Šeštadienis, 15 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia VideoAlkas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Kodėl kaimyninės valstybės pasidalino Lietuvą ir Lenkiją? (video)

www.alkas.lt
2017-02-28 23:53:55
238
PERŽIŪROS
7
Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.
Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė toliau kalbasi apie XVIII a. Šį kartą pokalbio tema – Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimai, ir visų pirma pirmasis padalijimas 1772 m.

Kaip atsitiko, kad kaimyninės valstybės – Rusija, Prūsija ir Habsburgų valstybė galėjo pradėti tiesiog dalintis Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritoriją? Ar tai reiškia, kad ši valstybė buvo nusilpusi, apimta anarchijos ir „pati kalta“ dėl savo nelaimių? O gal tai – ją pasidalinusių valstybių propaganda? Kuri iš šių valstybių buvo labiausiai suinteresuota padalijimais ir buvo jų iniciatorė? Ar galėjo Abiejų Tautų Respublika toliau gyvuoti kaip Rusijos protektoratas, išsaugodama formalius valstybės požymius? Kaip ir kodėl buvo įteisinami ir pagrindžiami pirmojo padalijimo rezultatai?

Pokalbio metu artėjame prie Lietuvos valstybės žlugimo momento, kurį aptarsime kitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje.[youtube]https://youtu.be/pWTEWOMzcCI[/youtube]

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video)
  2. „Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  5. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  6. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  7. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I)
  8. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II)
  9. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (IV)
  10. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V)
  11. Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
  12. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  13. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  14. Valstybės diena Asvejos regioniniame parke
  15. A. Veilentienė. Grėsmės nacionaliniam saugumui ir politikų vergo sindromas. Kodėl norima priimti antikonstitucinius įstatymus?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Ženklas says:
    9 metai ago

    Tai gerai padarė, kad pasidalino. Lenkai jau Lietuvos vardą gegužęs 3 sios konstitucija buvo ištrynę iš istorijos. Užmirštas faktas,- po pasidalijimo carienė įkūrė mokyklas, kuriose lietuviai buvo mokomi lietuviškai – t.y. atlietuvinami. ( dabar šis faktas skamba ne į polinę šios dienos temą). Deja tai truko tik 30 metų iki sukilimo, po kurio lazda buvo stipriai perlenkta rusinimo kryptimi. Bet būtent tie, kurie per šiuos 30 metų išmoko rašyti ir skaityti lietuviškai ir jų palikuonys, vėliau sukėlė tautinį sąjūdį ir atkūrė Lietuvą. Jeigu nebūtų Lietuvos provincija, padalijimų būdu, atplėšta nuo Lenkijos, šiandien mes, mūsų valstybė, tauta ir kalba bebūtume minimi tik istorijos analuose. Kaip prūsai.

    Atsakyti
  2. Giedrius says:
    9 metai ago

    Dabar jau nereikšminga (“neaktualu”: tiems kur lietuviškai – po 1792-95 m. atsibudę – mokintis ir kalbėt pradės jau),
    nes ta žiaurioji būtinybė Liubline 1569 m. – susiliejimas Lietuvos, įliejant ženkliai plotu menkesnę Lenkiją – pasiteisino.
    Garbingai.
    Ir visai visai mūsų centro, t.y. vidurio Europos aplinkai išliekant (Vieną išvadavome, ir kaip visada… išvaduotieji
    atlėkę “krimstelt” grobiu pa-verstos, -nuverstos ar nuvirtusios abiejų Tautų valstybės plotelio) – ją apgynus nuo
    įsiveržėlių ordų. Tiek žinių; su ta pat žinia, kad ABIEJŲ Valstybių ribos (sienos), jau išsprūdus iš 1795 m. galo
    (Valstybių) padarinių 1918 m. s u d ė t i n g a i tebelikusios niekuo nepakeistos, – Unijos sąlygos neperžiūrėtos, nenuimtos, ir pirmuoju bandymu į jų kaitą išjudėt (sutartimi griežto ginkluoto susidūrimo aplinkoje Suvalkuose)
    n e i š j u d ė t a dėl…

    Va čia tai klausimas.
    Ir vien būsimoje Taikos konferencijoje, kurią tokie nevykėlių nevykėliai: bailų bailiausių “pilietinių” pasaulio bendrijos
    i š s i v y s č i u s i ų (ar apie vystyklus tai, ar ne?) valstybių vadovų parašų į p a r e i g o j i m o 1945 m. Potsdame
    nebevykdančių šalių gyventojai (per šiandien paskirtuosius vadovus D.Trump&T.May), vis vien surengs kažkada, ir
    …bus sprendžiami galimi pakeitimai tų tarpusavio ribų tarpe Lietuvos ir įlietos unija Lenkijos 1569 m. Paprasta.

    O kas buvo… kaip sako pražuvo
    …išskyrus pagrečiui šio įsiskolinimo j ų “settlement of 1945”, vyksiančio Holodomor vykdytojų Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldavijos, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Tadžikijos, Uzbekijos, Kirgizijos, Turkmėnijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Karelijos-Suomijos su Lenkijos atstovais prasidėsiančio teismo.
    kai nuo žemės paviršiaus nušluota vykdytojų-istrebitelių veiksmais (po prikazu!, įsakius…kam?!) anuomet gyvenusi
    visos Lietuvos, Latvijos, Estijos su Suomija Pasaulio gyventojų dalis.

    Jei netiesiogiai, – gal tai ir pats visų žiaudriausias Chotino ir Vienos mūsų bendrų pergalių p a d a r i n y s, – netiesioginis, bet į v y k u s i ų žudymų, masiškiausių ir jokia mąstysena Žemėje neaprėpiamų, bet t e i s t i n ų !!.

    Atsakyti
  3. justas says:
    9 metai ago

    Lietuvos ir Lenkijos valstybė žlugo ne dėl to. kad buvo demokratiškiausia Europoje, o dėl to, kad atsirado 3 labai galingos valstybės, kurios susitariusios ją suvalgė ir sajungininkė Prancūzija ir (kitos valstybės) negalėjo ateit į pagalbą. Ačiū, Dievui, , kad 1569 metais Lietuva sudarė uniją su Lenkija, nes jau 16 amžiuje Lietuvą būtų suvalgęs mūsų mylimo valdovo Vytautėlio didžiojo proproanūkis Jonas Žiaurusis( jis jau ketino užimti Vilnių) ir Stalino saulę turėtume jau 16 amžiuje. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šiandien mūsų nebūtų. O dėl to mūsų bajorijos nutautėjimo, tai galiu pasakyti tiek, kad jų niekas nevertė kalbėti lenkiškai – jie patys pasirinko lenkų kalbą. Lenkija neturėjo tokios galios priversti lietuvius kalbėti lenkiškai.

    Atsakyti
  4. Atmintis says:
    9 metai ago

    Nereikia slėpti, jog slenkančios rusifikacijos ir žlungančios žečpospolitinės negandos politinių veiksmų sandūroje atsivėrė tautos savitumo atgimimo idėjų kelias. Pradžia nuo Dionizo Poškaus lietuviško žodžio iki vyskupo Masalskio pakorimo Varšuvoje pagal T.Kosciuškos įsakymą ir neparuošto sukilimo išprovokavimo.

    Atsakyti
  5. OKUPACIJA- UŽDAVINYS ISTORIKAMS says:
    9 metai ago

    Nei vienos valstybės istorijoje nėra naudojamas “PASIDALINIMAS”, KAI VALSTYBĖ OKUPUOJAMA, išskyrus Lietuvos istorikų kliedesius.Būtina skubiai ištaisyti šią istorikų klaidą .Išnagrinėti ir pasklebti , kokie karo veiksmai tuo metu buvo vykdomi prieš Lietuvos ir Lenkijos valstybes ir labai aiškiai pasakyti, kad tai-buvo-okupacija

    Atsakyti
  6. LABAI SVARBU says:
    9 metai ago

    Istorikai turėtų išsiaiškinti ir atėjus laikui paskelbti labai svarbių istorinį faktą: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kaip valstybė nebuvo panaikinta , nei sudarant “uniją”, nei “pasidalinant” .Taigi-LDK kaip juridiškai egzistuojantis valstybės darinys De-jure gali būti atstatytas (kai ateis laikas)

    Atsakyti
  7. dietzs says:
    9 metai ago

    Kazkaip ner kantrybes klausyti “zecpospolita”cia visai nekalta…kiek atsimenu technikume konspektavom -viduj tarpusavy feodalai kariavo,ant istatymu veto,arba apstatymo teises…”stipriausi”europineje demokratijoje…Armijos nerasta…teritorija “prochodnoj dvor” kaip ir mūs TV kanalai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuvos mokslo taryba
Istorija

Neatrasti devyniasdešimtųjų pasakojimai: ką atskleidžia alternatyvios jaunimo kultūros tyrimas

2026 08 15
Pašto ženklas Lietuvos kulinarinis paveldas. Obuolių sūris
Gamta ir žmogus

Saldus lietuvių pasirinkimas: obuolių sūris puoš naująjį pašto ženklą

2026 08 15
„Kultūros pasas“ tęsia savo kelią
Kultūra

Kultūros paso rinkinį papildė 1347 naujos programos – nuo šiol ir priešmokyklinio amžiaus vaikams

2026 08 15
Aplinkosaugininkai | am.lrv.lt
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai stiprina limituotos žvejybos priežiūrą

2026 08 14
Būdai, kaip gauti aktualią informaciją apie privalomąją pradinę karo tarnybą
Lietuvoje

Prasidėjo pasiūlymų dėl Kairių karinio miestelio vystymo vertinimas

2026 08 14
Memorandumo pasirašymas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Ukrainos gynybos įmonė DEMZ statys amunicijos gamyklą Lietuvoje

2026 08 14
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Stiprinama visapusė Klaipėdos uosto apsauga

2026 08 14
Kuo naudinga jėgos treniruotė?
Gamta ir žmogus

Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje – atviros sporto treniruotės vaikams ir jaunimui

2026 08 14
Avarija
Gamta ir žmogus

Ugniagesiams gelbėtojams gelbėjimo darbų daugėjo autoįvykiuose

2026 08 14
Pinigai
Lietuvoje

Didžiausios investicijos liepą – pagalbai vaikams su negalia, elektros tinklams ir turizmui

2026 08 14
36 pavojingi gaminiai
Lietuvoje

36 pavojingi gaminiai ir daugiau nei 1 000 patikrinimų

2026 08 14
Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė
Kultūra

Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė

2026 08 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Arkliairklis apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Saulės Vilna apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • jo apie S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..
  • skt. apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas penktas lietuvis negali atsakyti kiek jam kainuoja automobilis
  • Vasarą daugėja dviračių ir paspirtukų sužalojimų: klaidos, galinčios baigtis lūžiais
  • Pirma paieška „Google“ – nebūtinai tikra: kaip sukčiai klastoja bankų svetaines?
  • Neatrasti devyniasdešimtųjų pasakojimai: ką atskleidžia alternatyvios jaunimo kultūros tyrimas

Kiti Straipsniai

Putinas–Brežnevas, degantis Kremlius

A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai

2026 08 04
V. Adamkus ir V. Sinkevičius

V. Adamkus po susitikimo su M. Sinkevičiumi: svarbiausia išsaugoti Lietuvą demokratišką

2026 08 04
Kęstutis Budrys

K. Budrys: NATO atsakas į Rusijos raketos smūgį Lenkijai galėjo būti stipresnis

2026 08 04
NATO diskutuoja

A. Navys, M. Sėjūnas. Ar Rusija žino kaip reaguos NATO?

2026 07 31
Rusijos raketos skrydžio į Tarnawa-Kolonia vietovę Lenkijoje vaizdinis atkūrimas

J. Vaiškūnas. Rusija smogė Lenkijai: pavojingiausia būtų prie to priprasti

2026 07 30
Maskva, Kremlius, bala

A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?

2026 07 17
Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?

Lietuva kartu su Lenkija kuria Europos dirbtinio intelekto gigagamyklą

2026 07 09
Nida iš paukščio skrydžio

Neringos gatvės: tarp istorijos, logikos ir tyliai kalbančių vardų

2026 07 08
Operų libretams, sąskaitoms už kostiumus, scenos įrenginius skirta parodos salė

Kaip Radvila ir Pacas padėjo šiandienos operų istorijos tyrinėtojams

2026 06 22
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Arkliairklis apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Saulės Vilna apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • jo apie S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..
  • skt. apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Ogi apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
Kitas straipsnis
Didžioji lietuvių dauguma bilietus į renginius perka internetu

Klaipėdiečius kovo 11-oji burs kilniai „Laukiančio bilieto“ idėjai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai