Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Alko radijas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Kodėl Vytenis, Gediminas ir Kęstutis derėjosi dėl krikšto? (video)

www.alkas.lt
2017-10-13 07:35:26
15
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje pradedama nagrinėti derybų dėl Lietuvos krikšto tema. „Aktualiojoje istorijoje“ jau kalbėta apie Lietuvos krikšto bandymą Mindaugo laikais ir jo žlugimo priežastis. Šį kartą istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie kitus Lietuvos krikšto projektus, kilusius po Mindaugo mirties, Vytenio, Gedimino ir Kęstučio iniciatyva.

Kuo naujieji krikšto projektai skyrėsi nuo Mindaugo krikšto bandymo? Kokie buvo pagrindiniai lietuvių siekiai ir reikalavimai? Kas juos rėmė? Kokia Vytenio sąjungos su Rygos arkivyskupu reikšmė? Kodėl ir Vytenis, ir Gediminas žadėjo krikštytis, bet taip ir nepasikrikštijo? Kas privertė Gediminą atsisakyti popiežiui pareikšto noro krikštytis ir kodėl jo legatų pasiuntiniai pateisino Gediminą? Ar Gediminas grįžo prie krikšto projekto gyvenimo pabaigoje ir už tai buvo nunuodytas, kaip dėstė istorikas Alvydas Nikžentaitis? Kas buvo Gedimino derybų dėl krikšto aktyviausias rėmėjas po jo mirties? Kodėl Kęstutis 1349 m. derėjosi dėl krikšto be Algirdo žinios? Kokią įtaką Kęstučio politikai padarė jo vedybos su Birute? Kuo baigėsi pirmoji Kęstučio krikšto akcija?

Šie ir kiti klausimai aptariami laidos metu. Laidą veda istorikas Tomas Baranauskas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Kodėl griūva mūsų pilys? (video)
  2. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Ką mena Lietuvos piliakalniai? (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  5. „Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video)
  6. „Aktualioji istorija“: Trojanovo mūšis – viduramžių Lietuvos kovų Lenkijoje aidas (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Kai miestai buvo maži… (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Jordanas, gotai ir aisčiai (video)
  9. „Aktualioji istorija“: Mindaugo Lietuvos paslaptys (video)
  10. „Aktualioji istorija“: Kaip išplito krikščionybė Europoje? (video)
  11. „Aktualioji istorija“: Slavų christianizacija ir krikščionybės skilimas (video)
  12. „Aktualioji istorija“: Luominė visuomenė – teorija ar realybė? (video)
  13. „Aktualioji istorija“: Ko mokė viduramžių Europos universitetai? (video)
  14. „Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video)
  15. „Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Giedrius says:
    5 metai ago

    Žaisti svetimus žaidimus (ar net juos aptarinėt), laiko gaišinimas, ir gaišti, netgi gaišinti jau per prabangu.
    “Susintetintų” tikybų galybių galybės ir išsigimdyt kažką panašaus raštiškai galima vos ne kasdien, ar net po kelias
    (nuo ryto iki vakaro, visokių ešafotų, balvonų, kryžių ar kitokių budeliškų trinkų …prisispausdžiant); tai jau nelaimėliška
    praeitis, mums patiems, aplinkiniams ir dar “robotizacinės sintetikos” pavyzdžiais tebetikintiems, tikybų susintetinimo.
    Na, susibegs tuoj kas (be Mindaugo, Vytenio, Gedimino…) ir robotizacilizacijai (tikinimui) dar susisintetins naujadievius
    – bet ne, esam GYVI. Dar esam.

    Bet… Vytenis vertas atminties l a b i a u.
    Ar rasis Vytenis, – jo Atminimas?? Rasim. kaip ir kur…
    Kada ir kaip atkast, kas (be svetimo)?

    Atsakyti
  2. Atmintis says:
    5 metai ago

    Lietuvos, o tai ir Žemaitijos krikštas, įvyko 1251 m. Nedera to painioti su kunigaikščių manipuliacijomis bei Jogailos vykdyta polonizacija ir baltų skaldymo politika

    Atsakyti
  3. Sauliux to Atmintis says:
    5 metai ago

    Kad, Lietuva krikštą priėmė, iš Lenkijos 1387 metais ir išsigelbėjo, tai tikras stebuklas, nors Jogaila prieš ateidamas į LDK sostą jau žinojo, kad taps Lenkijos karalium, nes likus 3 metams, iki jo atėjimo į LDK sostą, 1374 metais Lenkijos ir Vengrijos karalius Liudvikas, Lenkijos bajorams, suteikė Košicės privilegiją, mainais už tai Lenkijos sostas buvo pripažintas vienai iš Liudviko dukterų( kadangi Liudvikas neturėjo vyriškos lyties palikuonių, tai jo įpėdine Lenkijoje buvo pripažinta viena iš dukterų) Taigi Jogailai atsirado puiki galimybė tapti Lenkijos karalium, be to – jis buvo ne vedęs, priešingai nei Vytautas. Mano manymu, Jogaila ruošėsi tapti Lenkijos karalium, dar neatėjęs į valdžią Lietuvoje. Tam pasiruošimui jis turėjo 3 metus – plius dar tiek, kada mirs Liudvikas ir bus galima kovoti dėl Lenkijos sosto. Visa Jogailos politika nuo 1377 metų iki 1385 metų yra tas pasiruošimas. Nereikia pamiršti kad 1379 metais, Krokuvoje ir Budoje, Jogailos paliepimu, derėtis dėl krikšto atvyko Skirgaila. Tai tiek.

    Atsakyti
    • Inga Baranauskienė says:
      5 metai ago

      Įdomi mintis apie tuos išankstinius pasiruošimus. Algirdas gyvenimo pabaigoje tarsi buvo sužadėjęs Jogailą su Maskvos kunigaikštyte, paskui tas projektas buvo gaivintas 1383-1384 metų santūroje, bet iki santuokos taip ir neprieita, nes nei viena iš pusių nerodė ypatingo noro.

      Atsakyti
      • Sauliux to Atmintis says:
        5 metai ago

        Bet ar, Jogaila po tos santuokos būtų tapęs Maskvos didžiuoju kniaziumi ?

        Atsakyti
        • Sauliux says:
          5 metai ago

          Atsiprašau – aukščiau, esantis mano komentaras, skirtas Ingai Baranauskienei, bet ne “Atmintis” komentatoriui.

          Atsakyti
        • Inga Baranauskienė says:
          5 metai ago

          Ne.

          Atsakyti
  4. pedagogas petras says:
    5 metai ago

    Giliai įsitikinęs ir turiu tam istorinį pagrindą, kad, jei Mindaugo krikštas būtų nežlugęs Lietuva būtų didelė Europos valstybė bent iki tų žemių, kurias suspėjo suvienyti karalius Mindaugas t.y. iki Naugarduko rytuose, beveik neabejoju, kad ir diduma Prūsijos, Jotvingių žemių (Palenkė) šiandien priklausytų Lietuvos respublikai kaip etninės lietuvių žemės. Gyventojų skaičius, manau, siektų Baltarusijos gyventojų skaičių ir dar didesnį. Į Lietuvos Krikštą pažiūrėkime rimtai, kaip į Dievo malonės ženklą mūsų tautai, dėka kurio ji bent jau išliko iki šių dienų. Liberalizmo propaganda, atitolimas nuo krikščionybės vėlgi šiais laikais neveda niekur, bet į mūsų tautos mažėjimą, tiek gyventojų, tiek visos valstybės prasmė.

    Atsakyti
    • Inga Baranauskienė says:
      5 metai ago

      Mindaugo krikštą sužlugdė paties Mindaugo politika: nebūtų taip beviltiškai nuolaidžiavęs kryžiuočiams, gal ir iš to krikšto kas nors būtų išėję.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        5 metai ago

        Kur čia tas Mindaugo nuolaidžiavimas kryžiuočiams, kelių dvarų dovanojimas Lietuvos vyskupui bei kaip kaimynui Livonijos ordinui valdyti, tuo metu esant su juo geriems santykiams, krikšto ir karūnavimo proga buvo priimtas dalykas to meto karalysčių valdovų gyvenime. Be to, abejojama, bent jau dalies, tų dovanojimo aktų tikrumu. Negalvokime apie tuos laikus šiandieniškai – mužikiškai…

        Atsakyti
  5. Atmintis says:
    5 metai ago

    Spalio 14-oji – karaliaus Mindaugo vardo diena. Kiekvieną lietuvį džiugina 1254 m. kovo 12 d. karaliaus rašte esantis valdovo pasveikinimas visiems, kuriuos ši žinia pasieks. Ori žinia yra Lietuvos kultūros paveldo moralinių vertybių iždo brangenybė, istorijos dovana, kuri suartina mus su praeitimi, su didžiais įvykiais. XVI a. Jonas Radvanas Lietuvis aukštino karaliaus autoritetą: „Šičia stovėjo šventieji karaliai lietuvių kilimo / Švietė aukštai ryškiais spinduliais lietuvių karalius / Mindaugas, jam ant galvos karūna lotynų gulėjo“.

    Atsakyti
    • Tomas Baranauskas says:
      5 metai ago

      Sveikinimas visiems, kuriuos raštas pasieks, yra standartinė kanceliarinė formulė.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        5 metai ago

        Ar tai, kad sveikinimas standartinis, jį menkintų (!)…

        Atsakyti
        • Atmintis says:
          5 metai ago

          Neabejotina, jog Lietuvos karalystės iškilumas slavų valstybėms ne prie širdies, todėl ir perša lietuviams ochmanskišką požiūrį muistytis prie nepavykusių LDK siekių. Regis tokia propaganda pelninga, bet nacionaliniu požiūriu tai nederama istorinių verčių klastotė.

          Atsakyti
  6. Geofizikas Romuialdas Zubinas - Tęsėjas (41-jų tremtinys). says:
    5 metai ago

    Kada “Alkas” išaugs iš Mindaugo- Vytauto laikotarpio “kelnaičių” ir pasieks “Gardarikiją”, o vėliau ir “Sarmatiją”???!!! Juk būtent šie laikotarpiai LIETUVAI ir LIETUVIAMS yra įdomiausi ir GARBINGIAUSI!!! Jau pradedu pykti ant gerbiamų Baranauskų!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

2023 03 21
Iš pašto ženklų žvelgs trys Lietuvos didieji kunigaikščiai | Lietuvos pašto nuotr.

Ant pašto ženklų – Lietuvos didieji kunigaikščiai

2023 02 24
Aukštaitijos metų atidarymas ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus laureato pagerbimas | Rengėjų nuotr.

Švenčionyse – Aukštaitijos metų atidarymo ir Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureato pagerbimo iškilmės

2023 02 22
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

2022 12 25
„Aktualioji istorija“: Raginėnų piliakalnis ir Raginėnų kultūros mįslė

„Aktualioji istorija“: Raginėnų piliakalnis ir Raginėnų kultūros mįslė

2022 12 21
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
XIII-XIV a. istoriniai kostiumai. Paroda „Kernavės didikai" | S. Mikalausko nuotr.

Atkurti istorinės Kernavės didikų drabužiai

2022 12 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Veido kremai: ką daryti pavasarį?
  • Žalumynais reikėtų mėgautis kasdien
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

by Tomas Baranauskas
2023 03 21
0
„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

Šiemet yra paskelbta gana daug atmintinų metų, tame tarpe – dar kartą, po 5 metų pertraukos, Simono Daukanto metai.  Šį...

Skaityti toliau

Ant pašto ženklų – Lietuvos didieji kunigaikščiai

by Kristina Aleknaitė
2023 02 24
0
Iš pašto ženklų žvelgs trys Lietuvos didieji kunigaikščiai | Lietuvos pašto nuotr.

Vasario 24 d., penktadienį, Lietuvos paštas išleidžia menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus iš serijos „LDK valdovai“. Pašto ženklų nominalai...

Skaityti toliau

Švenčionyse – Aukštaitijos metų atidarymo ir Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureato pagerbimo iškilmės

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 22
3
Aukštaitijos metų atidarymas ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus laureato pagerbimas | Rengėjų nuotr.

Vasario 24 d., 13 val., Švenčionių miesto kultūros centre (Vilniaus g. 2) vyks Aukštaitijos atmintinų metų atidarymo ir 2022-ųjų metų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis
Vilniuje vyks seminaras „Kalendorinės šeimos ir bendruomenės šventės rudenį“ (video)

Vilniuje vyks seminaras „Kalendorinės šeimos ir bendruomenės šventės rudenį“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai