„Geras vokietis – geriau už blogą čeką!“ Anot istorikų, šiuos žodžius ištarė čekų tautos patriarchas Janas Husas. Didysis reformatorius siekė ne tik atnaujinti krikščionių tikėjimą, grąžindamas jį prie pamatų, bet ir atkurti čekų tautos teises į savo tėvynę, tuo metu pavergtą vokiečių. Vis dėlto geras kitatautis jam buvo artimesnis už blogą tautietį. J. Husą galima laikyti nacionalizmo ideologijos pirmtaku – jis dar gerokai prieš modernybės aušrą iškėlė principą, jog tauta savo tėvynėje – šeimininkė, nors iki demokratinės savivaldos dar buvo toli.
Nacionalizmo tėvai – Johanas Gotfrydas Herderis, Džiuzepė Madzinis, Žiulis Mišlė – tautą suprato kaip Dievo laboratoriją, kultūros kalvę, žmogiškumo mokyklą. Pats Dievas kuriantis žmoniją tautomis. Tautoje žmogus gręžiasi nuo savęs į kitą, atranda save bendroje visumoje, mokosi mylėti artimą. Kiekviena tauta savo kalba ir kultūra atneša savitą prasminį indėlį į žmonijos lobyną. Šiuolaikinis antropologas Klodas Levis-Strosas įrodė, jog pasaulio daugiakultūriškumas – žmonijos raidos variklis: viena kultūra atranda viena, kita – kita, o jų apykaita abi veda į priekį.
Dėl to kiekviena tauta savaime – vertybė. Platesniu mastu tą patį galima pasakyti apie rases. Net rasizmo tėvas Žozefas Artūras de Gobino ne tiek skirstė rases į aukštesnes ir žemesnes, kiek įspėjo, kad jų maišymasis veda prie degradacijos. Galima ginčytis dėl santykio tarp rasės ir kultūros, bet faktas, jog daugeliu atvejų skirtingos rasinės grupės, susiformavusios savose aplinkose, glaudžia savyje po savitą kultūrinį kodą. K. Levis-Strosas įtaigiai rašė, jog tie pasaulio regionai, kuriuose kultūrų įvairovė būdavo mažesnė, bendroje civilizacinėje raidoje pasiekdavo mažiau.
Dabartinis multikultūralizmas – atseit, daugiakultūriškumas – iš tiesų griauna kultūrų įvairovę. Tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip pirminė sąvokos reikšmė gali būti viena, o praktinis taikymas – visai kitas. Kultūrų maišymas jas nuskurdina. Tai – visai kas kita, nei sveika įsivietinusių kultūrų apykaita, kai viena šalia kitos veikia skirtingos „Dievo laboratorijos“, besikeičiančios savo lobiais.
Gilbertas Keitas Čestertonas rašė: skirtumas tarp internacionalisto ir kosmopolito – didžiulis. Visi geri žmonės – internacionalistai. Beveik visi blogieji – kosmopolitai. Kas nori būti internacionalistas, pirmiausiai turi būti nacionalistas.
Internacionalizmas – tai nacionalizmas daugiskaita. Kas sako mylintis visą žmoniją, savo tautą versdamas nieku, tas meluoja, mažų mažiausiai – sau pačiam. Antra vertus, kas iškelia savo tautą, o kitas tautas – žemina, tas objektyviai paneigia patį tautiškumo principą. Jei tauta nėra vertybė kaip tokia – ji išvis nėra vertybė. Tautinis egoizmas beveik visada slepia individualų ir grupinį egoizmą. Savą tautą iškeliant virš kitų, pačioje tautoje iškeliama sava grupė – judėjimas, partija, klasė – o joje virš visų iškeliamas savasis Aš.
Meilė tautai nėra aklas jos garbinimas. Priešingai. Nacionalistas, lietuviškai tariant – tautininkas – darys viską, jog savo tautoje užtikrintų dvasinę ir medžiaginę kokybę. Jei tauta turi trūkumų – tautininkas visais įmanomais ir garbingais būdais sieks juos pašalinti. Galų gale tautą kuria ne vien prigimtis, kalba ar atskiri kultūriniai elementai – greta šių jungčių žmonių grupę tauta daro sąmonė ir savimonė, išreikšta bendra veikla. Be tautinės garbės, vidinės vienybės ir bendro veiksmo grupė – tik padrika masė, kitaip tariant – liaudis, o ne tauta.
Iš esmės tautiškumas – viena iš žmogiškumo dimensijų, toli gražu – ne vienintelė. Visą žmogaus būtį aiškinti vien tautiškumu – tokia pat klaida, kaip aiškinti ją vien religija ar socialine klase, žmogaus asmeniu ar žmonijos kategorija. Suabsoliutinti tautiškumą – taip pat ydinga, kaip jį išvis paneigti. Religinėje bendrijoje gali tilpti įvairių tautų atstovai, lygiai kaip tautoje – skirtingų religijų tikintieji. Pagrindinė žmogų apibrėžianti kategorija – dora, po to – kultūra. Kurioje yra asmeninė, yra tautinė, galiausiai – bendražmogiška dimensija.
Prieš Kalėdas socialiniame interneto tinkle „Facebook“ pasirodė plakatas. Vienoje pusėje pavaizduotas inteligentiškas negras, kitame – baltosios rasės atstovas iš vadinamųjų „budulių“ sluoksnio – žemo išsilavinimo, žemos kultūros, agresyvus ir kartu – labai gerai vertinantis save. Apačioje – užrašas su retoriniu klausimu, kuris iš jų labiau vertas vadintis žmogumi. Ne vieną šis plakatas nustebino, suglumino ir net įžeidė. Vienus užgavo pats principas, kad negras vertinamas geriau, nei baltasis. Kiti įžvelgė čia užslėptą kosmopolitinę propagandą – neva, atmestas tautinis ir rasinis tapatumas, pasirodė netgi tokių interpretacijų, kad negrai kviečiami į Lietuvą.
Mąstymo niuansų stoka mūsų visuomenėje – dėsninga problema. Pasakai, jog negras – taip pat žmogus, kas nors tai būtinai supras kaip negrų kvietimą į Lietuvą. Pasakai, jog Vakarų pasaulyje apstu problemų, kyla klausimas – gal tau geresnė Rusija? Arba atvirkščiai – jei kritikuoji Rusiją, tai gal pritari viskam, kas vyksta Vakaruose?
Tai rodo, kaip menkai mūsuose vertinamas mąstymas. „Teorija – sausa šaka, brolau, tik praktikos vaisingas medis žydi“. Šie klasiko žodžiai mums tampa pragaištingi. Mąstymas nurašomas kaip sausa teorija, iškeliant „praktiką“, suvokiamą kaip veiksmą konkrečiu momentu. Lietuvių senoliai buvo išmintingesni. Jie sakydavo: devynis kartus atmatuok, dešimtą kartą kirpk. Konkrečiau tariant – pirmiau apmąstyk, paskiau daryk. Daugelis mūsų elgiasi priešingai – daro, o po to (jei turi laiko) – mąsto, kodėl išėjo taip, o ne kitaip. Ar ne čia glūdi pagrindinė priežastis, dėl kurios mums taip toli iki sėkmingos visuomenės?
Nacionalizmo klasikai pabrėžė dvasinį ir dorovinį pradą. Sekuliarizmas ir materializmas jį praktiškai sunaikino. Žmogus imtas vertinti vien tiktai kaip gyvūnas. Tauta savo ruožtu sulyginta su gyvulių banda. Darvinizmas, perkeltas į žmonijos ir visuomenės lygmenis, pasaulį nupiešė kaip nuolatinės kovos lauką, o Frydrichas Nyčė paskelbė „išganingą“ naujieną: gėrio ir blogio nėra, yra tiktai galia.
Viena gyvūnų rūšis ryja kitą. Viena banda varžosi su kita. Pačioje bandoje galima ir net būtina vienybė santykyje su kita banda, o šiaip joje taip pat vyksta nuolatinė kova – dėl galios ir išteklių, dėl maisto ir patelių. Išlieka stipriausi – o ne geriausi. Tiesą sakant, stipriausi ir yra geriausi. Perkėlus šią pasaulėžiūrą į tautiškumo erdvę, gimė fašizmas, o po to ir nacizmas.
Lietuvių tautininkų ideologas Antanas Smetona rašė: lietuvių tauta – savo valstybės kūrėja, o tautinės mažumos – jiems padėjėjos. 1924 m. įkurtos Lietuvių tautininkų sąjungos programa žadėjo istorinėms tautinėms mažumoms kultūrinę autonomiją – atėję į valdžią tautininkai pažadus tesėjo. Prezidentas A. Smetona už savo pagarbą ir draugiškumą lojalioms tautinėms mažumoms nacistuojančių elementų net pramintas „žydų karaliumi“.
Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderis Mahatma Gandis, praėjęs britų okupantų kalėjimus, krito nuo tautiečio ir bendratikio rankos – mat visų tautybių ir tikėjimų indus laikė vienos tėvynės vaikais. Prancūzų nacionalinio išsivadavimo lyderį Šarlį de Golį taip pat pasitiko tautiečių šūviai – į jį kėsinosi prancūzų naciai, įtūžę už pripažintą laisvę anksčiau kolonizuotam Alžyrui.
Autentiškas nacionalizmas jau nebe pirmą amžių balansuoja tarp dviejų ugnių. Šovinistams tautininkai visada atrodys kosmopolitais, o kosmopolitams – šovinistais, liberalams – totalitarais, o totalitarams – liberalais. Be jokios abejonės, iš išorės tautiniams idealams šiandien pavojingesnis liberalusis-kosmopolitinis kraštutinumas, bet šovinistinis-totalitarinis pavojingesnis iš vidaus. Šio kraštutinumo šalininkai bando šlietis prie tautinių judėjimų, primesdami jiems savas nuostatas.
Ateinančiais metais norisi palinkėti tautiniam judėjimui išlaikyti savą liniją, kuria jis žengė nuo pat savo ištakų. Aukso vidurio kelią. Doros kelią. Sveiko proto kelią.
Na, M. Kundrotas su tuo “gero negro-blogo baltojo” palyginimu nėra originalus – tokio stiliaus gretinimų pilna “tolerantiškuose” šaltiniuose – pvz. pederastų propagandistai savo “After the Ball” knygoje-propagandos vadovėlyje kaip tik ir kalbėjo apie tokią taktiką: dedi šalia idealizuotą vienos stovyklos atstovą (jų atveju – lytinį nuokrypą) ir sukarikatūrintą – kitos (“homofobą”) – ir baigi retoriniu klausimu “tai kuris geresnis”? Tokios taktikos taikymo tikslas – susieti su propagandos objektu teigiamas arba neigiamas asociacijas, dirbtinai jas prie jo “prikabinant”, ir taip formuoti žmonių nuomonę. Suprantama, apie jokį “objektyvumą” ar “vidurio poziciją” čia net kalbos nėra. Pavyzdžiui, galima prisiminti, kokias Kovo 11-os eitynių nuotraukas deda visokie delfiai ir komsomolkės (“pikti agresyvūs skinai” versus “linksmi balionėliais mojuojantys euroentuziastai”) – ta pati taktika – atseit “išvadas darykite patys”, tik va, medžiagą, kurios pagrindu tas išvadas darysite, parinksime MES. Kiti tokių tendencingų gretinimų pavyzdžiai: “bukas nevykėlis vyras – klestinti verslininkė inteligentiška moteris” (naudoja feministai), “tamsūs atsilikę lietuviai – apsišvietę pažangūs vakariečiai” (naudoja “progresyvūs” istorikai ir “eurointegratoriai”), “sąžiningi užsienio fermeriai – godūs lietuvių sukčiai žemgrobiai” (naudojo žemės referendumo priešininkai) ir, aišku “profesorius negras – budulis baltasis” (naudoja “multikultūrininkai”, leftistiniai “antirasistai” ir… Marius Kundrotas). Visais be išimties aukščiau išvardintais atvejais tokių gretinimų oponentai kaltinami nemąstymu/tamsumu/ribotumu ir pan. Ir, aišku, būtinai minavojamas fašizmas/nacizmas/rasizmas.
Na, o šiuo konkrečiu atveju, M. Kundroto “kūrinio” objektyvumą ir adekvatumą įrodo tas faktas, kad visur negrų rajonai yra kultūros ir mokslo židiniai beigi inteligentų kalvės, tuo tarpu į baltųjų rajonus tamsiu paros metu geriau neiti – užmuš buduliai. 🙂
Kaip pirštu į akį. Bet Kundrotui mažai tas viskas rūpi. Svarbiau Tamstos komentaras Iš Esmės, tiksliau visų komentarų gausa, kuri panaikinus bevardį pasirašymą taps teisingu vieninteliu keliu į Dievo internetinę karalystę su vienetiniu Karaliumi Kundrotu, Mariumi. Taškas. Vardas, Pavardė. Tėvavardis. 😀
ar tikrai viską perskaitei ir supratai? Kundrotas, sakyčiau, priešingai nei Pick pasirodė, visur laikosi gana nuosaikios nuomonės, nepritaria kraštutinumams.
Gerbiamasis, Pikc kaip tik ir pateikė pavyzdžius tų kraštutinumų, kuriuos p. Kundroto pozicija 1:1 atitinka.
O dabar, tamsta, galbūt galėtumėte pagrįsti savo nuomonę, kad “Pikc nesilaiko nuosaikios nuomonės ir pritaria kraštutinumams”? Tikrai nenoriu kaltinti tamstos šmeižtu, tad labai praverstų citatos. 😉
Kraštutinis veikėjas tas Janas Husas 🙂 Ir kaip čekų tauta nuėjo su tokiu ultra super tolerastu, kuriam geras vokietis nebuvo blogiau už blogą čeką?
Atrodo, šiame straipsnyje pasakyta visa, kas apibūdina Pikc poziciją. Užgauna, kad negras iš principo gali būti geresnis už baltąjį… Suprantu, sunku priimti, labai sunku. O drabstytis “integratoriaus”, “multikultūrininko” arba net “tolerasto” etiketėmis, be abejo, kur kas teisingiau, nei adekvačiai įvardinti fašizmą, nacizmą arba rasizmą. Pavyzdys su idealizuotu lytiniu iškrypėliu ir sukarikatūrintu “homofobu” iš principo nėra korektiškas, nes lytinis iškrypėlis iš principo atstovauja blogiui. Šis pavyzdys gali būti logiškas tik vienu atveju: kai negras (o sprendžiant iš kitų pateiktų pavyzdžių – ir moteris) iš principo laikomi tokiu pat blogiu, kaip tas pederastas. Tik šiuo atveju galima sieti diadas inteligentiška moteris-kvailas vyras, negras inteligentas-baltas budulis ir idealizuotas pederastas-sukarikatūrintas “homofobas”. Bet jei negras ar moteris prilyginama pederastui, tai šios pažiūros turi pavadinimą 🙂 Konkretų.
Pirma, autoriui nereiktų rašyti anoniminių komentarų. Antra, autoriui SAVO interpretacijų nereikėtų priskirti OPONENTUI. Trečia, jei toli gražu ne vienas žmogus autoriui sako, kad jis 1:1 kartoja “progresyviųjų” beigi “tolerantiškųjų” propagandą (su akivaizdžiais pavyzdžiais), tai reikėtų bent pabandyti išgirsti (ir, pageidautina, suprasti), KAS jam sakoma, užuot pradėjus mėtytis insinuacijomis apie “nacius-fašius-racistus-mizoginiškus seksistus” – tai, beje, irgi ITIN būdingas tiems “progresyviems-tolerantiškiems” veikėjams elgesys. 😉
Žinoma, anoniminiai komentarai leistini tik oponentams 🙂 O geriausiai – tiktai konkrečiai pozicijai atstovaujantiems oponentams. Nes visi, kad prieštarauja nacistinei ir fašistinei pasaulėžiūrai, yra progresyvūs tolerastiški retardai. Tertium non datur, žinome, žinome. Irmantai Ramanauskai 😉
Kai veikėjas po SAVO vardu parašytu straipsniu pradeda dėti komentarus “čia ne aš, o nešališkas skaitytojas rašo”, tai net nežinau, ar čia labiau juokinga, ar kvaila atrodo – nors greičiausiai ir taip, ir taip. Juokinga, kad žmogus sukuria netikrą “bendražygį”, kad patį save palaikytų, kvaila, kad galvoja, jog niekas nesupras (bent jau per Torą (dėmesio: čia NE apie žydų knygą! :D) rašytų). Ir dar apgailėtina – čia jau nebereikia aiškint, dėl ko. Autoriui reiktų į TJA kreiptis – chebrikė tikrai palaikys, bus tinkamų komentarų krūvos, ir pačiam nereiks daugiau apsijuokti. 😉
O apie “nacius-fašius” jau girdėjom, nebeįdomu. Va, kas įdomu – tai kada “homofobai” prasidės? Su tokiom tendencijom ilgai trukti neturėtų. 😀
Kurioje vietoje parašyta, kad čia bešališkas skaitytojas rašo? 🙂 Jei būtų noras kurtis bendražygius, jų būtų ne vienas, o daug, ir su “tikrais” vardais bei pavardėmis. Naudojant tą patį Torą (ne tą, kur Skandinavijoje kūju ledynus daužė). Paprasčiausiai vadintis tikru vardu, kol kiti pikcais, šmikcais ir kembliais prisistato, būtų juokinga. Tas pats kas su televiziniais pokemonais ginčytis ir jiems dar pasą rodyti. Kai bus panaikinta anoniminių komentarų galimybė – o tikiuosi, jog tai įvyks greitai – aš pirmas jos atsisakysiu 😉
Dėl tolerastų – reikėjo įdėmiau skaityti knygą “Tauta amžių kelyje”, ar bent jau Tautininkų sąjungos programą. Arba Smetonos raštus. Ten pagrindinė mintis jau senių seniausiai išsakyta. Jei kažkam čia – tolerastija, tai dauguma tautininkų – tolerastai, išskyrus, žinoma, dėdę Adį, kurio pasaulėžiūra čia kai kas gyvena. Lauksime, kada prasidės Klaipėdos krašto atplėšimo ar Vietinės Rinktinės šaudymo teisinimas – su tokiomis tendencijomis ilgai trukti neturėtų 😉
Galų gale, jei čia kažkas labai slėptų savo tapatybę, tai bent rašydamas rinktųsi kitas formuluotes, nei susirašinėdamas asmeniškai, savo vardu ir pavarde 😉 Įsivaizduodamas kitus kvailesniais, nei jie iš tiesų yra, pats apsikvailinai.
Na, tiesiog vieni autoriai turi “smarvės” viešai ginti savo pačių viešai pareikštą “manifestą”, kiti – ne, ir pastarųjų pasiteisinimai atrodo juokingai, kad ir kokiu pasipiktinusiu tonu pareiškiami. 😉
Bet čia, kaip žmonės sako, “tuščias ramsas”. Jei dar bus norinčių padiskutuoti ar net pasiginčyti – ką gi, kodėl gi ne (su sąlyga, kad be pareiškimų iš serijos “aš-tai-normalus-ir-neklystantis-tautinykas-o-jūs-visi-nacei!” 😉 ) – o Tamstai aš daugiau nebeturiu ką pasakyti. Sėkmės skleidžiant “toleranciją” ir “demaskuojant neonacius”. Žiū, gal kada zūhofas su cazzo šekelių išrašys? 😉
Jei būtų autoriaus gyrimas – sutinku, būtų apgailėtina. O čia – tiesiog pozicijos pratęsimas. Specialiai rašyta sava maniera ir iš savo IP, kad kas pažįsta – žinotų, kas čia toks, o kitiems – kam to reikia? Jau sakiau – kai visi pasirašinės savais vardais, tada bus galima diskutuoti normaliai. Bet kai visur ieškai klastos, piktos valios ir žemų motyvų – rasi juos. Savo paties sąmonėje 😉 O pačiam, aišku, norėtųsi, kad apie nacius būtų tylima – juk nėra jokių nacių, čia tik zurofai su tolerastais taip tikrus patriotus vadina.
Mano manymu, Mariaus Kundroto straipsnių ‘viršūnė’ yra straipsnis apie TAUTININKYSTĘ 🙂
Po tokio straipsnio sunku save pranokti.
https://alkas.lt/2013/08/15/m-kundrotas-etniniu-zemiu-akcentai-siuolaikineje-tautininkysteje/
Kartą Kundrotas politologams išsiuntinėjo tokią apklausą (kalba netaisyta):
1. Kuriai politinei srovei (ar orientacijai) prisiskiriate:
a. Tautininkystei.
b. Konservatorystei.
c. Socdemonystei.
d. Kubilininkystei.
e. Landsbergininkystei.
f. Liberalininkystei.
g. Tvarkininkystei-Teisingumystei.
h. Darbininkystei.
i. Valstietininkystei.
j, Žaliejininkystei.
k. Frontininkystei-Rusininkystei.
l. Daržininkystei (=nenusimanote visai).
2. Kokiu metodu politikuojate?
a. Dešiniuoju.
b. Kairiuoju.
c. Tautininkuoju.
d. Konservuoju.
e. Raudonuoju.
f. Paksuoju.
g. Žaliuoju.
h. Putoju.
i. Užpsichuoju.
j. Nekatruoju (=ono).
Atsakymų kopijas nepamirškite atsiųsti el. paštu: kundrotininkystei@gmail.com
Negaliu patikėti.., net jei girtas rašė ar juokavo, vis tiek kažkas jam negerai…
Jei Marius Kundrotas nepaneigs ir neapkaltins tave šmeižtu, teks manyti, kad nemeluoji 🙁
Šaltiniuką galima? 🙂
Nesupratau ko šypsaisi? Straipsnis juk buvo apie TAUTININKYSTĘ……….
Kembliui vienodai užkliūva tiek tarptautiniai žodžiai, tiek jų vertimas į lietuvių kalbą 🙂 Nes iš tiesų jam rūpi ne lietuvių kalba, o tik patrolinti. Psichiatrai tai vadina sociopatija.
Įdomu, o šlubas vokietis geriau, ar blogiau už blogą čeką? 🙂 Čia gi visa esmė, kas nustato geras, ar blogas čekas.
Ir pastebėkite, tokie pareiškimai pastoviai sklinda nuo “Didžiųjų reformatorių”, siekiančių ne tik “atnaujinti krikščionių tikėjimą”, bet ir “atkurti tautos teises”. Blogas čekas netiki dievu, gerais “reformuotais vokiečiais” ir pačia reformacija. Blogas čekas – nacis! 😀 Čekų gerumą tikriausiai nustato pats Reformatorius, kuriam talkina Dievas, gyvenantis jo paties, Reformatoriaus smegenyse. Ar ne taip, iš esmės ir yra? 🙂 Neblogų tautininkų turime, Janą Husą ir Marių Kundrotą. Jūs partijoj patarkite nepersitempti. Svarbiausia Čekinti galvą, kad neperkaistų…
Galėtume jausti savų parypavimų skirtumus nuo Vakarų Europos. Po patirtų negandų visam baltų kraštui tebėra svarbu Jono Aisčio nuostata: „Tauta pirmiausia turi atgauti savo taurumą, savo kilnumą, savo vertę“.
Vakarų Europoje dar daugiau problemų. Tiek masinė imigracija, tiek šeimos griovyba, tiek visuomenės senėjimas… Ištisas problemų komplektas.
Lietuvoj nėra savų bėdų? Ką tik lietuviai prarado savo pinigus, iš esmės užsmaugta valstybė. Tuo tarpu tamsta tautininkas (!), vienas iš partijos vadų (!) skelbia straipsnį su potekste “geras negras geriau už blogą lietuvį” ir medžioja nacius lietuvių tarpe. Ar bent supranti, kaip pats apsidergei čia iki ausų? Kodėl tau nacių nepaieškojus, pavyzdžiui, tarp ukrainiečių fronte, su šūkiu “geras rusas geriau už blogą ukrainietį”? Gautum į marmūzę už visus čekus ir vokiečius, husus ir mandelas. Baltom rankelėm raustum apkasus mažiausiai tris dienas už bausmę, vietoj visokių jehovistinių krikščioniškų maldelių. Šiaip tas pats anksčiau ar vėliau būtų ir Lietuvoj, todėl žinoma, kad norėtųsi užsidaryti cenzūruojamam interneto tinkle ir su tautiečiais bendrauti per saugų atstumą. Bet šlykščiausia yra pati straipsnio pabaiga – judėjimas (partija) tą, judėjimas (partija) aną, “išlaikyti liniją”. Apie Lietuvą nė au! Partija rūpi labiau, aišku tik tol, kol patenkina prisišliejusius Kundrotus. Matėm tokių žydų pilna visur… 🙂 Gal kokią nors Oną Voverienę savo sudėtinga tokia kalba sužavėsi, vieną kitą senuką tautininką (“apsiskaitęs” atseit, išsilavinęs), bet labai šlykštus toks “doros kelias”, žydams netgi per šlykštus…
Atrodė gal tautininkų “orientacija” pasikeitė paskutiniu metu, tokius kliedėsius rašinėja. Bet šalia žymiai geresnį skaitom straipsnį apie Litus. Baranauskas lyg taip pat tautininkas? Va, galima imt pavyzdį. Mariau, mokykis, mokykis ir dar kartą mokykis, kada apie ką kalbėt, o kada laikas patylėt. Čekai ne vokiečiai.
Kas čia žydais serga? Ar tik ne putinistiniai koloradai? 🙂
Kiek žinau, Tomas Baranauskas, o t.p. ir Jonas Vaiškūnas dar kritiškiau žiūri į visokius nacistinius nukrypimus, negu Marius Kundrotas 🙂 Taip kad kvaili tie tavo bandymai skaldyti tautininkus, razminų ir voiškų sekėjau.
Drįsčiau paprieštarauti – skaldantį poveikį turi tolerastinės propagandos retransliacija ir visokie “naciū-fašiū” ieškojimai “à la cazzo&zūhoff” – beje, kaip ir pastarųjų dviejų veikėjų atveju, paremti asmeninėmis (ir, sakyčiau, kiek… keistomis 🙂 ) fantazijomis.
P.S. Turiu pasakyti, man susidaro įspūdis, kad komentatorius “KT žydai” tą “išrinktąją tautą” minavoja “krikščionybė versus pagonybė” kontekste – tokiu atveju, panašu, kad pagonys ir tokiais save laikantys asmenys irgi yra “nacei” ir(arba) “putinistiniai koloradai”, nes dažnai nepalankiai atsiliepia apie “žydišką krikščionybę” ir pan. Žodžiu, norint, mikliai galima surasti ištisas minias “naciū-fašiū”. 😉
Matau, vis dar yra nesuprantančių, dėl ko kilo tas “kipišas” ir kas blogai su p. Kundroto “mianu”. Pabandysiu paaiškinti. Turbūt niekam ne paslaptis, kad egzistuoja t.v. “tolerastinė” ideologija, nukreipta prieš šeimą, normalius žmones, tautas, propaguojanti lytinius nukrypimus (ar net iškrypimus), nutautėjimą, rasių maišymąsi ir t.t. ir pan. Nėra paslaptis ir tai, kad tos ideologijos apologetai vykdo agresyvią propagandos kampaniją, kurioje taikomi įvairūs metodai, bet pagrindas – alkas.lt publikuotame A. Simanonytės straipsnyje išnagrinėta homoseksualizmo propagandos “vadovėlyje” „After the Ball“ (https://alkas.lt/2013/07/27/a-simanonyte-homoseksualizacijos-schema-ka-turetume-zinoti/) aprašyta taktika: “nujautrinimas-blokavimas-atvertimas”. Grubiai tariant, tos propagandinės kampanijos tikslas – kurti atitinkamus teigiamus ar neigiamus stereotipus ir stigmatizuoti nepritariančius. Vadinasi, jei norite pulti šeimą, turite supriešinti vyrą ir moterį (ką daro agresyvus feminizmas), o taip pat eliminuoti vyrą kaip autoritetą (iš čia ir peršami “vyro-nevykėlio” stereotipai), jei norite žmones nutautinti, pradžiai turite priversti žmones ne tik nesididžiuoti savo tauta, bet net gėdytis jos (tam tarnauja “progresyvūs” istorikai, kurie užsibrėžę tikslą “nuvainikuoti beigi demitologizuoti” tautos istoriją), ir t.t. Kaip žinia, mūsų mąstymas yra grįstas lyginimu – t.y. mes suvokiame “didelį”, lygindami jį su “mažu”, “gerą” suvokiame, lygindami jį su “blogu” ir t.t. Vadinasi, propaganda būtent tuo ir turi remtis – t.y. prikabinti “geras” savybes prie to, ką norima “prastumti”, o blogas – prie to, ką norima “užslopinti”. Dėl to ir lyginami “blogi” vyrai” su “geromis” moterimis, “blogi lietuviai” su “gerais” užsieniečiais, “blogi” normalūs žmonės su “gerais” iškrypėliais, bei “blogi” baltieji su “gerais” negrais. Citata iš A. Simanonytės straipsnio: „Mes turime rodyti siužetus, kur, pavyzdžiui, prieš homoseksualus pamokslą rėžia mažas, piktas, storas kunigas, o kuklus ir simpatiškas gėjus klausosi tokio pamokslo ir šypsosi. Kaip jūs manote, kur bus masių simpatijos, kurį laiką pažiūrėjus tokius siužetus?“ Čia ESMINIS DALYKAS yra tai, kad kalba sukasi NE apie tai, ar, tarkim, iš tikrųjų yra nevykėlių vyrų, tamsių, bukų lietuvių, fanatiškų ir nemąstančių pederastijos propagavimo priešininkų, ar “budulių” baltųjų – kalba apie STEREOTIPŲ formavimą. Tokios propagandinės kampanijos tikslas yra NE atspindėti realybę (ar jos dalį), bet FORMUOTI NUOMONĘ, požiūrį. Jei tave įtikins, kad tavo tauta nieko verta, palyginti su Vakarų Europos tautomis, nutautėjimas nebeatrodys toks problemiškas, jei įtikins, kad tik atsilikėliai-isterikai protestuoja prieš pederastų paradus, protestuoti greičiausiai neisi, ir jei prisižiūrėsi palyginimų apie inteligentus negrus ir banditus baltuosius, negrų imigracija neatrodys toks jau grėsmingas dalykas. Suprantama, atsiras nepritariančių – o jau tada įjungiamas “blokavimo” mechanizmas – oponentas nuo galvos iki kojų apklijuojamas etiketėmis “rasistas”, “homofobas”, “heiteris”, “neonacis”, “mizoginiškas mačistas”, “seksistas” ir t.t. ir pan. – ir jau tada nelaimėlis neturi kada kritikuoti primetamos ideologijos, kadangi būna užsiėmęs įrodinėjimu, kad jis ne kupranugaris. Labai patogi taktika – ir puikiai veikianti. Asmeniškai ne kartą su ja susidūriau diskusijose su “tolerastais” – ir todėl labai nustebau, pamatęs tą pačią taktiką (ir netgi vos ne tais pačiais žodžiais) naudojant p. Kundrotą. Labai gali būti, kad p. Kundroto intencijos buvo geros (nesinori tikėti, kad jis visiškai nupušo ir nutolerastėjo), tačiau mes neblogai žinome, kur tie geri ketinimai veda…
Aišku tada viskas, greitai išgydysim šitą. Geri lietuviai geriau už blogus žydus ir negrus! Bet geri (KT) žydai geriau už piktą Kundrotą. 😀
Jeigu geras negras geriau už blogą lietuvį, tai ir taip aišku, kad geras lietuvis geriau už blogą negrą. Aš bent taip supratau. Gal čia Pikc kažką sumaišė? Pamatė paviršutiniškai panašiai skambančią retoriką ir susidarė išvadas pagal išankstines nuostatas. Lietuviai turi žodį “šalom” ir žydai turi žodį “šalom”, skamba taip pat, bet reiškia ką kita. Jeigu tai tiesa, tai konfliktas – lygioje vietoje. Daug metų sekant autoriaus veiklą sunku patikėti kaip nors kitaip. O kad Zurofas spekuliuoja holokaustu, ne pagrindas sakyti, kad holokausto nebuvo. Tai ir su fašeis-naceis tas pats.
Matote, Pikc pamatė ne “paviršutiniškai panašiai”, bet IDENTIŠKAI skambančią retoriką – ir su tais pačiais pavyzdžiais (tiesa, tolerastų versija buvo “ar tau geriau juodaodis profesorius, ar baltas urlaganas?” – bet skirtumas, sutikite, nėra esminis), ir su tais pačiais iki skausmo pažįstamais “argumentais” iš serijos “jei nepritari – esi nacius-fašius”. Dar kitas dalykas – p. Kundroto “vaizdinę agitpriemonę” reikia vertinti KONTEKSTE, kurį aš ir pateikiau ankstesniame savo komentare. Kaip ir, tarkim, teiginį “sąžiningai dirbantis ir mokesčius mokantis kinas yra geriau už veltėdžiaujantį asocialų pašalpinį lietuvį” reikia vertinti liberastų politikos “išgrūskim lietuvius – užsivežkim pigios darbo jėgos iš užsienio” kontekste, o ne sakyti, kad “čia nieko tokio – tiesiog tai reiškia, kad sąžiningai dirbantis ir mokesčius mokantis lietuvis yra geriau už veltėdžiaujantį asocialų pašalpinį kiną”. Jei norite drastiškesnio pavyzdžio – imkim “kas geriau – ar doras žemdirbys rusas, ar banditaujantis lietuvis?” ir pažiūrėkim į tokį pareiškimą pokario kontekste. Tad ir p. Kundroto “agitpropą” reikia vertinti dabartinės tolerastinės ideologinės kampanijos kontekste. Tikiuosi, sugebėjau paaiškinti.
P.S. O tai, kad p. Kundrotas teigia snukiaknygėj besiginčijąs su tolerastijos apologetais, kai iš kitos pusės padeda “prastūminėti jų liniją” – tai tiesiog reiškia, kad jis nenuoseklus, ir tiek.
Bandžiau įdėti nuorodą į p. Kundroto plakatą, kad būtų aišku, apie ką kalba, bet kažkaip nepraėjo tas komentaras. Idėja buvo tokia: negras yra su universitetiniu išsilavinimu, klausosi klasikos, roko ir džiazo, yra inteligentiškas, jo prioritetai yra kultūra ir intelektas, yra tvarkingas šeimos tėvas, sekmadieniais lanko bažnyčią ir yra kūrėjas (žodžiu, tipinis eilinis negras kur nors iš Harlemo – tokių milijonai 😉 ), tuo tarpu baltasis neturi jokio išsilavinimo, klausosi popso, techno ir hiphopo (taip taip – standartinė baltųjų muzika 😉 ), yra vulgarus, prioritetai yra fizinė jėga ir seksas, yra materialistas, sekmadieniais dalyauja orgijose ikli apsivėmimo ir šiaip yra mėgėjas viską griauti. Žodžiu irgi “tipinis baltasis”. Tai va, šitie du “imidžai” ir lyginami. Apie objektyvumą spręsti jums. Į “tolerastinį diskursą”, įskaitant prieš baltuosius nukreiptą “antirasizmą” tokie lyginimai “įsipaišo” tiesiog idealiai, o, va, ka tai bendro turi su tautininkiškumu – klausimas atviras. Ir dar – to konflikto nebūtų buvę, jei paprasčiausiai būtų bandyta įsiklausyti į kritiką (t.y. KAS ir KODĖL sakoma), užuot įjungus iki skausmo pažįstamą tolerastų plokštelę “jūs taip šnekat, nes negrų nemylit, racistai ir neonacei jūs, va!”.
Manau, Mariui Kundrotui tas pat, kas ką rašo, jam tik rūpi ‘atsiliepimų’ skaičiukas 🙂 Tiek žmonių pastebėjo JO straipsnį.
Identiška retorika būtų tokia: geras negras – geriau už blogą lietuvį, tai prisikvieskime gerų negrų, nes lietuviai – vis tiek nieko verti 🙂 O čia kalbama apie žmogaus vertę pasauliniame, bendražmogiškame kontekste. Jei tuo pat metu ginčijamasi su tolerastais, o tuo pat metu – su kito kraštutinumo atstovais, tai reiškia TREČIĄ POZICIJĄ, o ne nuoseklumo stygių. Net atvirkščiai 🙂 Iš tiesų primena eurokosmopolitų ir koloradų ginčus: jeigu tu ne su vienais, tai būtinai su kitais. P. Irmantas feisbuke šį dvišalį mąstymą ne kartą yra taikliai sukirtęs, pateikdamas išvadą, kad abiejų pusių atstovai lygūs vieni kitiems savo fanatizmu ir vengimu išgirsti kitą poziciją. Tik jis pamiršo trečią galimybę – tautinio šovinisto/rasinio supremacisto/vyriško autoriteto šalininko 🙂 Nors, žinoma, išgirsti ir priimti – ne tas pats. Gerai būtų, kad p. Irmantas tai pritaikytų ne tik sau. Jei kalbama apie kontekstą – gal ir derėtų vertinti paties autoriaus tekstų ir darbų kontekste, o ne kažkokiame kitame, į kurį bandoma dirbtinai sprausti. Apie “iki skausmo žinomą plokštelę – jūs taip šnekat, nes esate tokie ir tokie” – būtent tai daro gerbiamas Pikc, teigdamas – “autorius taip šneka, nes…” (ir po to – visa tirada apie tolerastus).
Perskaičiau straipsnį, kaip ir su viskuo sutinku. Perskaičiau Pikc komentarus, irgi beveik su viskuo sutinku. Atrodo, kad žmonės kalba apie skirtingus dalykus. Apie kokį čia plakatą – gal tą, kur juodaodis su kostiumu, baltaodis – su treningu? Neradau jame nieko apie tipinį juodaodį arba tipinį lietuvį. Iš kur žinote, kad ten iš viso lietuvis, gali būti koks nors Donecko liumpenas. Parašyta, kad konkretus juodaodis (pavadinkim jį Džeku Džeksonu) geresnis už konkretų baltaodį (tebūnie Džonas Džonsonas). Aš tai taip supratau, kad Džekas geresnis už Džoną, kadangi yra išsilavinęs ir kultūringas, o Džonas – kvailas ir vulgarus. Jeigu čia galima įskaityti kokį nors apibendrinimą, tai tik tokį, kad kultūringas žmogus yra geriau už nekultūringą, nepriklausomai nuo to, kokia jo tautybė ar rasė. Pateiktos Smetonos citatos dar aiškiau viską sustatė į vietas. Jeigu jau tautininkų patriarchas tautiškumą suderino su kritika savo tautiečiams ir “visuotiniškos” moralės pirmenybe, tai gal ir jis “tolerastas”? Jei ką blogai supratau, pataisykite.
Būtent taip. Moralė ir kultūra – aukščiau rasinės ar tautinės tapatybės. Tai rašė tiek Smetona, tiek daugelis kitų tautinės ideologijos šviesulių. Tautiškumas turi prasmę tiek, kiek jis augina moralę ir kultūrą. O ne kiek įtvirtina kažkokius zoologinius tapatumus. Kas norėjo – suprato.
Iš tiesų taip – apie skirtingus dalykus. P.Kundrotas kalba apie savo asmeninį požiūrį, ir tą plakatą mato arba izoliuotai (t.y. kaip ir sakėte – geras konkretus Džekas ir blogas konkretus Džonas), arba jei kontekste – tai tik SAVO rašinių. Aš gi kalbėjau apie visai ką kitą – NE apie tai, ar iš principo gali būti koks nors konkretus geras negras ar konkretus blogas baltas) (taip būti, aišku, gali – bet ar tame esmė?), o apie stereotipų, visuomenės nuomonės formavimą bei jo būdus – ir šiuo atžvilgiu šitas konkretus plakatas būtent tam tikslui tarnauja. Mano galva, platesnio konteksto ignoruoti nevertėtų (tuo labiau, kad tolerastijos ideologai BŪTENT apie tokių priešpriešų naudojimą propagandos tikslais ir aiškina). Imkim kad ir kitą mano pateiktą analogišką pavyzdį apie “gerą kiną ir blogą lietuvį”. Ar iš principo koks nors konkretus Sung-Liu gali būti geresnis už kokį nors konkretų Petrą? Gali. Vadinasi, su tuo teiginiu apie gerą kiną ir blogą lietuvį viskas tvarkoj, ar ne? Sąžiningumas, „moralė ir kultūra – aukščiau rasinės ar tautinės tapatybės“, viską… Bet, jei pažiūrėsim į tai, kokiems TIKSLAMS jis naudojamas (t.y. šiuo atveju – liberalų ekonominę politiką) – tai AR TIKRAI su juo viskas tvarkoj? Ir, beje, prie jo visiškai nėra reikalo lipinti atvirų raginimų atsivežti kinų (ar negrų) – tiesiog, jei žmones įtikinsi, kad jie “geri”, tai prieštaraujančių jų įsivežimui gerokai sumažės. Taigi, aš kalbu apie konkrečių metodų taikymą konkretiems tikslams pasiekti (o taip pat nepatenkintųjų “užtildymo” būdus), ir p. Kundroto plakatas (bei retorika oponentų atžvilgiu 😉 ) čia – vienas iš daugelio dėlionės gabaliukų, tuo tarpu jo autoriui jis – vienintelis ir nepakartojamas, ir todėl vertintinas tik kaip jo vertybinių įsitikinimų išraiška, ir taškas, o kaip jis bendroje dėlionėje žiūrisi – “tai jau pardon, ne mano reikalas”. Dėl to ir sakiau, kad teorinės nuostatos ar net intencijos ir reali veikla gali visiškai nesutapti – ar net būti priešingomis. Ko gero, čia standartinis atvejis, kai teoretikas nusprendžia padaryti ką nors praktiško, aplinkiniai jam pasako: „Žinai, bičiuk, čia biški kreivokai išėjo“, ir tada tas pasiunta: „Kaip jūs drįstat! Chamai! Juk teoriškai aš visiškai teisus!”. Taip, TEORIŠKAI tu teisus, bet PRAKTIŠKAI vis tiek “kreivokai išėjo”. 🙂
Jei gerai supratau, Kundrotas rašo ne tiek savo, kiek išvardintų nacionalizmo ideologų tekstų ir darbų kontekste, siekdamas tęsti jų liniją. Nesu specialistas, iš jų visų šiek tiek domėjausi tiktai Smetona, bet jeigu jų pozicijos iš tikrųjų identiškos, tai nuosekliai reiktų atmesti visus arba visus priimti. Pikc savo ruožtu galėtų išvardinti nacionalizmo ideologus, kuriais jis remiasi – tai daug ką išspręstų, nes dabar galima tiktai spėlioti. Skaitant tikrai susidaro įspūdis, kad du išsilavinę, principingi ir šiek tiek ambicingi žmonės vienas kitą jau taip nuteikė prieš save, kad dabar abiems sunku į diskusiją žiūrėti neutraliai. Kundrotui atrodo, kad kalbasi su užsislaptinusiu ir dėl to už “demaskavimą” pykstančiu šovinistu, Pikc atrodo, kad kalbasi su pasipūtusiu “teisuoliu”, kuris, gal ir iš gerų intencijų, tam tikrais darbais pasitarnauja priešiškai pozicijai. Gal nuo to reikėjo ir pradėti. Kundrotas, tikriausiai, manė, kad kalbama apie jo intencijas, tarsi jos būtų “tolerastinės”, su kuo jam turbūt sunku sutikti, jeigu jos kitokios. Pikc tuo tarpu kalbėjo apie galimas pasekmes. Toliau. Pikc pripažįsta, kad gali būti geras kinas ir blogas lietuvis. Dėl to kaip ir visi sutariam. Bet autorius šiame straipsnyje eina gerokai toliau, jis klausia – ar geras kinas GERESNIS už blogą lietuvį, kitaip tariant, kas SVARBIAU? Štai čia, ko gero, jau ne interpretacijų, o pozicijų skirtumas. Dar toliau. Pikc rašo – kuo geriau lietuviai manys apie kinus ar kokius turkus, tuo greičiau juos priims. Kitaip tariant, net jeigu pats autorius prieš migraciją, tautų maišymąsi ir visus kitus kosmopolitinius dalykus, savo negrofilijomis, žydofilijomis ir sinofilijomis jis juos paskatins. Dėl tokios išvados, aišku, galima diskutuoti. Bet ar tai reiškia, kad vienintelis būdas sustabdyti globalizmą – įtikinti mases žmonių, kad kitų tautų atstovai – buki, tamsūs, žiaurūs ir klastingi, kitaip tariant – kurti demonizuotus jų įvaizdžius? Kai kas istorijoje taip darė, bet autoriui, kaip suprantu, pirmiausiai rūpi dora. Jis tiesiog negali pritarti tokiai pozicijai, kad ir ką apie tai manytų kiti, įskaitant ir mane. Be to, lieka klausimas, kuris jau ir mane paliečia. Pasididžiavimas savo tauta. Aš didžiuojuosi Basanavičiumi, Smetona, Partizanais. Henriku Daktaru aš nesididžiuoju. Ir nesididžiuosiu. O reikėtų? Jeigu lietuvis Danijoje ką nors papjauna apiplėšimo tikslais – su kuo turiu būti, su tokiu lietuviu, ar su jo nužudyto artimaisiais – danais? Kiek supratau, būtent tokius klausimus siekia užgriebti autorius savo tekste.
Gerbiamasis, manyčiau, daug kur esate teisus. Vis dėlto, yra punktų, dėl kurių drįsčiau ginčytis:
a) mano teiginys “[…] arba jei kontekste – tai tik SAVO rašinių” buvo paremtas paties autoriaus teiginiu “Jei kalbama apie kontekstą – gal ir derėtų vertinti paties autoriaus tekstų ir darbų kontekste, o ne kažkokiame kitame […]”.
b) aš kalbėjau ne apie nacionalistinių ideologijų skirtumą, bet apie praktinę pusę – t.y. kaip ir pats teisingai pasakėte – apie “tam tikrais darbais [pasitarnavimą] priešiškai pozicijai” – kaip ir sakiau, su teorija netgi gali būti “viskas tvarkoje”. Dar vienas dalykas – reikia pripažinti, kad minėti ideologai veikė tuometinėje aplinkoje ir tuometinėmis sąlygomis, todėl 1:1 perkelti ir taikyti jų pasisakymus šiems laikams ne visada gali būti adekvatu. Paprasčiausias pavyzdys (irgi iš praktikos) – Konstituciją rašiusieji net pagalvoti negalėjo apie tai, kad šiais “moderniais” laikais bus pasikėsinta į šeimos sąvoką, todėl ir nesudėjo pakankamų saugiklių – bet ar tai reiškia, kad jie apie šeimą galvojo taip, kaip KT išaiškino (t.y. kad ji yra „bele kas“)? Taip ir, pvz. A. Smetonos pasisakymą apie nacionalizmą reiktų vertinti TO METO (t.y. tarpukario su visais kylančiais fašizmais ir nacizmais) kontekste – o, va, ar jis taip pat kalbėtų DABARTINĖMIS aplinkybėmis, kai tautai kaipo tokiai kyla grėsmė, ar vis dėlto savo mintį performuluotų – jau klausimas.
c) būtent tolerastai ir kuria tuos “demonizuotus įvaizdžius” – t.y. daro tokią “herojaus-antiherojaus” priešpriešą: sukurpia įvaizdį su idealizuotomis savybėmis (kaip jie jas supranta) ir “užmauna” jį ant tam tikro veikėjo (dažniausiai – visokių “mažumų” (rasinių, lytinių ir pan.) atstovo), kurį nori “prastumti” – jis bus “herojus”; po to sukurpia įvaizdį iš rinkinio blogiausių (irgi pagal savo supratimą) savybių – ir „užmauna“ ant kito veikėjo (dažniausiai – daugumos –(baltųjų, normalių ir t.t.) atstovo), ant kurio nori “užstumti” – jis bus “antiherojus“. Va, tada ir leidžiama “liaudžiai” rinktis, kuris GERESNIS. Kartoju – tai NE konkretūs asmenys, o rasinių, lytinių, etninių ir pan. grupių “įsikūnijimai”, ir visi epitetai siejami būtent su tomis GRUPĖMIS, o ne atskirais jų nariais. Būtent dėl to aš kritikavau p. Kundrotą. Pats aš niekur nesiūliau naudoti “demonizuotų įvaizdžių kūrimą” kaip atsvarą tolerastų kuriamiems demonizuotiems įvaizdžiams – aš sakiau, kad bent jau patiems nereiktų daryti to paties, ką ir jie.
d) dėl didžiavimosi savo tauta – čia vėl yra skirtumas tarp abstraktaus ir konkretaus bei tarp lyginamų kategorijų. Pirmiausia – atskiras individas nėra tauta, ir pagal jo elgesį apie tautos vertę nesprendžiama. Antra, Basanavičių ir pan. lyginti su kokiu nors banditėliu yra nekorektiška ir nelogiška – tiesiog ne tos kategorijos. Iškilias asmenybes lyginame su iškiliomis asmenybėmis, o banditus – su banditais. To nepaisymas būtent ir yra tolerastų “kreivų” lyginimų pagrindas, sudarantis (visiškai sąmoningai) klaidinančias asociacijas (taip, pvz. padorius danus pradedi lyginti su banditais lietuviais 😉 ). Taigi, žymus lietuvis man artimesnis už žymų kitatautį (nežymus, beje – irgi), o banditas yra banditas – jie išvis yra atskira kategorija, aš jų apskritai tautiečiais (t.y. savo tautos dalimi) nelaikau – o jie savęs greičiausiai irgi. 🙂
Beje, e) “Gal nuo to reikėjo ir pradėti.” – bandžiau, gerbiamasis, bandžiau. Tiesą sakant, kai iš kolegų pradėjau gauti žinutes su nuorodą į tą plakatą su prierašais “Kundrotas visai nupušo” arba “matei jo meną?”, rimtai pagalvojau, kad čia tolerastų provokacija, užtat ir parašiau asmeniškai su perspėjimu, kad kėsinamasi į jo reputaciją. Pasirodo, ne provokacija. 🙂
Įdomu, o tikrai Kundrotas pats platino negrą plakate? Matyti neteko, todėl nesinori tikėti. Čia naujieną skėlėte, Eina Peklon…
Turimas galvoje 6itas: https://fbcdn-sphotos-c-a.akamaihd.net/hphotos-ak-xpa1/v/t1.0-9/1920557_10203337817899209_6727734563833577036_n.jpg?oh=13d670314b73612905e35731a3cc7cb6&oe=553E8CAC&__gda__=1425798086_6f61ccec2cebe0db9951c7a09428a130
Tikiuosi, šįkart pavyks įdėti, o tai ginčai verda, bet ginčo objekto nematyti. 🙂
Beždžionę mačiau ten aprengtą kostiumu, žydra papkyte rankoje. Žmogus kažkodėl aprengtas treningais. Bažnytinė fantazija kažkokia. 🙂
Iš tiesų rašiau: derėtų vertinti autoriaus tekstų ir darbų kontekste, bet tai reiškia – pirmiausiai, o ne tik 🙂 Panašiai kaip su šūkiu “Lietuva – lietuviams”. Jei žmogus daugiau nei dešimtį metų žengia tautine linija, o kažkuri jo akcija iš pažiūros išsiskiria iš šio konteksto, pirmiausiai reiktų ieškoti loginio ryšio tarp šios akcijos ir bendros linijos. Reiktų klausti – kokiu būdu tautinėje pasaulėžiūroje galima būtent tokia pozicija. Užuot iš karto primetus šiai pozicijai kokį nors kitą kontekstą, prieštaraujantį visai autoriaus veiklai.
Dėl Smetonos ir kitų autorių, esminis klausimas – prioritetai. Gali būti, kad šiandien jie kai kuriuos akcentus keltų kitaip, bet jeigu žmogaus prioritetas yra A, jis bet kokiomis aplinkybėmis bus A, o ne B. Juolab kad Smetonos laikais Lietuvos padėtis buvo kur kas grėsmingesnė, nei šiandien.
Dėl idealizuotų ir demonizuotų įvaizdžių. Nepykite, bet primena atvejį, kai žurnalistas praneša: “prie čigonų taboro peiliu subadytas žmogus”, o kokia nors tolerastinė organizacija užprotestuoja, kad kuriamas demonizuotas čigonų įvaizdis. Įžvelgiate konotacijas, kurių nėra. Kalbama būtent apie prioritetus: ar svarbiau konkretaus žmogaus dora ir dvasingumas, ar determinuota jo tapatybė? Jūs gi iš to išvedate apibendrinimus, kurių nėra – tarsi tuo būtų sakoma, kad VISI negrai geresni už VISUS lietuvius, ir dar geresni būtent tuo, kad jie – negrai 🙂
Jei lyginsime lietuvius tik su lietuviais, negrus tik su negrais, banditus tik su banditais, didvyrius tik su didvyriais, tuomet APSKRITAI dings galimybė ką nors lyginti. Neliks nei moralinių, nei intelektualinių hierarchijų. Neliks etalono, į kurį būtų galima lygiuotis. Nes kai kas nors pasakys Joneliui – žiūrėk, Petriukas geriau mokosi – Jonelis atsakys: lygink mane su manimi, o ne su kitais 🙂 Nežinau, man tai atrodo kaip paprasčiausias bandymas apriboti mąstymą, išvengiant tam tikrų dilemų. Suprantu, gal ir nėra smagu matyti SVETIMĄ, vertinamą geriau už SAVĄ – jeigu savo-svetimo skirtis svarbesnė už gero-blogo – bet mėginant išsisukti nuo šios dilemos tokiais samprotavimais logiškai galima prieiti prie absurdo.
a) Žinant autoriaus aroganciją, “tik” yra gana tikėtinas. 😉 Be to, aš jau aiškinau apie skirtumą tarp teorijos ir praktikos, tad į priekaištą “negerai DARAI” atsakyti “kaip drįsti – aš GALVOJU gerai!” nėra tinkamas variantas. Beje, tai, kad autorius “daugiau nei dešimtį metų žengia tautine linija”, automatiškai nereiškia, kad didesni ar mažesni pokyčiai yra visiškai neįmanomi – esu matęs tokių atvejų. 😉
b) Dėl Smetonos ir kitų autorių – nenoriu kartotis, bet prioritetai irgi priklauso nuo situacijos. Be to, aiškinimas, kad “Smetonos laikais Lietuvos padėtis buvo kur kas grėsmingesnė, nei šiandien” yra (tyčia ar netyčia) klaidingas ir klaidinantis, nes ta grėsmė buvo visiškai kitokio – netgi priešingo pobūdžio: tada Lietuvai grėsė radikalus nacionalizmas (šovinizmas), o dabar – kosmopolitizmas. Logiška, kad tokiose skirtingose situacijose pasisakymai kaip reakcija į tas grėsmes skirsis, ir perkėlinėti tą patį dalyką į visiškai kitą kontekstą yra, švelniai tariant, neobjektyvu – tai panašiai, kaip “progresyvūs” istorikai vertina VIDURAMŽIŲ Lietuvos valdovų elgesį iš DABARTIES pozicijų, spjaudami į konteksto skirtumus.
c) aš ne “išvedu apibendrinimus” – aš labai aiškiai konstatuoju faktą apie tokios taktikos naudojimą tolerastinėje propagandoje – su pavyzdžiais ir citatomis, o išvedžiojimais užsiima autorius. Dar kartą: šiuo konkrečiu atveju autorius daro TĄ PATĮ (ir kalba, beje, labai panašiai), ką ir tolerastai, o kad jis tą patį darydamas GALVOJA skirtingai – jau antraeilis dalykas. Čia vėl grįžtame prie skirtumo tarp teorijos ir praktikos .
d) dėl lyginimų – arba autorius nesuprato mano minties, arba (tikėtina) tyčia ją iškreipia, taip prieidamas prie absurdo. Suprantu, gal ir nėra smagu matyti nurodytas savo “kliurkas”, nes tai niekaip nedera su įsitikinimu savo absoliučiu teisumu ir neklystamumu, bet nuvažiavimas į lankas bei atsisakymas suprasti argumentus kaip mėginimas išsisukti nuo kritikos man atrodo kaip paprasčiausias bandymas apriboti mąstymą. 😉
P.S. O kalbėti apie logiką, pačiam pateikus nelogiškus palyginimus… 😉
Kad būtų aišku dėl logikos – paimkim neutralų pavyzdį:
Tarkim, yra dvi kategorijos: svorio (nutukę ir normalaus svorio žmonės) ir rasės (negrai ir azijiečiai). Ką lyginti būtų logiška?
a) Nutukusių ir normalaus svorio žmonių pasiskirstymą konkrečioje rasėje (svorį su svoriu – t.y. savybę su savybe). Logiška? Taip.
b) Nutukimo paplitimą (t.y. nutukusių ir normalaus svorio žmonių santykį) abiejose rasėse (rasę su rase – t.y. objektą su objektu). Logiška? Taip.
KIEK LOGIŠKA yra lyginti nutukusius negrus su normalaus svorio azijiečiais (t.y. SKIRTINGUS objektus pagal SKIRTINGAS savybes)? KĄ tai parodys?
Tikiuosi, kad DABAR aiškiau.
Dėl logikos. Iki kokio lygio skaidome? Kodėl juodaodis ir azijietis? O gal žemaitis ir aukštaitis? Telšiškis ir plungiškis? Iš Garliavos ir iš Šilainių? Tai – viena. Kita. Kas čia išvis lygina svorio (t.y. – moralės ir intelekto) pasiskirstymą abiejose rasėse? Autorius? Nemačiau. Jūs? Gal. Bet tai dar kartą rodo, kad vienas rašote apie miltus, kitas apie tiltus.
Nelengva suprasti visas šitas peripetijas 🙂 Neaišku net, ar komentuojamas straipsnis, ar kažkoks plakatas, kuris, kaip suprantu, straipsnio kontekste tik viena detalė. Abiejų pusių įsitikinimas savo teisumu ir vienas kito kaltinimas tokiais dalykais kaip arogancija kažin ar padės rasti kokių bendrų taškų. Mačiau daug diskusijų, kuriose pakeltu tonu kartojama “aš tau, durniau, gi viską nuodugniai išaiškinau, o tu atsisakai suprasti”. Skaitant tokias diskusijas tikrai belieka pasiimti spragėsių, o dar geriau – pasiimti kokią gerą knygą ar pasižiūrėti filmą. Bet gal dar pamėginsiu bent jau suprasti, ką abi pusės iš viso kalba.
a) Nematau, kad čia ginčytųsi teoretikas su praktiku. Matau du teoretikus-praktikus, kurie ima tą patį praktinį pavyzdį ir kemša jį į skirtingas teorijas. Vienas apibendrina moralės ir intelekto pagrindu, kitas – etninės ar tai rasinės tapatybės pagrindu. Arba abu vadovaujasi skirtingais prioritetais, arba tais pačiais, bet dėl kažkokių sunkiai suvokiamų priežasčių vienas kalba apie miltus, kitas apie tiltus.
b) Pikc teisus, kalbėdamas apie takoskyrą tarp “darau” ir “galvoju”. Čia Kundrotui reiktų įsiklausyti. Bet Pikc užduočiau klausimą – ar jis tikras, kad šiuo atveju pašnekovas brėžia būtent tokią takoskyrą? Gal jam atrodo, kad jis ir daro gerai? Gal jis čia klysta, bet šiuo atveju reiktų kalbėti visai kitais argumentais.
c) Dėl Smetonos ir kitų autorių – esu girdėjęs versijų, kad “jeigu Smetona gyventų šiandien – jis tikrai būtų už Europos Sąjungą”, arba “jeigu šiandien gyventų Jėzus Kristus – jis rūkytų žolę ir remtų gėjų teises”. Nesakau, galima tai svarstyti, bet reiktų kuo nors ir paremti.
d) Įspūdį, kad abu pašnekovai šneka apie visiškai skirtingus dalykus, dar sustiprina prioritetų pavyzdys. Vienas sako “jeigu moralė ir intelektas – prioritetai, jie bus prioritetai bet kuriomis sąlygomis” (dėl ko galima ginčytis). Kitas atsako “tuo metu Lietuvai grėsė viena, dabar – visai kas kita” (su kuo irgi galima ginčytis). Bet jūs abu bent suprantate, kad vienas kalbate apie miltus, kitas apie tiltus?
e) Kažkas yra rašęs “istoricizmas – geriausias būdas išvengti istorijos pamokų”. Čia apie istorijos kontekstus, pamąstymui. Atseit, jeigu koks nors Hėgelis ar Kantas mąstė ar darė taip ar taip, tai nereikia galvoti – ar jis buvo teisus, ar ne, bet reikia žiūrėti į istorines, kultūrines, socialines, religines ir dar kažin kokias aplinkybes. Bet ar reikia jomis apsiriboti?
f) Dėl to, kad žmonės keičiasi, Pikc vėl teisus. Tik ar šiuo atveju kaita nėra menama? Žiūrint, kaip dabar abiems pusėms sunku vienai kitą suprasti, galima spėti, kad ir anksčiau buvo tas pats. Tiesiog tada vienas sakydavo – “nacionalizmas” ir kitas sakydavo – “nacionalizmas”, ir abu vienas kitą laikė bendraminčiais. O paskiau paaiškėjo, kad vienam tai reiškia viena, o kitam – visai ką kita. Gal čia niekas nesikeitė, tiesiog atsiskleidė, kas jau seniai buvo?
g) Dėl galimybės lyginti, man šis variantas pasirodė logiškas. Ne tik Joniuko ar Petriuko atveju, bet ir valstybės. Įsivaizduokime, kas nors Lietuvoje sako: Estijoje – verslui palankesnė mokesčių politika. O koks užsiciklinęs biurokratas atsako: mes – ne Estija. Kas nors sako: Šveicarijoje piliečiai valdo valstybę. O koks nors nomenklatūrščikas: mes – ne Šveicarija. Kas nors sako: Izraelyje žemė – tautos ir valstybės nuosavybė. O koks liberalas: mes – ne Izraelis. Deja, bet būtent tai pateisina požiūris, kad toks pats gali būti lyginamas tiktai su tokiu pačiu. O jeigu teoriškai, tai kur yra visiškas sutapimas, apskritai nėra lyginimo.
h) Jeigu gerai suprantu, Pikc (ne visai be pagrindo) nuogąstauja, kad Kundroto pasisakymai turės praktinę reikšmę, priešingą jo paties (jų abiejų) norams, kitaip tariant – paskatins kosmopolitizmą. Nuogąstavimas tikrai suprantamas, bet pažiūrėjus plačiau – jeigu šalia moralės prioriteto pasakoma, kad moralus žmogus turi būti ištikimas savo tautai ir tėvynei – ar tai tikrai gali paskatinti kosmopolitizmą? Jeigu šalia to linksniuojamo plakato – eisenos su šūkiais “Lietuva – lietuviams”, straipsniai prieš imigraciją, mišrias santuokas ir visa kita – ar tai iš principo gali skatinti kosmopolitizmą? O gal kaip tik atvirkščiai – leis suprasti dvejojantiems, kad nacionalistai nėra siauramaniai šovinistai (kuriems savas liumpenas geriau už svetimą inteligentą), bet išsilavinę, universalaus mąstymo žmonės, kuriems tautiškumas – tos pačios universalios moralės išraiška? Gal kaip tik tai ne vieną pastūmės į tautines gretas? Aišku, tai – tik pasvarstymai. Bet sakyti, kad autorius daro tą patį, ką visokie Rudomanskiai – atleiskite, jau net nebejuokinga.
i) Dar vienas praktinis siūlymas. Jeigu diskutuojame, gal diskutuokime naujais komentarais apačioje, nes dar du komentarai, ir jie taip susiaurės, kad liks po vieną raidę eilutėje.
Kalbama apie plakatą. Tik. O P. Kundroto straipsnis yra “aiškinamasis raštas” apie tą plakatą. Toliau paseksiu pasiūlymu i) ir parašysiu apačioje.
…O tuo tarpu feisbuke ginčijuosi su tolerastais, įrodinėjančiais rasiškai mišrių šeimų ir pederastijos naudą 🙂 Įdomus tas pasaulis, jame daug spalvų, ne tik dvi: naciai/mačistai/rasiniai supremacistai vs tolerastai.
“Įsivaizduojam, jog už savo ribų nieko gero nebesą”. “Tokia nuomonė veikia užkrečiamai. Bet taip ilgai nebus”. “Gyvenimas vers tautas vaduotis iš siaurojo nacionalizmo kiauto, vietoje priešingumų ieškoti bendravimų kultūroje ir grįžti ant visuotiniškai žmoniško moralės pagrindo”.
“Dar daug yra užsilikę mūsų tautoje blogų įpročių ir netikusių palinkimų”. “Jie reikia rauti iš visuomenės, kaip geras daržininkas rauna piktžoles, įsikėrėjusias tarp jo pasėtų ir ugdomų tauriųjų augalų”. “Juk mums rūpi, kad sveiki ir taurūs žmonės, išmaningi ir sveikos nuovokos, sudarytų tvirtą pagrindą savo tautai”.
A. Smetonos kalba. Vairas, 1938, Nr. 1, p.7-8.
Raudonuojantys elementai Smetoną vadino fašistu, save laikydami tikrais demokratais. Ruduojantys elementai jį vadino liberalu, save laikydami tikrais nacionalistais. Jei taip – aš mieliau būsiu “fašistas” su Smetona, nei “demokratas” su Paleckiu. Ir mieliau būsiu “liberalas” su Smetona, nei “nacionalistas” su Impulevičiumi.
Labai susireikšmini 🙂 Ar tau nekilo minčių, kad Impulevičius, Smetona ar Paleckis su tavimi nebūtų?
Geriau parašyk savo nuomonę kodėl tautininkai pralošia visus rinkimus ir balsavimus iš eilės turėdami IDEOLOGĄ Marių Kundrotą.
Protingiems ir taip aišku, dėl ko 🙂 Nes Lietuvoje iškreipta politinė konkurencija, alternatyvioms partijoms užgintas bet koks finansavimas, kai sisteminės partijos ima pinigus iš valstybės biudžeto, nomenklatūrinė žiniasklaida apie tautininkus nutyli arba vaizduoja iškreiptai, o daugeliui žmonių trūksta politinio išsilavinimo ir intelekto, užtai balsuojama už populistinius pažadus, įsivaizduojamą jėgą, dažnai – net už dailesnį politiko veidą 🙂 Visą šią padėtį įmanoma pakeisti, bet tam reikia laiko. O kryptis jau gera: pastaruosiuose rinkimuose tautininkai surinko 10 kartų daugiau balsų, negu prieš tai, paskutinįsyk dalyvaudami savarankiškai. T.y. – būtent po to, kai oficialiu ideologu tapo M.Kundrotas 🙂 Jeigu norėčiau, galėčiau visus nuopelnus priskirti jam, bet aš – ne Kemblys, kad taip nusišnekėčiau.
Tautininkai ar ‘tautininkų sąjunga’? Vien tai, kad jums reikėjo jungtis su kitais rodo vidinį silpnumą.
Kai kas buvo prieš šį jungimąsi 🙂 O nuo atsikūrimo stiprėjama.
Dėl Smetonos, vien šios citatos rodo, kad pasaulėžiūros – labai artimos, tai veikiausiai būtume vienoje stovykloje 🙂 O ką apie mane galvotų tokios padugnės kaip Paleckis ar Impulevičius, man mažai rūpi. Tiesą sakant, juo blogiau apie mane galvoja niekšai ir kvailiai, tuo labiau įsitikinu, kad einu teisingu keliu 🙂
Neturi ką veikti, jei į kelis kažkokio ,,niekšo ir kvailio” žodžius, lieji čia paklodėmis savo išmintį?
Dažniausiai tavo komentarus ignoruoju – tiesiog jie per daug apgailėtini komentavimui. Bet šįsyk iškelti klausimai, kurie teoriškai gali būti kam nors kitam įdomūs, ir žmogus gali susidaryti klaidingas išvadas, remdamasis provokatoriaus išpuoliais. Panašu, kad pačiam geresnė dabartinė valdžia, gal net už gilesnę integraciją į ES (arba atvirkščiai – Rusiją) būsi? Dėl to teko paaukoti porą minučių savo brangaus laiko ir atsakyti. Bet nesusireikšmink, manydamas, kad dabar į kiekvieną tavo nesąmonę reaguosiu 😉
Nerašyk, geriau nieko nerašyk tu, ‘tautininke’ – nežmoniškai bjauroji lietuvių kalbą svetimžodžiais.
,,komentarus ignoruoju, komentavimui, teoriškai, provokatoriaus, integraciją, reaguosiu” !!!!!!!!
O didysis kalbos tėve, nuo kada organizacijų pavadinimai rašomi iš mažosios raidės? Be to, kokiu pagrindu išskiriami tarptautiniai žodžiai, kuriuos vartoja didysis Kemblys (šį žodį tikrai būtina rašyti iš didžiosios), nuo tų, kuriuos vartoja Kundrotas? Ar tik ne tuo, kad kai kurios mokslinės sąvokos Kembliui nežinomos (toks “perestuchino” kompleksas), o gal Kundrotas kada nors asmeniškai perbėgo takelį?
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Kemblys tarptautiniais žodžiais nepiktnaudžiauja, tad gal čia ir be reikalo užsipulta. Ir šiaip, tas jo smulkmeniškas kabinėjimasis prie svetimžodžių nėra toks jau visiškai blogas dalykas – taip, perspausta, bet tam tikra prasme ir naudinga – kartais visai verta paieškoti lietuviškų atitikmenų. Sakyčiau, būtų puiku, kad Kemblys tuo ir užsiimtų – t.y. svetimžodžių žvejyba, o jau leistis iki turinio ar dalykinių klausimų nagrinėjimo jam, manyčiau, nevertėtų. Antra vertus, p. Kundrotas su savo “niekšais ir kvailiais” pats provokuoja, tad galima tiesiog pasiimti spragėsių ir mėgautis spektakliu. 🙂
Nepiktnaudžiauja, bet vartoja. Reiškia, pats supranta, kad visiškai be tarptautinių žodžių neišsiversi. O prie kitų – kabinėjasi. Tai – pirma. Antra – jis į vieną krūvą suverčia tarptautinius žodžius, kuriems galima rasti lietuviškų atitikmenų, su tais, kuriems tokių atitikmenų nėra. Trečia – labiausiai kimba prie mokslinių sąvokų, o buitines palieka. Ketvirta – jam užkliūva ne tik tarptautiniai žodžiai, bet ir jų vietoje (arba šalia jų) siūlomi lietuviški naujadarai – tautininkystė, tautovalda, tinklaveika ir kt.
Iš to matyti, kad jam rūpi ne tiek lietuvių kalba, kiek galimybė pasidergti. Arba tai tiesiog vienas iš tų interneto niurzgalių, kuriems savaime smagu pasidergti, arba koks nors kompleksuotas mažaraštis, pykstantis ant tų, kurie mąsto sudėtingesnėmis kategorijomis, arba asmeniškai nusiteikęs prieš Kundrotą, o gal ir prieš visą Tautininkų Sąjungą – taip galima spręsti iš jo komentarų Baranausko straipsniui, kur autorius apkaltintas kažkokiais savanaudiškais interesais už tai, kad parašė apie eurą. O gal tai net priešiškos stovyklos provokatorius.
Aišku, žodžių, kuriems yra lietuviški atitikmenys, galėtų būti mažiau. Kiek suprantu, Kundrotas visada labiau žiūri turinio, negu formos, gal dėl to kartais pritrūksta dėmesio lietuviškai minčių raiškai. Nors nepasakyčiau, kad labai piktnaudžiauja tarptautiniais žodžiais – kokios nors Dešiniosios minties ar Pro Patria tekstuose jų kur kas daugiau (apie Naująsias kaires ir Donskius patylėsiu, jie tiesiog kosmopolitai). Bet tikrai yra, kur tobulėti. Jeigu toks Kemblys tiesiog pasiūlytų gerus lietuviškus atitikmenis (be vielabraukių ir spirdžių), gal į tai būtų atsižvelgta, o jei pasiūlytų geranorišku ir mandagiu tonu – gal net padėkota. Bet panašu, kad ne tai jam rūpi. Kaip šauksi, taip atsilieps.
Apie jus ponas, blogai galvoja ŽYDAI. Ar esate įsitikinęs, kad einate teisingu keliu?! 🙂
Ūj vey gvalt – o čia gi jau smūgis žemiau juostos! 🙂
Jei tie blogai galvojantys žydai yra Kacas su Zurofu – žr. ankstesnį komentarą apie niekšus ir kvailius 😉 O čia – jums, su praėjusia Hanuka. Ne jūsų giminaitis dainuoja?
https://www.youtube.com/watch?v=17vudHypQdU
Ačiū nespėju visos jūsų kurybos sekti, šiandienai užteks. Mes susirinksim vėl su visais Kacais ir zurofais, tada tik žiūrėsim hanukas nuo kundroto. Vienam žmogui plakato užtenka, viskas aišku kažkaip.
Žinome, Tomai, kad esi žydas, seniai jau žinome 🙂 Gerai, kad prisipažįsti. Prisipažinimas – pirmas žingsnis į išsilaisvinimą. Baigsis įtampos, visokios frustracijos, kova su savimi. Ateis taika ir į santykius su kitais. Nebereiks savo el.pašto adrese rašyti žodžio “piktam”. Nebereiks kompleksuoti dėl savo tapatybės. Nebereiks kurstyti etninės, rasinės, religinės neapykantos. Matai, kaip viskas paprasta 🙂
Taigi, dėl logikos – mano duotas pavyzdys atitinka p. Kundroto pateiktą situaciją – turime du skirtingus objektus su dviem skirtingais savybių rinkiniais. Punktai a) ir b) yra logiško lyginimo pavyzdžiai – tokie lyginimai naudojami moksliniuose tyrimuose. Tuo tarpu p. Kundroto naudojamas lyginimas nėra logiškas, nes, kartoju, lyginami skirtingi objektai pagal skirtingas savybes, o ar tie objektai bus negrai ir azijiečiai, žemaičiai ir aukštaičiai, ar dar kažkas – nesvarbu. Ar Jums atrodo objektyvu ir logiška, pvz. lyginti tinginius ir bukus žemaičius su darbščiais ir intelektualiais aukštaičiais (arba atvirkščiai)? 🙂 Prie to grįšime punkte g).
Dabar kiti punktai:
a) teorijų aš nekemšu – aš tiesiog pirštu parodžiau, kad toks elgesio modelis atitinka praktinį „tolerastų“ veikimą – su pavyzdžiais. Tai tiek tų teorijų. 🙂
b) taip, p. Kundrotui atrodo, kad jis daro gerai NES jis galvoja gerai. Aš bandau įrodyti, kad pirma nebūtinai automatiškai išplaukia iš antro.
c) aš NEŽINAU, ką Smetona sakytų ar darytų, jei gyventų šiandien – aš kalbu apie tai, kad jei konkretus asmuo pasisakė apie konkrečią situaciją, tai tą pasisakymą reiktų vertinti to meto ir tos situacijos kontekste. Taip pasisakymas apie „vadavimąsi iš siauro nacionalizmo kiauto“ vienaip atrodo vis agresyvėjančio Vokietijos nacizmo, Čekoslovakijos sunaikinimo ir Klaipėdos aneksijos kontekste ir visai kitaip – kosmopolitizmo plitimo ir siekio apskritai naikinti nacionalizmą (tautiškumą) kontekste. Čia, pvz., netgi tolerastai galėtų tokią citatą pasigauti ir sakyti „net pats Smetona taip sakė!” (kaip jie šūkauja “net pats Džonsonas sakė, kad patriotizmas – tai paskutinis niekšo prieglobstis!”). Tad Jūsų lyginimas ne visiškai tikslus, nes aš sakau NE kad Smetona sakytų ar darytų taip ir anaip, bet kad nebūtinai taip pat, nes skiriasi situacija. Tik tiek.
d) Aš kalbėjau apie konkrečią p. Kundroto pateiktą A. Smetonos citatą – tad čia yra punkto c) tęsinys.
e) Apsiriboti – ne, bet atsižvelgti reikia. Be to, dar priklauso ir nuo to, ar pasisakymai ir darbai buvo situaciniai, ar universalesnio pobūdžio.
f) Ne visai taip – TEORIJOJE nemanau, kad yra didžiulių esminių skirtumų ir „vienam tai reiškia viena, o kitam – visai ką kita“ (tiesa, panašu, kad p. Kundrotas linkęs manyti kitaip 😉 ) – tiesiog aš kalbu apie konkretų atvejį, konkretų poelgį, kuris, mano galva, ne tik „neįsipaišo“ į bendrą vaizdą, bet ir yra kenksmingas, o p. Kundrotas iš to daro toli siekiančias išvadas. O apie pasikeitimą kalbėjau abstrakčiai – t.y. jei iki šiol buvo vienaip, tai dar nereiškia, kad taip visada ir bus.
g) o Jūs įsivaizduokite plakatą: vienoje pusėje – Šveicarija su prierašais „piliečiai valdo valstybę“, „aukštas pilietiškumo lygis“ ir dar krūva teigiamų apibūdinimų, o kitoje pusėje – Lietuva su krūva neigiamų epitetų. Apačioje klausimas – „Tai kuri šalis normali?“ Ar toks lyginimas Jums atrodytų normalus, objektyvus ir logiškas? Arba, pavyzdžiui, jeigu lyginate mokesčių politiką Estijoje ir Lietuvoje, tai Jūs būtent ir lyginate savybę – mokesčių politiką ten ir ten, o ne „gerą Estiją“ ir „blogą Lietuvą“ (arba atvirkščiai), selektyviai atrinkęs geriausias savybes iš vienos ir blogiausias – iš kitos. Dar vienas įdomus niuansas – o jei tą plakatą apie negrą ir baltąjį apvertus aukštyn kojomis – t.y. palyginus kokį gatvių banditą – narkotikų prekeivį negrą (pridėjus atitinkamą aprašą) su baltuoju profesoriumi (irgi su atitinkamu aprašu), įdomu, ar tas pats p. Kundrotas nebūtų vienas pirmųjų pakėlęs vėją dėl rasizmo? Bet, va, jei atvirkščiai – tai jau viskas gerai, o rasistai – prieštaraujantieji. Mano galva, tai „šiek tiek“ šališka pozicija. Antra vertus, gal aš klystu, ir p. Kundrotas priimtų plakatą su „blogu negru“ ir „geru baltuoju“ kaip visiškai normalų ir gerą dalyką? Klausimas lieka atviras. 🙂 Čia pereiname į punktą
h) vėlgi, aš kalbėjau ne apie p. Kundroto veiklą apskritai o apie šį konkretų atvejį (kuris, kaip jau minėjau, „neįsipaišo“ į bendrą paveikslą, mano akimis žiūrint). Ir taip, šitas konkretus atvejis atitinka tolerastų taktiką tiek turiniu, tiek ir forma. Tik gal ne tiek rudomanskių, kiek nidočkų. Pažiūrėkime kad ir į diskutavimo stilių: kontrargumentai nukreipiami NE į oponento argumentus, bet į PATĮ oponentą – klasikinis „ad hominem“. Čia taikoma trejopa taktika: pirmiausia, aišku, klasikinė „šiaudinė baidyklė“ – priskiri oponentui SAVO susigalvotus bruožus ir juos kritikuoji („esi rasinis supremacistas, mačistas, rasistas, neonacis“ ir pan.), antra, mėtai menkinančias replikas, kurios kaip ir turėtų parodyti oponento intelektinį silpnumą („mąstymo siaurumas“, „absurdas“ ir pan.); trečia, ignoruoji oponento argumentus ir vietoj jų jam priskiri emocijas („tave užgauna“, „tau skaudu pripažinti“, „tau nepatinka“, „tu nemėgsti“ ir pan.) – irgi tam tikra „šiaudinės baidyklės“ forma, nes tai NE oponento, bet TAVO jam priskirtos emocijos. Nieko neprimena? Taigi… 😉
P.S. Vajė, kokia paklodė gavosi – reiks daryti išvadas. 🙂
Gera žinia visiems ‘atsiliepimų’ (nors ir po savo straipsniu) rašinėtojams – Mėnulio pilnatis įpusėjo! Tuoj galėsite, mielieji, pailsėti nuo ,,turinio ar dalykinių klausimų nagrinėjimo” 🙂
Jei sutinkate, rašysiu skaičiais, nes raidės jau maišosi 🙂
1. Dėl nutukusio juodaodžio ir normalaus svorio azijiečio – sunku ką nors pasakyti, nors tikriausiai galima būtų rasti atvejų, kur toks lyginimas būtų logiškas. Pateiksiu kitą. Jūs gyvenate kosmopolitiniame mieste. Jūsų name – du kaimynai: juodaodis ir azijietis, abu – kompiuterių meistrai. Azijietis – tikras meistras, o juodaodis – diletantas. Kurį kviestumėtės?
2. Dėl tinginio žemaičio ir darbštaus aukštaičio – dabartinėmis aplinkybėmis toks lyginimas būtų kvailas ir skaldantis. Bet yra atvejų, kuriais tai būtų logiška ir teisinga. Įsivaizduokime kylant žemaičių separatizmą. Kai kurie jo atstovai pradeda laidyti “sąmojus” apie darbščius žemaičius ir tinginius aukštaičius. Tada kas nors į tai atsako plakatu, kuriame vaizduojamas konkretus tinginys žemaitis ir konkretus darbštus aukštaitis, o po to – klausiama: kuris geresnis? Jei tokį plakatą sukurtų žemaitis, būtų dvigubai pagirtina.
3. Dėl argumentų, logikos ir rodymų pirštu. Reikia suprasti, kad jūs visus pašnekovo argumentus priimate, vengiate apeliacijų į emocijas, ad hominem ir šiaudinių baidyklių? Ar tikrai? Nežinau, ką jūs ten asmeniškai šnekatės, bet skaitant matyti, kad pašnekovui priskiriate “tolerastines” pozicijas, klausinėjate – kada jis pradės kalbėti apie “homofobus”, o bet kokį jo argumentą be išlygų atmetate. Žinoma, jūs galite sakyti, kad tai – iš viso ne argumentai, bet tada reiktų susitaikyti, kad ir jam jūsiškiai gali atrodyti lygiai taip pat.
4. Dėl Smetonos, jo kalbos apie moralės prioritetą tęsėsi per visą jo veiklą, tad vargu, ar buvo situacinio pobūdžio. Kosmopolitizmą jis smerkė, lygiai kaip ir šovinizmą. Be to, labai skeptiškai vertino bet kokius biologinius tautiškumo apibrėžimus, Kundrotas, kiek suprantu, juos pripažįsta, tiktai gal ne prioritetine tvarka. Pagaliau, straipsnyje pateikta ir daugiau tautinių ideologų pavyzdžių, iš pačių skirtingiausių laikotarpių ir sąlygų. Žinoma, visa tai galima nurašyti situacijoms, bet tokiu atveju apskritai reiks paneigti bet kokius principus. Gal tada ir Lietuvos valstybingumą paneikime – kai kas, beje, taip ir daro. Net Nepriklausomybės akto signatarai aiškina, kad kovo 11-oji tiko tam laikotarpiui, o dabar visa tai atgyveno. O kas labiausiai mėgsta kalbėti apie situacijas, tai visokie “modernūs” istorikai ir politologai, kurie “kilniai” pripažįsta tautiškumą XIX a., bet teigia jį atgyvenus mūsų laikams.
5. Jei gerai suprantu, Kundrotas per du praktinius pavyzdžius lygina būtent dvi kategorijas, sudėliodamas jas hierarchine tvarka. Šiuo atveju – rasinę tapatybę ir individualią kultūrą. Jūs galite prieštarauti tokiam lyginimui iš esmės, galite nusistatyti priešingą hierarchiją, galite kurią nors iš šių kategorijų netgi neigti. Bet vargu ar rastumėte geresnį pavyzdį iliustruoti minčiai “kultūra svarbiau už rasę”, nei pateikdamas priešingus pavyzdžius būtent iš skirtingų rasių. Dėl ko pasirinkta būtent tokia (o ne priešinga) kombinacija, galiu tiktai spėlioti. Gal dėl to, kad tautiniame judėjime dabar plinta nuomonė, kad juodaodis visais atvejais žemesnis (tarp kitko, komentatorius KT žydas tą atvirai ir pareiškė), o autoriui norėjosi būtent jai oponuoti.
6. Sutinku su jumis štai kokiu klausimu. Nors abejoju, ar čia tas atvejis, kai skiriasi galvojimas ir darymas, bet iš principo jie tikrai skiriasi. Kundrotas kartais parašo taip, kad supranta tik jis ir dar keli jo intelektualinės aplinkos žmonės. Politikui tai – labai blogas bruožas, ir šio straipsnio komentarai – to pavyzdys. Kas tinka akademikui, ne visada ir ne visiškai tinka politikui. Reikia mokytis net sudėtingiausius dalykus išsakyti paprastesniais žodžiais. Aš pats nesu to idealas, gal dėl to ir ne politikas.
Nejaugi ir Kemblys, pilnačiai pasibaigus, baigs trolinti? O tai dovana būtų 🙂
Jei rimčiau, pasidomėjus jo IP, štai ką galima rasti.
http://www.lrytas.lt/?id=13954896461395047562&view=6&p=2
Nematote komentarų? Ne bėda. Suveskite į Google Kemblio IP ir rasite komentarą:
188.69.211.92. 13. -3. Fuck the ukraine! Fuck the lithuanian goverment!
Lietuviška, taisyklinga (pasirodo, ne tik Tautininkų Sąjungos, bet ir Lietuvos vardą reikia rašyti iš mažosios raidės), o svarbiausia – ideologiškai teisinga.
Dar Kemblys labai domisi moteriškomis suknelėmis ir pasirašinėja: edituxxxx@inbox.lt
http://www.skelbiu.lt/skelbimai/progines-sukneles-19048357.html
Aišku, gali būti, kad žmogus naudojasi viešu kompiuteriu kur nors interneto kavinėje ar darbovietėje. Bet tokiu atveju IP būtų sutinkamas kur kas dažniau. Žodžiu, išvadas darykitės patys.
Dar pabandyk:
Kemblys:
2015 01 06 10:24 | IP adresas: 188.69.199.158
Kemblys:
2015 01 05 21:24 | IP adresas: 188.69.196.236
Kemblys:
2014 12 30 03:27 | IP adresas: 188.69.215.47
Visi skaičiukai paimti iš šio puslapio 😀 😀 😀
Viskas daug paprasčiau. Tai nėra ginčas tarp dviejų bendraminčių dėl detalių ar priemonių. Tai – ginčas tarp dviejų skirtingų pasaulėžiūrų. Visa kita – išvedžiojimai, iš kurių geriausias – siūlymas lyginti 185 cm ūgio Šėtos gyventoją su kitu 185 cm ūgio Šėtos gyventoju. Kai žmogus į kairę ir dešinę drabstosi pejoratyvais – babajus, čiurka, atmata čigonas – bandymai dangstyti savo pasaulėžiūrą išvedžiojimais, mažų mažiausiai, juokingi.
Vienoje pusėje – labai stipriai išreikšta savo-svetimo kategorija. Kitoje pusėje ši kategorija taip pat yra, bet kur kas silpnesnė, be to – įkomponuota į moralinio universalizmo kontekstą. Viena pusė artimesnė Hitleriui (pripažįstu galimybę, kad su didelėmis išlygomis), kita pusė – Smetonai (taip pat su išlygomis). Sutarti įmanoma tik vienu atveju – vienai pusei be išlygų, kaip čia ir pastebėta, priėmus kitos pusės pasaulėžiūrą. Būtent pasaulėžiūrą, o ne atskirus punktus dėl priemonių ar detalių.
P. Irmantas Ramanauskas-Pikc nori, kad aš priimčiau jo pasaulėžiūrą. Aš to paties noriu iš jo. Šia prasme abu mes – vienodi. Kas gi skiriasi? Pirmiausiai – pačios pozicijos. Viena jų – teisinga, o kita – klaidinga. Kuri iš jų kuri, palieku spręsti žmonėms iš šalies. Antras skirtumas: aš suprantu, kad siekiais priskirti oponentui savo poziciją mes – vienodi. O trečias skirtumas – pažiūrų spektro supratimas. Pikc mato tik dvi spalvas: vienoje pusėje – nacionalistai/šovinistai/mačistai/rasiniai supremacistai (visa tai suplakant į vieną krūvą). Kitoje – kosmopolitai/genderistai/tolerastai. Aš net pačiame nacionalizme regiu platų spektrą, nuo šovinizmo ir totalitarizmo iki etnopliuralizmo, inter-nacionalizmo ir tautinės-pilietinės demokratijos.
Argumentų argumentavimo klausimą palieku atvirą. Pikc teigia, jog vienoje pusėje – argumentai, logika, faktai. Kitoje – šiaudinės baidyklės, apeliacijos į emocijas, ad hominem. Aš matau priešingai. Oponento bloškimas į jam svetimą tolerastų stovyklą, nesamų pozicijų priskyrimas, pejoratyvai – apgailėtina, kvaila, prikišama nuoseklumo stoka, populistinė takoskyra tarp teorijos ir praktikos (žinant, kam pirmenybę teikia daugelis subukintų piliečių), jau pastebėtas bet kokių argumentų ir faktų atmetimas – tai tiktai keletas eskizinių potėpių. Užuot atrėmus oponento poziciją tikrais argumentais ir faktais, siekiama ją sumenkinti. Profesionali demagogija ar nuoširdus užsiciklinimas? Nežinau. Abi galimybės tikėtinos. Gal žmogui nuoširdžiai atrodo, kad jis – visuomet teisus ir kitaip net būti negali (tuomet reiktų peradresuoti kaltinimus arogancija, kurią patvirtintų išankstinis įsitikinimas “aš kietas, nes baltas”). Vienu atveju tenka abejoti oponento intelektu, kitu atveju – morale.
Ar tolesnė diskusija turi prasmę? Šiuo metu, greičiausiai, ne. Ką galima įrodyti Rudomanskiui, Vasiliauskaitei, Donskiui, Paleckiui, Razminui? Jų tikslas – pramušti savo poziciją, o ne rasti teisingą. Jie suinteresuoti atmesti viską iš priešingos pusės. Nes vadovaujamasi savastimi, o ne tiesa.
Visa kita jau aptarta straipsnyje ir jo komentaruose. Pridursiu vos porą pavyzdžių. Aš – prieš imigraciją, nes savo tėvynės išdavimą ir svetimo gero gviešimąsi laikau amoraliais reiškiniais. Pikc, tikriausiai, prieš imigrantus dėl to, kad jie – svetimi. Ar tai turi praktinę reikšmę? Taip. Jis vienaip vertins lietuvių emigrantą, kitaip – negrų imigrantą. Aš abu vertinsiu vienodai, jeigu jų migracijos priežastys – tokios pačios. Pikc – prieš homoseksualistus, nes jie “tai” daro kitaip, nei jam įprasta. Aš – prieš juos, nes jie tiesiog daro “tai” – kitaip tariant, viską suveda į malonumą. Ar tai turi praktinę reikšmę? Taip. Aš toje pačioje barikadų pusėje matysiu ne tik homoseksualistus, bet ir “heteroseksualiais” vadinamus ištvirkėlius, galbūt skirdamas tik jų ištvirkimo laipsnius. Pikc? Vargu…
Už patarimus rašyti paprasčiau – dėkoju. Pripažįstu, jog tai – verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga. Tik ne visais atvejais tai įmanoma. Žinome tokį Rolandą Paulauską. Išsilavinęs, protingas žmogus. Bet daug ką supaprastina, kad taptų suprantamesnis mažiau išsilavinusių ir protingų žmonių auditorijai. O rezultatas? Supaprastinimas tiesą tiesiog iškreipia. Nes sudėtingas reiškinys ir yra sudėtingas. Pavyzdys – Lietuvos geopolitika ir ideologinis kontekstas. Sudėtinga tiesa tokia, kad yra Vakarai (jie taip pat nėra vienalypiai), kuriuose yra daug problemų. Yra Rusija – su savomis problemomis, kurios elito politikoje Lietuvai tiesiog nėra vietos. O supaprastintas variantas – jeigu vienur blogis, tai kitur – gėris. Ir išeina, kad ne viską gali supaprastinti. Vienintelis liekantis kelias – ilgas ir sunkus visuomenės švietimas, kad ji po truputį, po truputį pradėtų suprasti sudėtingus dalykus.