Šeštadienis, 5 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia VideoAlkas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Kodėl kaimyninės valstybės pasidalino Lietuvą ir Lenkiją? (video)

www.alkas.lt
2017-02-28 23:53:55
238
PERŽIŪROS
7
Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.
Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė toliau kalbasi apie XVIII a. Šį kartą pokalbio tema – Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimai, ir visų pirma pirmasis padalijimas 1772 m.

Kaip atsitiko, kad kaimyninės valstybės – Rusija, Prūsija ir Habsburgų valstybė galėjo pradėti tiesiog dalintis Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritoriją? Ar tai reiškia, kad ši valstybė buvo nusilpusi, apimta anarchijos ir „pati kalta“ dėl savo nelaimių? O gal tai – ją pasidalinusių valstybių propaganda? Kuri iš šių valstybių buvo labiausiai suinteresuota padalijimais ir buvo jų iniciatorė? Ar galėjo Abiejų Tautų Respublika toliau gyvuoti kaip Rusijos protektoratas, išsaugodama formalius valstybės požymius? Kaip ir kodėl buvo įteisinami ir pagrindžiami pirmojo padalijimo rezultatai?

Pokalbio metu artėjame prie Lietuvos valstybės žlugimo momento, kurį aptarsime kitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje.[youtube]https://youtu.be/pWTEWOMzcCI[/youtube]

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video)
  2. „Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  5. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  6. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  7. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I)
  8. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II)
  9. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (IV)
  10. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V)
  11. Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
  12. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  13. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  14. Valstybės diena Asvejos regioniniame parke
  15. A. Veilentienė. Grėsmės nacionaliniam saugumui ir politikų vergo sindromas. Kodėl norima priimti antikonstitucinius įstatymus?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Ženklas says:
    10 metų ago

    Tai gerai padarė, kad pasidalino. Lenkai jau Lietuvos vardą gegužęs 3 sios konstitucija buvo ištrynę iš istorijos. Užmirštas faktas,- po pasidalijimo carienė įkūrė mokyklas, kuriose lietuviai buvo mokomi lietuviškai – t.y. atlietuvinami. ( dabar šis faktas skamba ne į polinę šios dienos temą). Deja tai truko tik 30 metų iki sukilimo, po kurio lazda buvo stipriai perlenkta rusinimo kryptimi. Bet būtent tie, kurie per šiuos 30 metų išmoko rašyti ir skaityti lietuviškai ir jų palikuonys, vėliau sukėlė tautinį sąjūdį ir atkūrė Lietuvą. Jeigu nebūtų Lietuvos provincija, padalijimų būdu, atplėšta nuo Lenkijos, šiandien mes, mūsų valstybė, tauta ir kalba bebūtume minimi tik istorijos analuose. Kaip prūsai.

    Atsakyti
  2. Giedrius says:
    10 metų ago

    Dabar jau nereikšminga (“neaktualu”: tiems kur lietuviškai – po 1792-95 m. atsibudę – mokintis ir kalbėt pradės jau),
    nes ta žiaurioji būtinybė Liubline 1569 m. – susiliejimas Lietuvos, įliejant ženkliai plotu menkesnę Lenkiją – pasiteisino.
    Garbingai.
    Ir visai visai mūsų centro, t.y. vidurio Europos aplinkai išliekant (Vieną išvadavome, ir kaip visada… išvaduotieji
    atlėkę “krimstelt” grobiu pa-verstos, -nuverstos ar nuvirtusios abiejų Tautų valstybės plotelio) – ją apgynus nuo
    įsiveržėlių ordų. Tiek žinių; su ta pat žinia, kad ABIEJŲ Valstybių ribos (sienos), jau išsprūdus iš 1795 m. galo
    (Valstybių) padarinių 1918 m. s u d ė t i n g a i tebelikusios niekuo nepakeistos, – Unijos sąlygos neperžiūrėtos, nenuimtos, ir pirmuoju bandymu į jų kaitą išjudėt (sutartimi griežto ginkluoto susidūrimo aplinkoje Suvalkuose)
    n e i š j u d ė t a dėl…

    Va čia tai klausimas.
    Ir vien būsimoje Taikos konferencijoje, kurią tokie nevykėlių nevykėliai: bailų bailiausių “pilietinių” pasaulio bendrijos
    i š s i v y s č i u s i ų (ar apie vystyklus tai, ar ne?) valstybių vadovų parašų į p a r e i g o j i m o 1945 m. Potsdame
    nebevykdančių šalių gyventojai (per šiandien paskirtuosius vadovus D.Trump&T.May), vis vien surengs kažkada, ir
    …bus sprendžiami galimi pakeitimai tų tarpusavio ribų tarpe Lietuvos ir įlietos unija Lenkijos 1569 m. Paprasta.

    O kas buvo… kaip sako pražuvo
    …išskyrus pagrečiui šio įsiskolinimo j ų “settlement of 1945”, vyksiančio Holodomor vykdytojų Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldavijos, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Tadžikijos, Uzbekijos, Kirgizijos, Turkmėnijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Karelijos-Suomijos su Lenkijos atstovais prasidėsiančio teismo.
    kai nuo žemės paviršiaus nušluota vykdytojų-istrebitelių veiksmais (po prikazu!, įsakius…kam?!) anuomet gyvenusi
    visos Lietuvos, Latvijos, Estijos su Suomija Pasaulio gyventojų dalis.

    Jei netiesiogiai, – gal tai ir pats visų žiaudriausias Chotino ir Vienos mūsų bendrų pergalių p a d a r i n y s, – netiesioginis, bet į v y k u s i ų žudymų, masiškiausių ir jokia mąstysena Žemėje neaprėpiamų, bet t e i s t i n ų !!.

    Atsakyti
  3. justas says:
    10 metų ago

    Lietuvos ir Lenkijos valstybė žlugo ne dėl to. kad buvo demokratiškiausia Europoje, o dėl to, kad atsirado 3 labai galingos valstybės, kurios susitariusios ją suvalgė ir sajungininkė Prancūzija ir (kitos valstybės) negalėjo ateit į pagalbą. Ačiū, Dievui, , kad 1569 metais Lietuva sudarė uniją su Lenkija, nes jau 16 amžiuje Lietuvą būtų suvalgęs mūsų mylimo valdovo Vytautėlio didžiojo proproanūkis Jonas Žiaurusis( jis jau ketino užimti Vilnių) ir Stalino saulę turėtume jau 16 amžiuje. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šiandien mūsų nebūtų. O dėl to mūsų bajorijos nutautėjimo, tai galiu pasakyti tiek, kad jų niekas nevertė kalbėti lenkiškai – jie patys pasirinko lenkų kalbą. Lenkija neturėjo tokios galios priversti lietuvius kalbėti lenkiškai.

    Atsakyti
  4. Atmintis says:
    10 metų ago

    Nereikia slėpti, jog slenkančios rusifikacijos ir žlungančios žečpospolitinės negandos politinių veiksmų sandūroje atsivėrė tautos savitumo atgimimo idėjų kelias. Pradžia nuo Dionizo Poškaus lietuviško žodžio iki vyskupo Masalskio pakorimo Varšuvoje pagal T.Kosciuškos įsakymą ir neparuošto sukilimo išprovokavimo.

    Atsakyti
  5. OKUPACIJA- UŽDAVINYS ISTORIKAMS says:
    10 metų ago

    Nei vienos valstybės istorijoje nėra naudojamas “PASIDALINIMAS”, KAI VALSTYBĖ OKUPUOJAMA, išskyrus Lietuvos istorikų kliedesius.Būtina skubiai ištaisyti šią istorikų klaidą .Išnagrinėti ir pasklebti , kokie karo veiksmai tuo metu buvo vykdomi prieš Lietuvos ir Lenkijos valstybes ir labai aiškiai pasakyti, kad tai-buvo-okupacija

    Atsakyti
  6. LABAI SVARBU says:
    10 metų ago

    Istorikai turėtų išsiaiškinti ir atėjus laikui paskelbti labai svarbių istorinį faktą: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kaip valstybė nebuvo panaikinta , nei sudarant “uniją”, nei “pasidalinant” .Taigi-LDK kaip juridiškai egzistuojantis valstybės darinys De-jure gali būti atstatytas (kai ateis laikas)

    Atsakyti
  7. dietzs says:
    9 metai ago

    Kazkaip ner kantrybes klausyti “zecpospolita”cia visai nekalta…kiek atsimenu technikume konspektavom -viduj tarpusavy feodalai kariavo,ant istatymu veto,arba apstatymo teises…”stipriausi”europineje demokratijoje…Armijos nerasta…teritorija “prochodnoj dvor” kaip ir mūs TV kanalai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Tyrėjai, apžiūri sudužusį droną prie krovininio lėktuvo oro uoste.
Užsienyje

Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?

2026 09 05
Pašto ženklas Plungės dvaras
Architektūra

Žemaitijos Versalis atsidūrė ant pašto ženklo: įamžinti Plungės dvaro rūmai

2026 09 05
Malborko pilis
Istorija

Pirmą kartą parodoje – išsami pažintis su Malborko pilimi ir Kryžiuočių ordinu

2026 09 05
Nemirsetos kurhauzas
Istorija

Paveldo komisija įspėja dėl Nemirsetos kurhauzo atvejo

2026 09 05
Nacionalinė dailės galerija
Istorija

Sugrįžta Nepriklausomybės istorijai skirta konferencija: kvies diskutuoti apie posttiesą

2026 09 05
Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Nagojos miesto muziejaus paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose
Kultūros paveldas

Miškai, dainos ir kelias į laisvę: Japonijoje atveriama parodą apie Lietuvą

2026 09 05
Europos parlamentas
Gamta ir ekologija

EK kviečia visuomenę išsakyti nuomonę dėl naujų genominių būdų taikymo augalams

2026 09 05
Policija
Lietuvoje

Policija paskelbė rugsėjo patikrinimus

2026 09 04
Elektra
Lietuvoje

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius 

2026 09 04
Audros padariniai
Lietuvoje

Kazlų Rūda atšaukė ekstremalięją padėtį

2026 09 04
Ekonomika
Lietuvoje

Prezidentas su ministrais aptarė verslo skatinimo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo

2026 09 04
L. Kasčiūnas ir M. Sinkevičius
Lietuvoje

Ministras Pirmininkas su TS-LKD pirmininku sutarė bendradarbiauti

2026 09 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?
  • Ogi apie M. Kundrotas. Apmąstant kultūrinius karus
  • Mikas apie I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai
  • Naivus klausimas apie M. Kundrotas. Apmąstant kultūrinius karus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką daro periodontologas ir kuo jis skiriasi nuo paprasto odontologo?
  • Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?
  • Klaipėda pradeda sportišką rugsėjį: atviros sporto treniruotės vaikams ir jaunimui
  • Atostogų nuotrauka gali tapti sukčių planu: ką apie jus išduoda socialiniai tinklai?

Kiti Straipsniai

Tyrėjai, apžiūri sudužusį droną prie krovininio lėktuvo oro uoste.

Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?

2026 09 05
Mitinge žmonės laiko plakatą su hitleriškai besisveikinančio V. Putino atvaizdu

A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“

2026 08 20
Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Onos Vytautienės miniatūra, kuri yra įtraukta į dokumentinio paveldo vertybių programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą

Kodėl neturime pirmųjų Lietuvos valdovų portretų?

2026 08 19
Putinas–Brežnevas, degantis Kremlius

A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai

2026 08 04
V. Adamkus ir V. Sinkevičius

V. Adamkus po susitikimo su M. Sinkevičiumi: svarbiausia išsaugoti Lietuvą demokratišką

2026 08 04
Kęstutis Budrys

K. Budrys: NATO atsakas į Rusijos raketos smūgį Lenkijai galėjo būti stipresnis

2026 08 04
NATO diskutuoja

A. Navys, M. Sėjūnas. Ar Rusija žino kaip reaguos NATO?

2026 07 31
Rusijos raketos skrydžio į Tarnawa-Kolonia vietovę Lenkijoje vaizdinis atkūrimas

J. Vaiškūnas. Rusija smogė Lenkijai: pavojingiausia būtų prie to priprasti

2026 07 30
Maskva, Kremlius, bala

A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?

2026 07 17
Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?

Lietuva kartu su Lenkija kuria Europos dirbtinio intelekto gigagamyklą

2026 07 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?
  • Ogi apie M. Kundrotas. Apmąstant kultūrinius karus
  • Mikas apie I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai
  • Naivus klausimas apie M. Kundrotas. Apmąstant kultūrinius karus
  • Ogi apie M. Kundrotas. Apmąstant kultūrinius karus
Kitas straipsnis
Didžioji lietuvių dauguma bilietus į renginius perka internetu

Klaipėdiečius kovo 11-oji burs kilniai „Laukiančio bilieto“ idėjai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai