Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2013 12 11 14:00
13
V. Strikaitytės nuotr.

V. Strikaitytės nuotr.

Tautinis jaunimas | V.Strikaitytės nuotr.
Tautinis jaunimas | V.Strikaitytės nuotr.

2. Tautiškumas ir valstybingumas

Tautininkystė teigia ne tik tautą. Ji teigia tautinę valstybę. Čia galima tam tikra įtampa – tarp tautos ir valstybės, tarp jų idealų, modelių ir prioritetų.

Vladas Pūtvis-Putvinskis teigė, jog valstybė visada buvo ir bus įvairių tautų bendrabutis. Entonis Smitas (Anthony Smith) skiria tautą-valstybę ir tautinę valstybę. Tauta-valstybė šiandien galima tik totalitarinėmis sąlygomis – apie tokią valstybę tam tikru tarpsniu svajojo žymiausias lietuvių filosofas Antanas Maceina. Antanas Smetona ir smetoniniai tautininkai šiuo klausimu taip pat laikėsi vidurio kelio: anot jų, titulinė tauta – valstybės pagrindas, o tautinės mažumos – jos pridėtinės dalys, konkrečiau, lietuviai – Lietuvos kūrėjai, o kitataučiai piliečiai – jiems padėjėjai.

Šiandien vis dažniau galima išgirsti mintį: tautai – taip, valstybei – ne, arba nuosaikesne forma: valstybė – nesvarbu. Šitokias nuotaikas galima aiškinti dviem prieštaringais veiksniais. Viena vertus, valstybes daug kur perėmė antitautinės jėgos, tautininkai gi nustumti į pogrindį. Jei valstybė tapatinama su valdžia, o ne su visuomene, tai gali sąlygoti priešiškumą ar bent abejingumą pačiai valstybei. Antra vertus, kuriasi pasaulinės ir tarptautinės struktūros, žadančios užtikrinti tautoms tam tikrą būtį ir net gerovę. Šiuo atveju tautinės valstybės tarsi nebėra būtinos.

Paradoksalu, bet antivalstybiniai tautininkai – jeigu juos galima taip pavadinti – prisideda prie didžiausių savo priešų – globalistų ir imperialistų – žygio. Šis kelias pragaištingas tiek teoriškai, tiek praktiškai. Teoriškai apribojant tautą kultūriniu lygmeniu iš jos atimamas vienas esmingiausių saviteigos sandų – jos savarankiškumas. Praktiškai jokia kitataučių valstybė ar tarptautinė imperija nebus taip suinteresuota rūpintis konkrečia tauta, kaip jos pačios valstybė.

Istorinių pavyzdžių – daugiau, nei užtektinai. Šią tautiškumo sampratą savo laiku skiepijo sovietai, šiandien jais seka eurosovietai ir kitos globalistinės bei imperialistinės jėgos. Nuosaiki duoklė tautiškumui svetimvaldystės atveju tautą ilgainiui tiesiog nususina, o daugeliu tokių atvejų – per ilgesnį arba trumpesnį laiką – tiesiog sunaikina. Žinoma, istoriškai daugelis tautų gyvendavo ir išgyvendavo svetimose valstybėse, bet šiais laikais globalizmas ir imperializmas iš pagrindų kerta bet kokį tautiškumą ir bet kokios nuolaidos jam tėra laikinos, tik užmigdančios budrumą. Tautinė valstybė išrasta ne šiaip sau – tai geriausias ligšiol pasitvirtinęs tautos saviteigos būdas.

Net ir šiandien yra tautų, kurioms sunku taikyti tautinės valstybės modelį – jos labai mažos, stokoja intelektualinio elito arba tiesiog išsibarsčiusios tarp kitų tautų. Vis gi užduokime sau klausimą: ar tikrai norime čigonų, geriausiu atveju – Amerikos indėnų ir Australijos aborigenų likimo? Jei ne – valstybei reikia ne priešintis, ją reikia atsikovoti.

Priešingas kraštutinumas – pačią tautą apriboti valstybe ar su ja sutapatinti. Jau girdime kalbas: užmirškime lietuvių žemes ir bendruomenes Seinuose, Gervėčiuose ir Tilžėje – koncentruokimės tik į Lietuvos valstybę (lieka pridurti – LTSR ribose). Šis kelias – dar pavojingesnis. Tauta be valstybės dar gali išgyventi – nors labai retai jos būtis be savos valstybės būna visavertė. Valstybė, praradusi tautinius pagrindus, lieka jau net ne bendrabučiu, o veikiau – pereinamuoju kiemu.

Žodžių junginyje „tautinė valstybė“ būdvardis yra pagrindas, o daiktavardis – tik vedinys, anot V. Putvinskio, tauta yra turinys, o valstybė – tik forma. Žinoma, kai kurie valstybiniai tautininkai paprieštaraus, jog jie siekia išsaugoti šį turinį apibrėžtos formos ribose. Vis gi čia taip pat glūdi tiek teoriniai, tiek praktiniai prieštaravimai.

Lietuvos valstybė, kaip ir dauguma Europos valstybių, susikūrė etnoistoriniu pagrindu – žemėse, kurios priklausė konkrečiai tautai. Atmetus etnoistorinį teritoriškumą, konceptualiai, moraliai, psichologiškai sunaikinama pačios tautinės valstybės savimonė. Tauta ir valstybė sukeičiamos vietomis – jau ne valstybė subordinuojama tautai, bet atvirkščiai.

Paneigiamas Vasario 16-osios ir Tilžės akto signatarų, Klaipėdos ir Širvintų-Giedraičių kovotojų atminimas: juk jie kūrė valstybę etnoistorinėse erdvėse. Jei į Vilnių dar galėjo būti valstybinės kilmės pretenzijų, tai į Klaipėdą – vargu. O jei taip, reiškia naikinama ir pačios tautos savimonė – juk ji remiasi istoriniais patriotizmo pavyzdžiais. Jei ne etnoistorinis principas, Lietuva galėjo priimti Polio Hymanso projektą – konfederaciją su Lenkija, arba Vinco Mickevičiaus-Kapsuko Litbelą – jis net artimesnis valstybinei LDK tradicijai, negu Vasario 16-osios Lietuva.

Neįmanoma nuosekliai pripažinti etnoistorinio principo praeityje, atmetant jį dabartyje. Išsižadėdami jo, drauge išsižadame bent jau Klaipėdos, o platesniu mastu – visos Vasario 16-osios Lietuvos. Tautinė valstybė tik tol tautinė, kol ji atstovauja visai etnoistorinei ir etnoteritorinei tautai, įskaitant etnines žemes ir jose gyvenančius tautiečius. Nebūtina skelbti karų dėl teritorijų, nors visų etnoistorinių žemių sujungimas vienoje tautinėje valstybėje lieka ir liks kiekvieno nuoseklaus tautininko svajonė. Pradžiai užsibrėžkime bent jau paramą šių tautiečių bendruomenėms, mokykloms, kultūrai.

Jei tautą subordinuosime valstybei, anksčiau ar vėliau prieisime to, ko daugelis šiandieninių valstybinio tautiškumo skelbėjų mažiausiai norėtų. Prieisime išvados, kurią įgyvendins jau kiti – nuoseklesni jų sekėjai. Išvados, jog valstybės gyventojai ir sudaro tautą. Kol tai bus saujelė rusų ar lenkų – dar pusė bėdos: šiaip ar taip, tai – istoriniai mūsų bendrapiliečiai. Bet už durų jau laukia turkai, arabai ir negrai.

Sveikam tautiškumo ir valstybingumo santykiui svarbus ir paties tautiškumo turinys. Neužtenka sakyti „Lietuva – lietuviams“, jei lietuvybė mums – tik modernus XX a. literatūrinis-politinis konstruktas. Lietuvių tautą sudaro žemaičiai, aukštaičiai, dzūkai, sūduviai, lietuvininkai-šišioniškiai. Ne taip svarbu, kad daugelis šiuolaikinių lietuvių gentine prasme – jau susimaišę. Istorinė genčių, etninių grupių ir etninių regionų atmintis – bendros tautinės savimonės pagrindas. Teisinė psichologija asmens tapatybę glaudžiai sieja su atmintimi. Jei žmogus praranda atmintį – jis praranda ir praeities atsakomybes, ir nuopelnus. Tas pats galioja tautoms.

Dabarties tautininkams verta vėl atsigręžti ir į savo ideologinės srovės šaknis – į dr. Joną Basanavičių, A. Smetoną ir V. Putvinskį. Atsigręžti į aukso vidurį – tarp tautos ir valstybės. Tauta valstybės atžvilgiu – tikslas, valstybė tautos atžvilgiu – priemonė, bet – labai svarbi priemonė.

Bu daugiau

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (I): Dešinė ir kairė
  2. M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė
  3. M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
  4. D. Paukštė. Priežastys ne emigrantuose, o Lietuvoje – valdžios vykdomoje politikoje
  5. A.Butkus. Tautiškumas – svarbiausia kiekvienos tautinės valstybės egzistencijos sąlyga
  6. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  7. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  8. Mokytoja lituanistė V.Rudavičienė: „Tautiškumas – galimybė būti originaliam“
  9. M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
  10. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  11. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  12. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I)
  13. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
  14. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II)
  15. M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš?
  16. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
  17. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (X)
  18. V. Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (I)
  19. V.Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (II)
  20. V.Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (III)
  21. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  22. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  23. M. Kundrotas. Tautininkai Europos parlamente
  24. M. Kundrotas. Ar tikrai tauta – žmogiškumo veidrodis?
  25. M. Kundrotas. Ar gali kitatautis būti lietuvių tautininkas?
  26. R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (II)
  27. R. Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (I)
  28. M.Kundrotas. Tauta ir kilmė
  29. M. Kundrotas. Nuo Padanijos iki Oranijos: kada gimsta tautos?
  30. M. Kundrotas. Aleksandro Dugino geopolitika: mitai ir tikrovė

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Tikras Lietuvis says:
    7 m. ago

    Tauta yra savos teritorijos bendruomenė, susidariusi nuo amžių iš giminingų genčių.
    Lietuvoje ji yra lietuviška, tvarka Lietuvoje lietuviška.
    Todėl ir toliau būtina neleisti, kad būtų pažeista lietuviška tvarka, ko dėka ir toliau Lietuvos bendruomenė liktų lietuviška.
    Kam tai netinka, tas gali važiuoti iš čia ir ieškotis eldoradų kitose šalyse.

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    7 m. ago

    Mariaus Kundroto TAUTININKYSTĖ:
    ,,idealų, modelių ir prioritetų ( 3 svetimžodžiai iš eilės!), totalitarinėmis, filosofas, titulinė, forma, struktūros, Paradoksalu, globalistų ir imperialistų, teoriškai, praktiškai, kultūriniu, imperija, suinteresuota, konkrečia, Istorinių, sovietai, eurosovietai (?!), globalistinės bei imperialistinės, intelektualinio elito, koncentruokimės, etnoistoriniu, konkrečiai, etnoistorinį teritoriškumą, konceptualiai, moraliai, psichologiškai (5 SVETIMŽODŽIAI IŠ EILĖS !!!!!)…….” – nėra prasmės toliau skaityti.

    Atsakyti
  3. Nepolitikas says:
    7 m. ago

    Kažinkoks Kundroto kalambūras. Ką mums gali paaiškinti kaži kokie „Entonis Smitas (Anthony Smith)“ ir t.t.? Teisingas yra tvirtinimas: „Antanas Smetona ir smetoniniai tautininkai šiuo klausimu taip pat laikėsi vidurio kelio: anot jų, titulinė tauta – valstybės pagrindas, o tautinės mažumos – jos pridėtinės dalys, konkrečiau, lietuviai – Lietuvos kūrėjai, o kitataučiai piliečiai – jiems padėjėjai.“ Tols principas įtvirtintas LR Konstitucijoje. Tvirtinimas :“ tautinės valstybės“ yra tuštuma. Reikia suprasti paprasta dalyką: „Sukurti valstybę“ ir „Valstybes valdymas( valstybes reikalai – „politika“)“ yra skirtingos sąvokos. O kalbėti apie „taikyti tautinės valstybės modelį“ – reiškia būti visišku idiotu. Na apie šūkį: „Tauta valstybės atžvilgiu – tikslas, valstybė tautos atžvilgiu – priemonė, bet – labai svarbi priemonė“ – tai „super“ bukumas.

    Atsakyti
  4. Ženklas says:
    7 m. ago

    Pacituosiu ST Koheleto knygą : Tuštybių tuštybė, ir visa tuštybė, sako Pamokslininkas….Taip ir šie teoriniai straipsniai. Kur kandidato į prezidentus pavardė, kiek jis turi agitatorių? Ar jau laikas lakstyti po daugiaukščių kiemus ir pradėt rėkauti jo pavardę? Kas kandidatuoja į Eurosojūzą? Ar jau galima, kiniečių dazybao pavyzdžiu išrašinėti jų pavardėmis visas Lietuvos tvoras ir stulpus? Vietoje konkretaus įtempto darbo Koheletą rašinėja. Kas nežino paaiškinu; Senajame Testamente tai Pamokslininko knyga.

    Atsakyti
  5. Vienas laukas says:
    7 m. ago

    Kol šita valstybė bus krikščioniška, tol ji nebus tautiška.

    Atsakyti
  6. kaunietis says:
    7 m. ago

    Nieko gero ir nereikia tikėtis:( Jei bet kokia mintis, bet koks pasiūlymas sukritikuojamas ir is jo pasityčiojama. Tai kaip rasti ta tikra kelia?

    Atsakyti
    • Vienas laukas says:
      7 m. ago

      Gali būt, kad gyvenime tokio “tikro kelio” aplamai niekur nėra ir nebūna. Žiūrėk, visur – amžinas ieškojimas ir kaita, kova.
      Jei kuriamos “kelių” taisyklės, tai žinok, kad jos aplamai kuriamos tiems, kas jas kuria.
      Pastebėk, panašiai nutikę ir su LT istorija – ji kiaurai pamauta ant krikščionybės (tą daro ir Kundrotas).

      Atsakyti
    • Nepolitikas says:
      7 m. ago

      Kauniečiui. Rašote: „Tai kaip rasti ta tikra kelia?” O kaip su „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.”? Ar tai netikras kelis? Jis yra. Yra to kelio „ženklai“: „- įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
      – puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
      – siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
      atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ”, o jos “teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis”. Tai ir yra Tikras Kelis – „vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas”. O kada mums pradeda rodyti kaip „TEN“(kažin kur), tai ir nuveda nuo kelio… į pelkes.

      Atsakyti
  7. Studentas says:
    7 m. ago

    Visgi aš lieku prie savo nuomonės, kad partijos pirmiausia turėtų akcentuoti ekonominę problematiką (požiūris į mokesčius laisvą rinką).
    Neteisūs manantys, kad pagrindu galėtų būti tautiškumas, o požiūriš į ekonomiką – antraeilis.
    Pavyzdžiui aš pozityviai žiūriu į tautinių vertybių puoselėjimą, tačiau niekuomet nebalsuoju už tautininkus. Kodėl? Ogi todėl, kad man nepriimtinas tautininkų socialistinis požiūris į ekonomiką. Remiu laisvą rinką, privatizaciją, mažesnius mokesčius. Tad visuomet balsuoju tik už liberalus. Nors tautinę idėją paremti tikrai norėtusi. Tačiau tik ne socialistus, valstybinio ekonomikos reguliavimo šalininkus!

    Atsakyti
    • N says:
      7 m. ago

      Jūs, liberalai, įsikalę į galvą dogmą, kad ekonomika yra viso ko pagrindas. Ne, ji nėra pagrindas, ji tik priemonė siekiant aukštesnių tikslų – klestėjimo ir geresnio gyvenimo. O geresnis gyvenimas tai ne vien tik daugiau pinigų ir materialinių gėrybių ar malonumų.

      Atsakyti
      • prašalaitis says:
        7 m. ago

        Liberalai žiūri į valstybę per siaurą ekonominio rakto skylutę, todėl viso vaizdo jie negali matyti. Jie nežino, kad teoriškai “teisinga” valstybė yra ta, kurioje valdžia verčia savo piliečius laikytis jiems nenaudingų taisyklių (mokesčių, teisinių apribojimų), mainais jiems suteikdama daug didenės naudos (tvarka, saugumas, palaikymas ypatingomis sąlygomis, senatvėje ir pan.). Tačiau praktikoje egzistuoja eilė aplinkybių, kuriose valdžia nusilpsta ir nebesugeba vykdyti savo funkcijų. Valstybė tik imituojanti šių funkcijų vykdymą gana greit sugriūva istorine prasme. Kokios tai aplinkybės? Karas,socialiniai kataklizmai, gamtinės katastrofos. Tornadų nėr, žemė nedreba, ugnikalniai pas mus nesiveržia. Užtat įvyko idelologinis visuomenės vientisumo suardymas, ir dėl tam tikrų procesų palaipsniui ir nenumaldomai plečiasi visuomenės socialinis ir psichologinis puvimas. Kas nulemia tą puvimą?:
        1. Socialinių problemų sprendimų vilkinimas ir kai kurių jų vykdymas prievarta (atimsim iš pensininkų, pasiimsim sau ir taip suvaldysim krizę).
        2. Greita visuomenės poliarizacija pagal partinius, religinius, orientacinius, ideologinius, turtinius ir kt. kriterijus. Taip susiformuoja grupės žmonių, pasirengusios aršiai kovoti už savo interesus bet kokiomis priemonėmis.
        3. Valdžios struktūrose atsiradę subjektai su “griovėjo” psichologija, jau gimę kovoti prieš kažką. Jiems susilpnėjusi valdžia yra unikali proga realizuoti save, prasimušti ir užimti vietą istorijoje. Tokie “griovėjai” dažniausiai liberalių pažiūrų kovoja prieš bet kokią sveiko proto padiktuotą idėją, sėja chaosą, nes tik taip sugeba save iškelti.
        4. Ilgai slepiama nuo visuomenės, bet neišvengiamai anksčiau ar vėliau išlendanti jėgos struktūrų kriminalizacija. Būtent struktūros, kurios turi užtikrinti saugumą ir tvarką valstybėje, tampa pavojingiausiu ir grėsmingiausiu žaidėju politikoje ir ekonomikoje.
        5. Į visuomeninę erdvę numetamos “nekaltos” frazės – “Imk valdžios tiek, kiek gali panešti” arba “nelauk, homosvietike, iš valstybės, o būk laisvas ir kurk gyvenimą pats”. Šitų lozungų apgaulė išryškėja, kai adresuojam juos paprastos šeimos nariams (valstybė irgi didelė šeima – liberalai tenešiepia savo dantų). Ar ilgai gali gyvuoti tokia šeima ir namai? Štai esodomitai ir libertarai ją ir griauna.
        6. TV pagalba sukuriama nesibaigiančios ekstremalios būties atmosfera – susidaro įspūdis, kad Lietuvoje vieni durniai, debilai, banditai, piderastai ir prostitutės. Viskas blogai ir niūru, todėl reikia bėgti iš čia, evakuotis. Užsakomoji TV atlieka savo įtaigos funkciją. Silpnai valdžiai yra patogu, kai žmonės gyvena nuolatinėje įtampoje, taip lengviau yra valdyti. Žmonės ieško lyderio, kuriam patikėtų savųjų problemų sprendimą. Valdžioje atsiduria įžūlūs ir landūs mulkiai ir mulkės, kurie daug žada ir įteigia gero gyvenimo iliuziją. Visuomenė atvira įtaigai – atliko veikėjas socialiai niekinį veiksmą, aplipdė jį teigiamybėmis, žmonės šaukia: “Į prezidentus jį, šaunus vyras!”. Sveikas protas ir analizė išjungti.
        7. Ir pats klaikiausias dalykas ir ryškiausias puvimo kriterijus. Visuomenėje ima dominuoti iracionalus pradas ir nugali racionalų. Žmonės tiki sėkme, vietoj kasdienio darbo. Iš visų pašalių lenda ekstrasensai, būrėjos ir magai, iš kitos pusės masmedia ir visokie pc vilioja piliečius akcijomis, nuolaidomis, loterijomis, šoupokalbiais, žaidimais su “solidžiu” laimėjimu. Dar vienas iracionalumas – buvę komunistai su žvakelėmis ir žolynėliais rankose brukasi į bažnyčias, kad net davatkoms vietos nelieka.
        Tokiomis brandaus pelkyno sąlygomis žmonių skaičius labai greitai mažėja – serga, miršta, žalojasi, žudo, bėga. Tačiau nyksta ne valdžiamulkiai, bet žmonės.
        Štai tokios kol kas realijos. Kol žmonės į valstybę žiūrės per tautines, liberastines, neokonines, komunistines raktų skylutes, nieko nebus. Kol nebus visuomenės susitelkimo, apsijungimo valstybei gelbėti, nieko nebus. Radžvilas teisingai pasakė: reikia apsispręst, ar mums iš viso reikalinga valstybė.

        Atsakyti
  8. tautininkai - pirmyn į ateitį says:
    7 m. ago

    Tautininkai labai dažnai suranda neegzistuojantį priešą, arba kovoja visiškai ne su tais. Ar esate matę, kad Tautininkai surengtų piketą prie Vytauto Landsbergio namų, ar šiaip nors vieną plakatą padarytų prieš jį kaip tautos išdaviką? NE, nes kaip ir Hitleris prieš savo šeimininkus neišdryso “šokti” ir Šveicariją karo metu apėjo… Ar nebus ir su “tautininkais” kažkas panašaus? Tik ar nujaučia organizatoriai, kad po šių parašų surinkimo ir prasidės kova su tais tikraisiais priešais?

    Read more: http://bukimevieningi.webnode.com/products/kas-stabdo-referendum%c4%85-/

    Atsakyti
  9. Bronius Kapočius says:
    7 m. ago

    Autoriaus straipsnis teigiamas. Kaip kad dabartinė nepriklausomybę atgavusi Lietuva yra ikikarinės Lietuvos tęsėja, taip pat ir tautininkai taip pat PRIVALO būti ikikarinės Lietuvos tautininkų veiklos tęsėjais. Didžiausius pasiekimus padarė A.Smetona. Jo nuopelnai Lietuvai tokie pat dideli, kaip kad ir šiandieninei Lietuvai V.Landsbergio. Na, labai tvirtas tikėjimas ikikarinei Lietuvos tautai leido iki minimumo sumažinti bolševikinių išsigymėlių skaičių, ko nepasakysi šiandien (ypač skaitant komentarus ir matant piliečių renkamus į LRS komunistinės ideologijos tęsėjus)- kaip ne kaip turime penkiasdešimtmetį bolševikinės prievartos paveldo vaisiuką. Vienas iš esminių tautininkų principų privalo būti “gerbdamas svetimas tautas, gerbiu ir savąją, gerbdamas savąją- gerbiu svetimas”. Kiekvienų namų šeimininkas yra atsakingas už savus namus, o tų namų svečias (kad ir kiek begyventų) neturi teisės nurodinėti šeimininkui, bet privalo jam padėti. tad šūkis “Lietuva lietuviams- lietuviai Lietuvai ” yra moralus ir teisingas. Tautininkų tarpe neturi būti komunistų partijos narių,jų smogikų (VRM, KGB,VMI, teisėjų, prokurorų) jų šeimų narių, nes jų gyvenimai yra statyti Lietuvos piliečių naikinimo pagrindu. Aplamai laikas suprasti, kad smogikai yra kiek mažiau pakaltinami nei jų šeimininkai ir darbdaviai (KPSS/ LKP). Kuo platesnis bus tautininkų judėjimas, tuo labiau sveiks ir stiprės tauta. Mūsų tautai taip pat yra labai svarbios politinės/ ekonominės/ gynybinės sąjungos (ES, NATO). Jos mūsų neužgožia, bet stiprina tiek, kiek mes patys to norime- mes esame ta pati ES ir NATO.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

2021 04 07
V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

2021 04 07
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

D. Apalianskienė. Šiandien arba gal jau niekada?

2021 03 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Dvasiniai demokratijos pagrindai

2021 03 31
M. Kundrotas. Ką reiškia vėliavų karas?

M. Kundrotas. Ką reiškia vėliavų karas?

2021 03 26
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

2021 03 23
M. Kundrotas. Kaip liberalai Kremliui tarnavo

M. Kundrotas. Kaip liberalai Kremliui tarnavo

2021 03 22
Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

R. Karbauskis. Užčiaupta Tauta

2021 03 19
A. Širinskienė. Valstybės teritorinis skaldymas. Toks tolesnis liberalų tikslas?

A. Širinskienė. Valstybės teritorinis skaldymas. Toks tolesnis liberalų tikslas?

2021 03 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotrakos)
  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 519; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 486; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 331; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 07
13
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

Politikų valia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovų atstatydintas prof. Adas Jakubauskas yra totorių kilmės, tačiau dėl...

Skaityti toliau

V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 07
6
V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

Man tada (1904-08 m. studijuojant Kijevo universitete – V. T.) kilo noras parodyti, kad mūsų praeitis yra didingesnė negu kitų....

Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Šiandien arba gal jau niekada?

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 31
4
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

Niekinga yra tauta, kuri už savo garbę, neaukotų visko. (Frydrichas Šileris) Lietuviai, manau, pagaliau turi pabusti iš savųjų „letargų“, jei...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
Kitas straipsnis
L.Linkevičius

L.Linkevičius ketina vykti į Kijevą ir atstovauti Europos Sąjungai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai