Pirmadienis, 6 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia VideoAlkas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Kodėl kaimyninės valstybės pasidalino Lietuvą ir Lenkiją? (video)

www.alkas.lt
2017-02-28 23:53:55
238
PERŽIŪROS
7
Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.
Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė toliau kalbasi apie XVIII a. Šį kartą pokalbio tema – Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimai, ir visų pirma pirmasis padalijimas 1772 m.

Kaip atsitiko, kad kaimyninės valstybės – Rusija, Prūsija ir Habsburgų valstybė galėjo pradėti tiesiog dalintis Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritoriją? Ar tai reiškia, kad ši valstybė buvo nusilpusi, apimta anarchijos ir „pati kalta“ dėl savo nelaimių? O gal tai – ją pasidalinusių valstybių propaganda? Kuri iš šių valstybių buvo labiausiai suinteresuota padalijimais ir buvo jų iniciatorė? Ar galėjo Abiejų Tautų Respublika toliau gyvuoti kaip Rusijos protektoratas, išsaugodama formalius valstybės požymius? Kaip ir kodėl buvo įteisinami ir pagrindžiami pirmojo padalijimo rezultatai?

Pokalbio metu artėjame prie Lietuvos valstybės žlugimo momento, kurį aptarsime kitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje.[youtube]https://youtu.be/pWTEWOMzcCI[/youtube]

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video)
  2. „Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  5. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  6. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  7. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I)
  8. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II)
  9. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (IV)
  10. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V)
  11. Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
  12. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  13. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  14. Valstybės diena Asvejos regioniniame parke
  15. A. Veilentienė. Grėsmės nacionaliniam saugumui ir politikų vergo sindromas. Kodėl norima priimti antikonstitucinius įstatymus?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Ženklas says:
    9 metai ago

    Tai gerai padarė, kad pasidalino. Lenkai jau Lietuvos vardą gegužęs 3 sios konstitucija buvo ištrynę iš istorijos. Užmirštas faktas,- po pasidalijimo carienė įkūrė mokyklas, kuriose lietuviai buvo mokomi lietuviškai – t.y. atlietuvinami. ( dabar šis faktas skamba ne į polinę šios dienos temą). Deja tai truko tik 30 metų iki sukilimo, po kurio lazda buvo stipriai perlenkta rusinimo kryptimi. Bet būtent tie, kurie per šiuos 30 metų išmoko rašyti ir skaityti lietuviškai ir jų palikuonys, vėliau sukėlė tautinį sąjūdį ir atkūrė Lietuvą. Jeigu nebūtų Lietuvos provincija, padalijimų būdu, atplėšta nuo Lenkijos, šiandien mes, mūsų valstybė, tauta ir kalba bebūtume minimi tik istorijos analuose. Kaip prūsai.

    Atsakyti
  2. Giedrius says:
    9 metai ago

    Dabar jau nereikšminga (“neaktualu”: tiems kur lietuviškai – po 1792-95 m. atsibudę – mokintis ir kalbėt pradės jau),
    nes ta žiaurioji būtinybė Liubline 1569 m. – susiliejimas Lietuvos, įliejant ženkliai plotu menkesnę Lenkiją – pasiteisino.
    Garbingai.
    Ir visai visai mūsų centro, t.y. vidurio Europos aplinkai išliekant (Vieną išvadavome, ir kaip visada… išvaduotieji
    atlėkę “krimstelt” grobiu pa-verstos, -nuverstos ar nuvirtusios abiejų Tautų valstybės plotelio) – ją apgynus nuo
    įsiveržėlių ordų. Tiek žinių; su ta pat žinia, kad ABIEJŲ Valstybių ribos (sienos), jau išsprūdus iš 1795 m. galo
    (Valstybių) padarinių 1918 m. s u d ė t i n g a i tebelikusios niekuo nepakeistos, – Unijos sąlygos neperžiūrėtos, nenuimtos, ir pirmuoju bandymu į jų kaitą išjudėt (sutartimi griežto ginkluoto susidūrimo aplinkoje Suvalkuose)
    n e i š j u d ė t a dėl…

    Va čia tai klausimas.
    Ir vien būsimoje Taikos konferencijoje, kurią tokie nevykėlių nevykėliai: bailų bailiausių “pilietinių” pasaulio bendrijos
    i š s i v y s č i u s i ų (ar apie vystyklus tai, ar ne?) valstybių vadovų parašų į p a r e i g o j i m o 1945 m. Potsdame
    nebevykdančių šalių gyventojai (per šiandien paskirtuosius vadovus D.Trump&T.May), vis vien surengs kažkada, ir
    …bus sprendžiami galimi pakeitimai tų tarpusavio ribų tarpe Lietuvos ir įlietos unija Lenkijos 1569 m. Paprasta.

