studentų moksliniuose darbuose pateikiamos literatūros nuorodos; J. Urbanavičienė pristato etnolingvistės Birutės Jasiūnaitės monografiją „Gyvūnų samprata etninėje kultūroje“; R. Urnėžiūtė pasakojama apie Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos įteikimo reenginį; skelbiami varžytuvių „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ prizininkų darbai ir VLKK pirmininkės Violetos Meiliūnaitės mintys apie šių metų konkursą…
Turinys
Akvilė Grigoravičiūtė. Dėl žydams būdingų vardų vartosenos vertimuose į lietuvių kalbą ….. 3
Vertėjams, susiduriantiems su žydiškais asmenvardžiais, gali kilti įvairių klausimų. Kokią vardo formą rinktis, kai egzistuoja keli galimi variantai. Pavyzdžiui, tradicinė lietuviška biblinė forma ir forma, perrašyta iš jidiš ar hebrajų kalbos? Kokiomis taisyklėmis remiantis derėtų transkribuoti vardus?
Kaip nustatyti biblinę vardo kilmę, kai tekste vartojama mažybinė ar maloninė forma yra taip nutolusi nuo originalo, kad jos sąsaja su pamatine vardo forma nebeatrodo akivaizdi?
Straipsnio tikslas – išryškinti svarbiausias problemas, su kuriomis susiduriama perteikiant žydams būdingus vardus lietuviškuose vertimuose, ir pasiūlyti patarimų, kaip jas spręsti.
Autorės teigimu, galimos kelios vardų perteikimo vertimuose strategijos:
1) perrašyti (pvz., vardas משה gali būti perrašomas kaip Moyshe ar Moiše, o sugramatinta forma – Moišė), 2) vartoti tradicines formas, ypač biblinių vardų (pvz., nusistovėjusios (pavyzdžiui, Juozapas Flavijus), 3) išversti pagal prasmę (pvz., Hiršas versti kaip Elnias), 4) pritaikyti per tarpines kalbas (pvz.: vyr. Jacob, Abraham, Moses, mot. Rachel, Sarah, Deborah).
Be to, tradicinėje aškenazių kultūroje buvo labai žinomi dvigubi vardai (pvz.: vyr. Arenas Jankevas, mot. Sorė Dinė). Kaip derėtų juos perteikti lietuvių kalboje?
Jolanta Kovalevskaitė, Auksė Razutytė. Cituoti, referuoti, perfrazuoti. Nuorodų vartojimas studentų moksliniuose darbuose ….. 11
Moksliniame tekste, kur ypač reikalingas tikslumas, įžvalgų grindimas savo ir (ar) kitų atliktais tyrimais, svarbų vaidmenį atlieka literatūros nuorodos.
Straipsnyje, remiantis konkrečiais pavyzdžiais iš kalbotyros studentų bakalauro darbų, apibūdinama, kas yra citavimas, referavimas, perfrazavimas, kokiomis bendromis ypatybėmis ir skirtumais pasižymi šios funkcijos. Atkreipiamas dėmesys į galimus šių funkcijų derinius bei pasiskirstymą įvairiose darbų dalyse.
Iki šiol lietuvių akademinės kalbos tyrimams dažniausiai buvo pasirenkami profesionalų mokslininkų darbai, o studentų metakalbai skirtų tyrimų kol kas gerokai mažiau. Tačiau svarbu tirti ir studentų metakalbą – nustatyti, kas jai būdinga, kiek ji panaši į profesionalų kalbą ir kuo nuo jos skiriasi, kur slypi didžiausi sunkumai studentams, rašantiems mokslinį tekstą.
Vitas Labutis. Žuvinto palių, jų dalių ir apylinkių vietų vardai ….. 18
Straipsnio autorius kviečia panagrinėti tarpukariu vartotus Žuvinto palių, esančių apie 15 km į pietryčius nuo Marijampolės, jų dalių bei apylinkių vietovardžius: kaip vadintos palios ir jų juostos, įvairūs takai ir takeliai, pievos, kalvelės, upeliai, kiti vandens telkiniai, jų dugno ir pakrančių dalys.
Vietovardžiai patys įvairiausi:
Amalvo palios, Buktos palios, Daukšių palios, Liūliškio palios, Žuvinto palios / pelkės, Salos; palių dalys – Beržiukai, Plynių palaitės, Pušelės, Kupstynas, Kadagynas, Nendrynai; Lygės (Lygiosios, tarm. Lygėsės), Plačioji (tarm. Platėji), Raistas; pievos – Bagdžiškė, Beržabalės, Dėlinė, Pušynas, Skabytų salaitė, Švendrinè, Upeliai; ež. Amalviškių ežeras, Polymas, Žuvintas; up. Dovinė, Kiaulyčia, Rudė (Rūdė), Šlyniškė; keliai, takai – Galo Ežero kelelis, Geležinkelis, Po Akmeniu, Rago kelelis, Žiemkelis; kalneliai, kalvelės – Kaukų kalnelis, Didžioji (tarm. Didėjė), Ilgoji, Lapinė, Radutinė, Raizgioji; kiti – Brizgio brasta, Paežerė, Paraistis, Plynių išdagai, Varyklos (karvių), Vidgirėlių giria.
Naujienos
Lietuvių kalbos mokymas – tai esminės jungties su Lietuva kūrimas (Rita Urnėžiūtė) ….. 24
Birželio 25 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, aštuntą kartą įteikta kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Pirmą kartą ji įteikta dviem laimėtojoms – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros dėstytojoms, vadovėlių autorėms Joanai Pribušauskaitei ir Virginijai Stumbrienei.
Mokytojo užrašai
Birželio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute apdovanoti varžytuvių „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ nugalėtojai. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prizus pelnė Luka Eva Nausėdė ir Emilis Barysas. Skelbiami prizininkų darbai ir VLKK pirmininkės Violetos Meiliūnaitės mintys apie šių metų varžytuvių darbus.
Violeta Meiliūnaitė. Jų rankose – atsakomybė ….. 28
Luka Eva Nausėdė. Kalba gyvena mumyse ….. 29
Emilis Barysas. Kalbos pojūtis ….. 30
Apžvalga
Birutė Jasiūnaitė. Gyvūnų samprata etninėje kultūroje (pristato Jolita Urbanavičienė) ….. 30
Pristatoma Vilniaus universiteto leidyklos išleista etnolingvistės Birutės Jasiūnaitės monografija „Gyvūnų samprata etninėje kultūroje“.
Nauji leidiniai
Martyno Mažvydo knygos „Forma Chrikʃtima“ kritinis filologinis leidimas (parengė doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas ir prof. habil. dr. Pietro’as Umberto’as Dini’is) – serija Travaux du Cercle linguistique de Prague (Prahos lingvistų būrelio darbai), 11 tomas.
„Eugenijus Urbonas lituanistikos kelyje“ (sudarė Lionė Lapinskienė, išleido VšĮ Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“)
Pastaba. Žurnalo viršelyje – Lidijos Meškaitytės miniatiūra iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinio.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2023 m. jį leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
