2019 m. minėsime Žemaitijos metus – Žemaitijos (Žemaičių) pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų jubiliejų. Ta proga laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie ankstyviausią žinomą Žemaitijos istorijos etapą – nuo pirmojo pasirodymo rašytiniuose šaltiniuose 1219 m. iki pergalės 1260 m. Durbės mūšyje ir tapimo Lietuvos valstybės politiką lemiančia bendruomene.
Kas buvo Žemaitija 1219 m.? Ar ji jau reikšmingiau skyrėsi nuo kitų į tuometinę Lietuvos valstybę įsijungusių žemių, tokių kaip Deltuva ar Nalšia? Kokią reikšmę Žemaitijai turėjo 1253 m. Mindaugo sprendimas užrašyti jos žemes kryžiuočiams ir koks buvo žemaičių atsakas į tai? Kas buvo didžiausias XIII a. žemaičių didvyris – Vykintas ar Alminas? Ko siekė Mindaugo nuo Lietuvos valstybės atskirti žemaičiai? Ar 1261 m. į Lietuvos valstybę sugrįžusi Žemaitija buvo ta pati, kaip iki 1253 m.? Kaip pasikeitė jos reikšmė Lietuvos valstybės struktūroje? Kas siejo su žemaičiais Treniotą ir kodėl jis organizavo Mindaugo nužudymą?
Šie ir kiti klausimai aptariami laidos metu. Laidą veda istorikas Tomas Baranauskas.
[youtube]https://youtu.be/0M5c7kO3sEk[/youtube]
Ponai, Baranauskai, turėtų būti mažiausiai negarbinga beatodairiškai derintis prie oficialiųjų mūsų istorikų skelbiamų istorijos klastočių. Netikiu, kad jums nežinomas Adomo Brėmenaičio teiginys, jog Semba X a. gale buvo Žemaitijos sudėtinė dalis. Taigi, aiškus Žemaitijos paminėjimas. Jūs tikriausiai žinote ir tokius Žemaitijos pavadinimus kaip senovės Jurija, Austur Rike, Ostrogotija, Ritland, Ostland ir daug kitų, aptinkamų įvairiuose Europos tautų raštuose. Tad prisirišti prie 1219 m. (data t. p. abejotina) sutarties tikrai nekorektiška. AČIŲ bent už tai, kad beatodairiškai neliaupsinate Mindaugo, bet … dar patys paklausykite savo kalbos.
Ne, toks Adomo Bremeniečio teiginys man nežinomas, nes tokio Adomo Bremeniečio teiginio ir nėra… 🙂 Kaip ir nėra visų kitų jūsų išvardytų neva Žemaitijos pavadinimų.
Tikrai negarbinga pirmąjį Žemaitijos paminėjimą sieti su 2019 m.: turiu keletą žemėlapių vokiečių ir anglų kalbomis, vaizduojančių VII-XII amžius, kuriuose minima Žemaitija. Teodoras Narbutas „Lietuvių tautos istorijoje“ rašė: „Adomas Brėmenaitis, minėdamas Prūsijos provincijas, …, sako, jog Semba ribojosi su rusais, arba Rusios kraštu, kurio jis vis dėlto nepriskiria prie Prūsijos provincijų, nes tada tos žemės buvo Žemaitijos sudėtinė dalis.“ Nurodytas ir literatūros šaltinis. Minėtąją Rusią, kuri buvusi prie Nemuno žiočių ir pavadinimą gavusi nuo Rusnės, T. Narbutas priskyrė tuometinei “lietuvių žeme”. O dėl teiginio, kad „nėra visų kitų jūsų išvardytų neva Žemaitijos pavadinimų „, vertėtų atsiprašyti skaitytojų.
Žemaitija yra pirmą kartą paminėta 1219 m. Jūsų minimas Narbutas pateikia tik savo samprotavimus, kaip ir tie vokiški bei angliški žemėlapiai. Niekas neabejoja, kad Žemaitija atsirado kažkada anksčiau, nei buvo paminėta. Bet pirmas paminėjimas šaltiniuose yra FAKTAS.
Kad užrašė, tai dar nereiškia tiesos – kaip vokiečiai eiliuotoje Livonijos kronikoje apie Saulės mūšį neaprašo jokių žemaičių, o mini tik žiemgalius ir lietuvius, nors mūsų istorikai tiki, kad “žemaičiai” ten buvo.
Natbutas tik surado ir užrašė šaltinį. ESMĖ – Brėmenaitis Narbuto nurodytame šaltinyje aiškiai minėjo Žemaitiją; gal jau verta pasidomėti tuo šaltiniu. Žemėlapius kuria specialistai, o leidyklos jų nespausdina neturėdamos žiniomis paremto pagrindo. Gal jums ir Radvilos Našlaitėlio Lietuvos žemėlapis su tuometinėmis Žemaitijos ribomis – tik samprotavimas.
Natbutas tik surado ir užrašė šaltinį. ESMĖ – Brėmenaitis Narbuto nurodytame šaltinyje aiškiai minėjo Žemaitiją; gal jau verta pasidomėti tuo šaltiniu. Žemėlapius kuria specialistai, o leidyklos jų nespausdina neturėdamos žiniomis paremto pagrindo. Gal jums ir Radvilos Našlaitėlio Lietuvos žemėlapis su tuometinėmis Žemaitijos ribomis – tik samprotavimas.
Jeigu pagal Baranauskienę Alminas buvo kunigaištis ir jis vadovavo žemaičių kriuomenei Durbės mūšyje nugalėjusiai kryžiuočius, tai tada išeitų, kad buvo ne viena Žemaitija, kad ir Dzūkai turėjo savo Žemaitiją. Tai rodytų šie istorijos šaltinių faktai. Antai Alytuje dešiniajame Nemuno krante stovėjusi pilis turėjo Miniškių pilies vardą, pro ją tekantis upelis vadinasi Alytupiu. Šie faktai duotų pakankamo pagrindo laikyti, kad tai buvo kunigaikščiui Alminui priklausanti pilis. Be to, ir toliau nuo Nemuno yra miestelis Alovės vardu. Tai taip pat rodytų galimai buvus Almino dvarą ar pilį. Tai viena. Antra, Dausburgo kronikoje randame, kad tas Durbės mūšis susijęs su kryžiuočių pasistatytos Georgenburgo pilies kitoje upės pusėje priešais buvusią lietuvių pilį išsaugojimu. Akivaizdu, kad Georgenburgo vardas yra susijęs su Jurgio vardu. Kaip nebūtų keista ties Alytumi kitoje, t.y. kairėje Nemuno pusėje yra kaimas Jurgiškių vardu, panašu, kad netoliese šio Jurgiškių kaimo būta ir piliakalnio. Užnemunės dalyje einant link Lenkijos (Mozūrų) ar Druskininkų yra ir vietovių pavadinimų, kurie gali būti taptinami su Durbės vardu. Taigi panašu, kad yra buvę ir Dzūkų žemaičiai ir tą svarbų Lietuvos išlikimui Durbės mūšį yra laimėję būtent jie. Dėl to keltinos abejonės dėl dabar priimtos jo vietos Latvijoje.
Tuo labiau, kad žemaičiai, kaip nurodė Vytautas Didysis, buvo, viso labo, tie patys lietuviai – tik gyvenantys Nemuno žemupyje, dėl ko pavadinimas Žemaitija visiškai nerodo kokio tai atskiro administracinio ar etnografinio ir pan. vieneto, kuris galėtų “gelbėti” Lietuvą.
Nes tai lietuviai, gelbėję Lietuvą, o ne kokie tai atskiri nuo Lietuvos.
Gal kas žinot, kur gaut lotynišką Olyvos kronika. Man jau teko susidurt su Olimpo kalnu Vilniuje.
lietuviai visad tik isdavinejo zemaiciu ir tryne ju istorija, plius skiede lietuviska propaganda. mindaugas cmo , zmogzudys isdavikas uzurpatorius.