„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbame Lietuvos valstybės saulėlydžio epochą ir joje bandytas vykdyti reformas. Šia tema Tomas Baranauskas kalbasi su XVIII amžių tyrinėjančia istorike Ramune Šmigelskyte-Stukiene.
Ar Lietuvos ir Lenkijos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – žlugimas XVIII a. pabaigoje buvo neišvengiamas? Kaip to meto šios valstybės piliečiai bandė gelbėti valstybę – pertvarkyti jos valdymą, sustiprinti kariuomenę, sukurti efektyvų biurokratinį aparatą? Kada kilo tokių reformų idėja? Kokie reformų sumanymai buvo įgyvendinami paskutinio karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikais? Kas trukdė įtvirtinti šias reformas? Kuo buvo nepatenkinta Rusija ir kaip ji veikė Lietuvos ir Lenkijos vidaus gyvenimą? Apie tai kalbėdamiesi pasiekiame Ketverių metų Seimo reformų laikotarpį, kurį plačiau aptarsime kitoje laidoje.
Man būtų labai įdomu,ką istorikai mano apie tai kaip dabartiniai valdininkai siekia Lietuvoje referendumo teisės apribojimo ar net panaikinimo, ar tai nėra analogija XVIII amžiaus turtingų bajorų rinkimų teisės uzurpavimas tik kitu rakursu.
Ir kaip visuomet …”pabėgėsime”, na lėkt palėksim, laukais palakstysim – išsipurtysim, “išsisvajosim”, netgi
u ž s i d e k l a r u o s i m e (aktingai = veiksniai), ar mokesčius, ar atradimus, ar pajamas, ar ŽINIĄ – apie rastą
Lietuvos Tarybos narių n u t a r i m ą (kodu “aktas” žioplai, žeminančiai ir niekinančiai, na gal ne taip jau griežtai,
gal be paniekos, o vien ž i o p l y s t e visa svetima įimant įsivardintą klystant…) užgrūsim antstatu nuo esmės.
Juk 1918 m. stebuklinio nutarimo (ne kažkokio bukai bereikšmio pravardo “act-react-impact …reakcija-imp’akcija”)
iš imp’erinių svetimos šalies gniaužtų išsilaisvinimą SKELBUSIO įvykinimas ir atstatymas valstybingumo, – sykiu
įpareigojęs ir 1795 m. būklės abipusių santykių lūžio nuolaužos teisinio padaro iš po Liublino (1569 m.) likusio
bei niekieno nei iš Lenkijos, nei Lietuvos pusės nuo pat to 1569 m. sutarties sudarymo vyksmo n e p a l i e s t o,
t.y. visiškai nepakeistų (įskaitant ir nuo tada nustatytą tarpusavio ŠALIŲ sieną) unijos sąlygų, p e r ž i ū r ė j i m o
ir jau – abiejų šalių atkurtų Nepriklausomybinių darinių valdymo savistovių atstovų – Tarpusavio sutartimi
DĖL “Abiejų Tautų bendros valstybės = unijos” tarpusavio sąlygų atnaujinimo (kam ne itin lengva suvokt – tai
išaiškinimas paprastas: lygiai t.p. paprastu veiksmu, kai “įsipainiojiusį” įvairialygių, įvairiakrypčių bei įvairiasvorių
“programų užtaise” persisotinusį nuosavą kompiuteriuką… lengvai perprogramuoji, ir “sustygavęs” veikia žvaliau “) ).