    O kas buvo… kaip sako pražuvo
    …išskyrus pagrečiui šio įsiskolinimo j ų “settlement of 1945”, vyksiančio Holodomor vykdytojų Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldavijos, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Tadžikijos, Uzbekijos, Kirgizijos, Turkmėnijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Karelijos-Suomijos su Lenkijos atstovais prasidėsiančio teismo.
    kai nuo žemės paviršiaus nušluota vykdytojų-istrebitelių veiksmais (po prikazu!, įsakius…kam?!) anuomet gyvenusi
    visos Lietuvos, Latvijos, Estijos su Suomija Pasaulio gyventojų dalis.

    Jei netiesiogiai, – gal tai ir pats visų žiaudriausias Chotino ir Vienos mūsų bendrų pergalių p a d a r i n y s, – netiesioginis, bet į v y k u s i ų žudymų, masiškiausių ir jokia mąstysena Žemėje neaprėpiamų, bet t e i s t i n ų !!.

    Atsakyti
  3. justas says:
    9 metai ago

    Lietuvos ir Lenkijos valstybė žlugo ne dėl to. kad buvo demokratiškiausia Europoje, o dėl to, kad atsirado 3 labai galingos valstybės, kurios susitariusios ją suvalgė ir sajungininkė Prancūzija ir (kitos valstybės) negalėjo ateit į pagalbą. Ačiū, Dievui, , kad 1569 metais Lietuva sudarė uniją su Lenkija, nes jau 16 amžiuje Lietuvą būtų suvalgęs mūsų mylimo valdovo Vytautėlio didžiojo proproanūkis Jonas Žiaurusis( jis jau ketino užimti Vilnių) ir Stalino saulę turėtume jau 16 amžiuje. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šiandien mūsų nebūtų. O dėl to mūsų bajorijos nutautėjimo, tai galiu pasakyti tiek, kad jų niekas nevertė kalbėti lenkiškai – jie patys pasirinko lenkų kalbą. Lenkija neturėjo tokios galios priversti lietuvius kalbėti lenkiškai.

    Atsakyti
  4. Atmintis says:
    9 metai ago

    Nereikia slėpti, jog slenkančios rusifikacijos ir žlungančios žečpospolitinės negandos politinių veiksmų sandūroje atsivėrė tautos savitumo atgimimo idėjų kelias. Pradžia nuo Dionizo Poškaus lietuviško žodžio iki vyskupo Masalskio pakorimo Varšuvoje pagal T.Kosciuškos įsakymą ir neparuošto sukilimo išprovokavimo.

    Atsakyti
  5. OKUPACIJA- UŽDAVINYS ISTORIKAMS says:
    9 metai ago

    Nei vienos valstybės istorijoje nėra naudojamas “PASIDALINIMAS”, KAI VALSTYBĖ OKUPUOJAMA, išskyrus Lietuvos istorikų kliedesius.Būtina skubiai ištaisyti šią istorikų klaidą .Išnagrinėti ir pasklebti , kokie karo veiksmai tuo metu buvo vykdomi prieš Lietuvos ir Lenkijos valstybes ir labai aiškiai pasakyti, kad tai-buvo-okupacija

    Atsakyti
  6. LABAI SVARBU says:
    9 metai ago

    Istorikai turėtų išsiaiškinti ir atėjus laikui paskelbti labai svarbių istorinį faktą: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kaip valstybė nebuvo panaikinta , nei sudarant “uniją”, nei “pasidalinant” .Taigi-LDK kaip juridiškai egzistuojantis valstybės darinys De-jure gali būti atstatytas (kai ateis laikas)

    Atsakyti
  7. dietzs says:
    9 metai ago

    Kazkaip ner kantrybes klausyti “zecpospolita”cia visai nekalta…kiek atsimenu technikume konspektavom -viduj tarpusavy feodalai kariavo,ant istatymu veto,arba apstatymo teises…”stipriausi”europineje demokratijoje…Armijos nerasta…teritorija “prochodnoj dvor” kaip ir mūs TV kanalai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Rūko sistema
Gamta ir žmogus

Sostinėje pradėjo veikti pirmoji stacionari vandens rūko sistema

2026 07 05
Elektra
Lietuvoje

Kokias elektros kainas atneš liepa?

2026 07 05
Vyriausybė leido ūkininkams laikinai nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus
Lietuvoje

Gyventojai jau gali atsisakyti žemės sklypų ženklinimo riboženkliais

2026 07 05
Paspirtukas
Lietuvoje

Savivaldybių pareigūnams siūloma leisti kontroliuoti elektrinių mikrojudumo priemonių eismą

2026 07 05
Vaikai
Lietuvoje

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Atostogos
Lietuvoje

Pavėluoti atostoginiai – ne vien nepatogumas darbuotojui, bet ir darbo teisės pažeidimas

2026 07 04
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir žmogus

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04
varžytuvės Tyrėjų Grand Prix
Lietuvoje

Ar pažįstate jaunąjį mokslininką, kuris nusipelnė scenos?

2026 07 04
Literatūra
Kultūra

Kokios knygos ir autoriai buvo žinomiausi bibliotekose 2025-aisiais?

2026 07 04
Valstybės diena
Kultūra

Klaipėda liepos 6-ąją kviečia į iškilmes, koncertus ir Tautiškos giesmės giedojimą

2026 07 04
Žemės ūkio ministerija
Lietuvoje

Aplinkosauginės organizacijos ragina Prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru

2026 07 04
Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Kalbos komisija skelbia 2027 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves

2026 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • klaustukas apie Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“
  • klaustukas apie Šiemet Rasos šventė ant Kernavės piliakalnių sulaukė ypatingai gausaus būrio šventėjų!
  • klaustukas apie Seimas spręs, ar keisti Suvalkijos pavadinimą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sostinėje pradėjo veikti pirmoji stacionari vandens rūko sistema
  • Kaip saugiai laikyti ir gabenti maistą vasarą
  • Kokias elektros kainas atneš liepa?
  • Ar po dešimties metų dar eisime į banko skyrių?

Kiti Straipsniai

Operų libretams, sąskaitoms už kostiumus, scenos įrenginius skirta parodos salė

Kaip Radvila ir Pacas padėjo šiandienos operų istorijos tyrinėtojams

2026 06 22
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas lankėsi lietuvių švietimo įstaigose Lenkijoje

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas lankėsi lietuvių švietimo įstaigose Lenkijoje

2026 05 28
Diskusija „Teisingumo stulpai“

Visoje Lietuvoje minima Antrojo Lietuvos Statuto 460 metų sukaktis – specialus renginių ciklas

2026 04 27
Mečislovas Jučys

Profesorius, sugrąžinęs Lietuvai jos didybę. Minime istoriko M. Jučo šimtmetį

2026 04 24
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2024 metais

„Aktualioji istorija“: 2024 metų Lietuvos archeologiniai atradimai

2026 04 23
Marius Kundrotas ir Rusijos pavergtos tautos

Ištrinta Mariaus Kundroto „Facebook“ paskyra: kelia klausimų dėl politinio spaudimo ir saugumo

2026 04 11
Lietuva - meteoras

R. Dilius. Imperija meteoras

2026 04 05
Marius Parčiauskas pirmame plane, o antrame plane NATO vadovas Stoltenbergas kalbasi su Rusijos užsienio reikalų ministru Lavrovu

M. Parčiauskas. Stoltenbergą į Grūto parką ar į Kazokiškių savartyną?

2026 04 04
Jotvingių pilkapynas Šveicarijoje (Lenkija) prie-Suvalkų

S. Birgelis. Kuriamas Jotvingių archeologijos centras Šveicarijoje (Lenkija)

2026 04 03

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • klaustukas apie Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“
  • klaustukas apie Šiemet Rasos šventė ant Kernavės piliakalnių sulaukė ypatingai gausaus būrio šventėjų!
  • klaustukas apie Seimas spręs, ar keisti Suvalkijos pavadinimą
  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Didžioji lietuvių dauguma bilietus į renginius perka internetu

Klaipėdiečius kovo 11-oji burs kilniai „Laukiančio bilieto“ idėjai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai