Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi apie ko gero menkiausiai pažįstamą Lietuvos didįjį kunigaikštį Daumantą, valdžiusį po Traidenio mirties (1281 ar 1282 m.) iki 1285 m., kuomet jis žuvo Tverės žemėje. Pranešimas apie jo mirtį – vienintelė išlikusi žinia apie šį valdovą, tačiau jo valdymo laikotarpio įvykiai leidžia apie jo politiką pasakyti daugiau.
Kiek karo žygių surengta Daumanto laikais ir ką jie sako apie patį Daumantą? Kodėl jo vykdyta politika buvo kitokia, nei jo pirmtako Traidenio? Kokią įtaką Daumantui darė Haličo-Volynės kunigaikštis Danilas Romanovičius? Kodėl pagrindinė Daumanto užsienio politikos kryptis buvo karo žygiai į Lenkiją? Koks lemtingas lūžis Daumanto laikais subrendo kovų su kryžiuočiais fronte? Kokie buvo Daumanto santykiai su Aukso orda ir jai priklausiusiomis Rusios žemėmis? Kas atvedė Daumantą į Tverės žemę, kurioje jis žuvo?
Į šiuos ir kitus klausimus ieškome atsakymo pokalbio Alko radijo studijoje metu.
[youtube]https://youtu.be/yBLEDDGIX2Q[/youtube]
![Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2025/09/gal_9914_55907m-120x86.jpg)
Patys esam kalti, kad leidom savo kaimynams rašyti mūsų šalies istoriją, nes kaip žinot Lietuvos istorijos metraščiai Lietuvoje pradėti rašyti tik Vytauto laikais, kai Lietuva apsikrikštijo. Jeigu būtume apsikrikštiję, tarkim, Mindaugo laikais, tai dedu galvą, kad apie savo šalies senąją istoriją žinotume daug įdomių dalykų ir nereikėtų skaitinėti Dlugošo ir kitų mūsų kaimynų metraštininkų pasakojimų apie mūsų šalį.
Gerbiamieji Ponai istorikai, daugeliui mūsų žinoma, kad Lietuvos senąją istoriją perrašinėjo ir falsifikavo kitataučiai – lenkai,vokiečiai ir slavai…gal net švedai.. Ir visi jie buvo priešiškai nusiteikę Lietuvai ir jos praeičiai. Daugeliu atveju jie bandė parodyti lietuvių valdovus kitasprandžiais laukiniais, brolžudžiais ir panašiai… Sunku patikėti, kad Daumantas Pskovietis , nužudęs brolį , ir išvykęs į Pskovą, būtų galėjęs tapti slavėnų kunigaikščiu, o pskoviečiai brolžudį būtų paskelbę savo šventuoju. Gal reikėtų kartoti lenkų istorikų sukurtą negražią brolių istoriją, ir savaip, atskleidžiant tikruosius brolių santykius, paskelbti daug kilmingesnę ir kultūringesnę , gražininačią lietuvių tautos istoriją? Gerbdami save ir norėdami, kad mus gerbtų, pateikime kur kas gražesnes SAVAS SUKURTAS AR IŠTIRTAS istorijas. Lenkų dabartiniai istorikai ir net kalbininkai pergyvendami bando įrodinėti, kad jie nebuvę VANDALAIS. O juk apie praeities lenkus VANDALUS susikūrė patys lenkai, žiauriai – VANDALIŠKAI užpuldinėdami kaimyninius kraštus. Ir , vargu, ar VANDALAI, plėšinėję Lietuvos žemes, būtų kada nors gražiai rašę apie Lietuvos valdovus, nuo kurių vandalams tekdavo bėgti.