Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Kada mirė respublika?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2014-10-30 08:00:21
69
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

1992 m. Lietuvos piliečių referendumu priimta Konstitucija skelbia: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1-asis straipsnis). Ką tai reiškia, čia pat ir paaiškinta: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (2-asis ir 4-asis straipsniai).

Akivaizdu, jog visi čia išdėstyti principai šiandien veikia tik deklaratyviai. Lietuva nėra nepriklausoma – jos politinės, teisinės, net kultūrinės normos sprendžiamos Briuselyje ir Strasbūre, už Lietuvos ribų. Nėra ji nei demokratinė respublika. Tauta nevykdo jokios, juolab – aukščiausios suverenios galios, nei tiesiogiai, nei per demokratiškai išrinktus atstovus. Tai „atstovai“ vienašališkai valdo Tautą, o jeigu jie vykdo kieno nors valią – tai Briuselio, Varšuvos arba Maskvos, o ne Tautos ar piliečių. Pastariesiems paliktas tik rinkėjų vaidmuo, bet jų politinės, kultūrinės ar kitokios nuostatos praktiškai nieko nereiškia.

Atstovais apsiskelbė siaura politinė-teisinė-ekonominė grupelė, uzurpavusi Tautos valią. Politikai renkami, bet kalba viena, o daro kita. Teisinė valdžia išvis nerenkama, o Konstitucinis Teismas pats sau prisiskyrė galias, aukštesnes už pačią Konstituciją. Referendumai iš apačios, kuriuos rengtų piliečiai, praktiškai uždrausti. Seimas įgavo galią juos skelbti arba atmesti. Rinkimuose piliečiai daugeliu atvejų net nežino, už ką balsuoja, nes objektyvi informacija apie politines partijas ir kandidatus beveik neprieinama.

Dabartinė santvarka – ne demokratinė respublika, bet oligarchija, o valstybės statusas – gubernija. Kada tai įvyko ir išvis ar turėjome nepriklausomą demokratinę respubliką?

1990–1991 m. Tauta iš tiesų sprendė savo ir savo valstybės likimą. Daugiau ar mažiau, bet sprendė. Jos valia atkurtas valstybingumas, jos valia jis ir apgintas. Tie, kurie svarstė ir leido įstatymus, įgyvendino tik vieną valstybės kūrimo dalį. Kita dalis įgyvendinta Baltijos kelyje ir Sausio 13-ąją. Čia sprendė Tauta. Iš tiesų Respublika – laisva ir savivaldžia piliečių bendruomene – tapome dar iki Kovo 11-osios. Pati Kovo 11-oji buvo šios Respublikos ir jos valios išraiška. Vis gi tuo metu ji dar nebuvo nepriklausoma. Šalyje stovėjo okupacinė kariuomenė, ilgą laiką dar veikė okupacinė teisė. Laukė ilgas tarptautinio pripažinimo kelias. O kai iš tiesų atgavome Nepriklausomybę, nebebuvo Respublikos.

1992–1993 m. Baltijos kelyje, Vingio parke, Sausio 13-osios grumtynėse laisvę išsikovojusi Tauta savo rankomis į valdžią išsirinko okupacinio režimo kolaborantus. Vertybės iškeistos į gerovę, tiksliau – apgaulingą jos viltį, savivaldę bendruomenę vėl pakeitė liaudis, subalsavusi už „gerą šeimininką“. Šį laikotarpį vadinti galutine Respublikos mirtimi būtų per daug įžūlu, bet faktas, jog nebeliko ankstesnės Respublikos, tokios, kokia buvo ligtol.

1996 m. žymėjo šiokius tokius judesius link demokratijos ir Respublikos atgimimo. Išrinktas ideologiškai margas Seimas, sudaryta koalicinė valdžia rodė po truputį randantis demokratinį pliuralizmą. Daugeliu svarbių klausimų piliečiai pasisakydavo mitinguose, o kai kuriais atvejais į jų reikalavimus net atsižvelgta. Vis dėlto referendumų iniciatyvos iš apačios nepasižymėjo sėkme, o po kiek laiko jų galimybės smarkiai apribotos naujais įstatymais. Po truputį sunkinamos sąlygos kurtis ir veikti alternatyvioms politinėms jėgoms, vyksta valdžios koncentracija. Piliečiai darosi vis pasyvesni, vis mažiau tiki savomis galimybėmis ką nors pakeisti. Ne vienas tūkstantis palieka Tėvynę.

Antras Respublikos, o taip pat – Nepriklausomybės erozijos etapas – 2003–2004 m. Politinio elito sprendimu Lietuva stojo į Europos Sąjungą. Daugelis eurointegracinių teisinių normų priimta be jokio piliečių atsiklausimo. Privalomo referendumo išvakarėse gatvių skelbimai, televizija, radijas, spauda, internetas mirgėjo vienpuse propaganda, žymi jos dalis apmokėta iš tų pačių piliečių, mokesčių mokėtojų kišenių. Alternatyviai pozicijai skirtos vos kelios laidos – lašas jūroje. Demokratijos regimybė. Stojimo sutartis pasirašyta dar prieš referendumą – ar galėjo būti didesnis pasityčiojimas iš Respublikos?

Jei kalbėsime apie pačių piliečių valią, alus ir milteliai tapo jos iliustracija. Žinoma, vargu ar prekybos centrų akcija suvilioti piliečiai sudarė balsavusiųjų daugumą, bet iliustracija – iškalbinga. Žmones, balsavusius už Europos Sąjungą dėl to, kad jiems buvo žinomos ir priimtinos ten jau tada vyravusios libertarinės ir kosmopolitinės vertybės, suprasti galima. Juolab galima suprasti naivius žmones, kuriems Europos Sąjunga atrodė galimybe išsiveržti iš Rusijos įtakos erdvės, net painiojant Europos Sąjungą su tikruoju valstybės suverenumo garantu – NATO. Bet žymi dalis, jei ne absoliuti dauguma, balsavo už materialinę gerovę, kaip ir 1992–1993 m. – tik už jos viltį.

Drauge su Respublika išsižadėta Nepriklausomybės. Nors ta Europos Sąjunga, į kurią stojome, dar buvo artimesnė valstybių sąjungos principui, ilgainiui ji vis labiau transformuojasi į sąjunginę valstybę. Įstatymų viršenybė, ekonominė erdvė, net kultūrinės sampratos – viskas centralizuojama ir primetama iš viršaus.

Trečia vinis į Respublikos karstą įkalta praktiškai sulig narystės Europos Sąjungoje pradžia. Tai – „paksogeitas“. Neteisinkime Rolando Pakso – jį tikrai galima daug kuo kaltinti. Vis gi ši istorija – dar vienas žingsnis į valdžios koncentraciją ir pilietiškumo devalvaciją. Prezidentas ne iš tos kohortos? – še jį lauk. Tai buvo tikrasis motyvas, o visa kita – priedanga. Piliečių išrinktam valstybės vadovui – kad ir koks jis būtų – užtrenktos durys net į valstybinę televiziją. Naujametinį sveikinimą Tautai prezidentui teko skaityti per kažin kokį privatų kanalą, beje – rusakalbį. Vis dėlto pagrindinis šios istorijos herojus – ne R.Paksas, net ne arogantiška Rita Miliūtė su savo kolegomis, jau tada pavertę valstybinį transliuotoją savo privačia įmone. Pagrindinis herojus – dabar jau užmirštas Marius Drochneris.

Vidutinio intelekto jaunuolis iš provincijos, pats rinkęs parašus R.Pakso kandidatūrai į prezidentus, prasidėjus „paksogeitui“ staiga tapo jo centrine figūra. Atėjęs į susitikimą su prezidentu, nešinas žvakėmis, čia pat susikivirčija su savo intelekto broliu, prezidento rėmėju Visvaldu Mažonu. Pastarasis vėliau klausė: o kas, jei nuo žvakės būtų užsidegusios užuolaidos? Sudrausmintas M.Drochneris trenkė stulbinamą prisipažinimą: aš – ne prieš R.Paksą, aš atėjau pramogai. Valstybėje – didžiausia istorinė institucinė krizė, o jam – pramoga… Štai požiūris į valstybę.

Jaunuolis, apspjaudęs ir sumindęs pilietiškumo likučius, iškeltas jo pavyzdžiu. Liberalus jaunimas net išsirinko jį savo pirmininku. Apie jį daug kalbėta, bet paskiau jis – kaip dauguma pop „žvaigdžių“ – užmirštas. Šiandien vargiai kas beprisimena tokią pavardę. O derėtų. Nes tai – individas, įkūnijęs vieną didžiausių pilietiškumo krizių per visą atkurtosios valstybės istoriją. Tai – veidas, tai – simbolis. Visiško pilietinės sąmonės ir savimonės žlugimo.

O štai – 2014 m. Pirmąsyk per atkurtos valstybės istoriją Tauta gavo galimybę atsiimti valstybę iš ją uzurpavusios oligarchijos. Inicijuotas piliečių referendumas, kurio sėkmės atveju ateities referendumai galėjo tapti valstybės valdymo taisykle. Atstovaujamajai valdžiai būtų tekę sprendimus derinti su Tauta. Nenuostabu, jog dėl šio, o ne dėl kitų referendumui keltų klausimų, oligarchiją ištiko isterija. Niekada nebuvo išpilta tiek purvo žiniasklaidoje, niekada nebuvo tiek valdžios piktnaudžiavimo atvejų, siekiant referendumą sustabdyti. Nepavyko. Ir čia savo žodį tarė Tauta.

Referendumo iniciatoriai ilgus mėnesius šaltyje ir lietuje rinko parašus, juodinami ir persekiojami, o po to naktimis juos tikrino, kad Tauta pagaliau atgautų savo valstybę. O pasirodė, jog Tautai viso to visiškai nereikia. Statistinis pilietis patingėjo pakelti savo sėdynę ir nunešti ją iki artimiausios rinkimų apylinkės. Jis pasirinko skųstis valdžia virtuvėje ir alubaryje. Pasirinko verčiau emigruoti, nei ką nors keisti. Iš esmės galima pasakyti, jog šio referendumo diena buvo paskutinis egzaminas. Ir tą dieną galutinai mirė Respublika.

Ilgametė oligarchijos praktika davė savus vaisius. Tautos nebeliko. Jos vietoje pergalingai stojo Liaudis. Pasyvi. Tarybinė. Materialistinė. Ir palaipsniui – mirštanti.

Ar šis žingsnis – negrįžtamas? Vargu. Istorijoje užtektinai pavyzdžių, kai liaudis virsta tauta, ir atvirkščiai. Lietuvos istorijoje tokių pavyzdžių taip pat būta. Bet ką nors pakeisti šiuo atveju gali tik patys žmonės, apsisprendę vėl tapti Piliečiais. Tapti Tauta. Tapti Respublika. Valdžia to nedarys. Jai to nereikia. Ją – tokią, kokią ją užsiauginome – tai tiesiog pražudytų. Būti ar nebūti – Respublikai, Tautai, Lietuvai – šiandien atsakyti galime tik mes patys.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Nuo Padanijos iki Oranijos: kada gimsta tautos?
  2. P. Stonis. Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?
  3. M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
  4. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas
  5. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  6. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  7. P. Urbšys. Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą – kontrolinis šūvis referendumui
  8. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  9. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  10. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I)
  11. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
  12. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II)
  13. M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
  14. Z. Vaišvila. 2014 m. liepos 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas – nėra to blogo, kas….
  15. M. Kundrotas. Šiuolaikinė Lietuvos misija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 69

  1. Autoriui says:
    8 metai ago

    Idomus straipsnis, gyas, tačiau labai vienpusiškas. nematoma kitų dalykų. Referendumo idėja gera, bet kai toje pačioje valtyje suposi R.Paulauskas, Sliuzas ir kiti, tai su tokiais vedliais butumem virte is Tautos tikrais proletarais. Zmones suprato, kad prie organizatorių buvo isismaišę namažai ‘tituškų”, dėl to ir nėjo. Reikia ir tai suprasti.

    Atsakyti
    • Autoriui says:
      8 metai ago

      Taip pat prisiminkim portalą “ekspertai.eu”, kuris ypatingai agitavo uz referendumą, suko ana rudeni filmukus pries Landzbergį, o to portalo straipsniuose apie Ukrainą lindo iš maišo proputiniška yla. Deja tų dalykų prisimint ir kalbėt niekas nenori.

      Atsakyti
      • pensininkas says:
        8 metai ago

        Patriarchas ir yra pagrindinis subjektas iš Respublikos pagaminęs guberniją?

        Atsakyti
        • Jurgis Bielinis says:
          8 metai ago

          Taip, ne kitaip.

          Atsakyti
    • Kaributas says:
      8 metai ago

      Autorius daug ko nemato. Pvz.: piktinasi, kad stojimo į ES sutartis pasirašyta dar iki referendumo, nors tai ir yra normali tvarka: jei tauta referendumu nebūtų pritarusi stojimui į ES, sutartis nebūtų buvusi ratifikuota. Suprantu, ratifikacija yra sudėtingas terminas, bet netgi esant Kundrotu turėtų būti įmanoma surasti jo reikšmę tarptautinių žodžių žodyne.

      Atsakyti
  2. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    8 metai ago

    Laikas į rankas imti “ietį” ir tapti tikraisiais savo ŠALIES PIL-IEČIAIS!

    Atsakyti
    • Artojas says:
      8 metai ago

      Autoriui. Kaip tautininku partijos ideologas turetum zinoti, kad pilietis tai ne lietuvis. Pilieciu gali buti ir papuasas.

      Atsakyti
      • Žygeivis says:
        8 metai ago

        Be abejo gali.

        Bet ar mums to reikia? Štai esmė.

        Atsakyti
  3. nesu optimistė says:
    8 metai ago

    Nemanau, kad greitai vėl tapsime Tauta. Gal nutekės Nemunu daug vandenų ir mūsų ainiai praregės ir atgims, atkurs Lietuvą. Šis laikotarpis istorikų bus studijuojamas ir kritikuojamas, kaip mūsų karta kritikuoja stalinizmą. O šiandien, anot A. Račo, turime avinų bandą, kurių galvose vietoj smegenų, politikų prispjaudyta kramtoma guma. Kaip kitaip galima pavadinti nuo tremties nukentėjusius žmones, kurie balsuoja už dabartinę prezidentę.

    Atsakyti
    • pensininkas says:
      8 metai ago

      Kaip jie, tie tremtiniai, nebalsuos, jeigu jų dievukas liepia.

      Atsakyti
    • Arūnas says:
      8 metai ago

      o už ką antrajame ture reikėjo balsuoti?

      Atsakyti
      • geriau says:
        8 metai ago

        Už nei vieną – perbraukti, tai nors sažinė rami. Reikėjo pirmame ture balsuoti protingiau, bet daugelis nematė jai alternatyvos.

        Atsakyti
  4. Deja says:
    8 metai ago

    Mano nuomone tai žiauri tiesa. Reikėjo taip nedaug -tik nueit prabalsuot referendume. Nebuvo jokių baimių. Ir nereikia blusinėtis dėl kai kurių pavardžių. Smegeninėse kaip sakoma , kramtoma guma liurlena. Juodi tie 2014m bus mūsų istorijoje. Gražūs daigai matosi jaunimo elgesyje iš pakraščių ( žr.video “Vilnius- valstybės sostinė. Dabar ir prieš 75metus” 2014.10.29) ,kai daugelio “zombių ” kraštu vadinamo Didžiasalio mokyklos vaikeliai Vilniaus atgavimo 75mečio minėjime dainuoja “O kai aš užaugsiu, ..Gedimino pily trispalvę iškelsiu”… yra dar pasišventusių mokytojų

    Atsakyti
  5. puiku says:
    8 metai ago

    Puikus straipsnis, visa tiesa kaip ant delno, tik visiškas debilas to gali nesuprasti, matomai, tokių dabar dauguma, todėl ir žlunga Respublika, žlungaTauta. Nupirktos informacinės priemonės savo juodą darbą padarė, visus pavertė debilais ir nemąstančiais zombiais. Duok Dieve, kad kas nors pasikeistų, viltis miršta paskutinė.

    Atsakyti
  6. Alvydas says:
    8 metai ago

    Ar tikrai dėl to kad referendumas nepavyko kalti Šliužas su Paulausku ar dar kaškas, bet ne mūsų tautiečių daugumą kurie neatliko savo pareigos ir nepasinaudojo savo kaip suvereno teise.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Briuselis mūsų likimo kalvis.

      Atsakyti
  7. )..( says:
    8 metai ago

    n.video
    http://sauksmas.lt/atsisakom-visko.html#more-693

    Atsakyti
  8. jus says:
    8 metai ago

    tie, kurie šiandien vedate Lietuva i kara, i ekonomine pražuti, kurie
    pardavete valstybe ir jos žmoniu gerove už kelis Judo skatikus,
    kuriems jokio skirtumo, kokioje Sajungoje ir kokios salygose Lietuva yra,
    krie nekenciate lito ir skubate ji laidoti mainais i eurus,
    – jus tikrai ieisite i Lietuvos istorija. Tik nemanykite, kad kaip Tautos
    didvyriai.
    Tikrai ne. Jusu – vasalu – pavardes Lietuvos istorijoje
    baisiausiomis piktžolemis sužels…

    Atsakyti
  9. pensininkas says:
    8 metai ago

    Sutinku su Mariumi pilnai. Respublika mirė š.m. birželio 29 d. kai į Referendumą atėjo tik 15 proc. piliečių.

    Atsakyti
  10. Klodas says:
    8 metai ago

    Tiesą sakant, „Kada mirė respublika?“ autorius nusismulkina ir klaidžiodamas pamiršta šiuolaikiškos valstybės organizavimo ir veiklos galimybes. Keista ir pabaiga su užmoju – „vėl tapti Piliečiais. Tapti Tauta. Tapti Respublika. Valdžia to nedarys. Jai to nereikia. Ją – tokią, kokią ją užsiauginome – tai tiesiog pražudytų. Būti ar nebūti – Respublikai, Tautai, Lietuvai – šiandien atsakyti galime tik mes patys“. Deja, ką „atsakyti“ tėra Zubino patarimas „į rankas imti „ietį” ir tapti tikraisiais savo ŠALIES PILIEČIAIS!“ Tik ar čia ne iš 5 kolonos užrašų?

    Atsakyti
  11. suomis says:
    8 metai ago

    Reikia sukrėtimo.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Tai pasikratyk.
      CHA

      Atsakyti
  12. vaidas says:
    8 metai ago

    ‘mūsų didžioji nelaimė,kad kai buvome laisvi,jiems buvome geresni kaip sau”.

    Atsakyti
  13. Bartas says:
    8 metai ago

    O kas gali paaiškinti , ką reiškia žodis -TAUTA. Esu labai žingeidus kaimietis.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Galiu tik paprotauti, kas yra demokratiška tauta. Tai yra tai, kai 51 proc. nustato, ką darys likusieji 49.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        8 metai ago

        Ne apie tai. Kas yra TAUTA, ką šitas žodis reiškia, kaip jis atsirado. Paprotinkit garuką.

        Atsakyti
        • Perkūno Paukštis says:
          8 metai ago

          Viskas būtų padoriai, jei pačiam Kundrotui tai nebūtų paslaptis.
          ——
          CHA

          Atsakyti
          • Bartui says:
            8 metai ago

            Jei iki šiol nesužinojai kas yra Tauta, tai jau ir nesužinosi, taip ir numirsi nebuvęs Tautoje, o tik šalia Jos. Kas čia pradės tamstai beaiškinti? Gal verčiau Bumblausko pasiklausk.

    • Kemblys says:
      8 metai ago

      Sociologijos ‘mokslininkai’, kol kas, dar negali atsakyti į tavo klausimą. Socialinių mokslų ‘mokslininkams’ pakanka buitinio tautos suvokimo, o Marius Kundrotas nusimano tik apie TAUTININKYSTĖ 😀 😀

      https://alkas.lt/2013/08/15/m-kundrotas-etniniu-zemiu-akcentai-siuolaikineje-tautininkysteje/

      Mano manymu, jei norim apibrėžti tautos sąvoką, reikia apibrėžti tautos sudėtinių dalių sąvokas: žmogaus, šeimos, genties, giminės sąvokas. Jei norim apibrėžti žmogaus sąvoką, reikia apibrėžti…. Apibrėžimai turi būti suderinti tarpusavyje, bent jau neprieštarautų vienas kitam. Jei mes viską apibrėžiame, keičiame šiuolaikinę pasaulėžiūrą. Jei keičiame šiuolaikinę pasaulėžiūrą, mes įtakojame VISŲ tautų pasaulėžiūrą sau naudinga linkme.
      Kur man rasti 3-5 žmones, kurie padėtų įgyvendinti šį sumanymą????????

      Atsakyti
    • Pikc says:
      8 metai ago

      Labai žingeidžiu kaimiečiu apsimetantis individas galėtų, užuot mėtęsis paikais klausimais, iš tikrųjų parodyti bent trupinėlį to deklaruojamo žingeidumo ir atsiversti lietuvių kalbos žodyną (pvz. http://www.lkz.lt/startas.htm) bei perskaityti ten pateiktą tautos apibrėžimą – nes dabar komentaras atrodo kaip kažkoks GEROKAI negudrus bandymas “patrolinti”. 😉

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 metai ago

        Silpnas apibrėžimas tavo nuorodoje. Tinka tik buitiniam tautos suvokimui. Jei norime sustabdyti nutautėjimą, reikia gilesnių minčių.

        Atsakyti
        • Pikc says:
          8 metai ago

          Pirma, žmogelis bandė įpiršti mintį, kad nėra JOKIO apibrėžimo. Antra, jei teigiate, kad čia pateiktasis yra silpnas, prašome pateikti stiprų – na, ar bent jau išdėstyti, kuo esamą apibrėžimą reiktų papildyti, kad jis “sustiprėtų”. 😉 Trečia, nutautėjimo stabdymui reikia ne “gilesnių minčių” dėl tautos apibrėžimo (kaip ir sakyta – jei manote, kad jis nėra pakankamas – siūlykite alternatyvas arba nekelkite triukšmo ;)), o konkrečių veiksmų valstybiniame lygmenyje.

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            8 metai ago

            Tauta NĖRA bendruomenė. (Ar supratai, Pikc’iuk?) Neįsivaizduoju kaip stiprinti iš esmės neteisingą apibrėžimą.
            Apibrėžimų neteisingų nebūna – jie rodo nusimanymo lygį 🙂

            Pagal tave, norint stiprinti arklį, reikia konkrečių veiksmų vežimo lygmenyje 😀 😀

          • Pikc says:
            8 metai ago

            a) niekuo nepagrįsta asmeninė nuomonė – plius gerokai “pačiuožusi” (“Tauta NĖRA bendruomenė”);
            b) prieštaravimas pačiam sau (“Neįsivaizduoju kaip stiprinti iš esmės neteisingą apibrėžimą.” versus “Apibrėžimų neteisingų nebūna””);
            c) tiesiog nusišnekėjimas.
            Summa summarum: diskusija beprasmė.

  14. sancta simplicitas says:
    8 metai ago

    …išėjo už krašto

    Atsakyti
  15. jo says:
    8 metai ago

    Matote, tauta yra tik romantizuotas ideologinis konstruktas, mažai ką bendro turintis su realybe. O kai iliuzijos neatitinka realių lūkesčių, gaunasi nusivylimas ir verkšlenimas. Ir dar priešai visur aplinkui. Iš dalies todėl man ir baisoki tie tautininkai. Kai tauta, kaip kategorija, mirs, aš lengviau atsikvėpsiu, nes liks žmonės ir jų bendrijios, su jiems svarbiais reikalais. Ir jiems tikrai nereikės nei prezidentų, nei nurodančių ką daryti ir kaip gyventi gudruolių.

    Atsakyti
    • >jo says:
      8 metai ago

      …pasigailėjimo vertas žmogysta.

      Atsakyti
      • vabalas says:
        8 metai ago

        Neliūdėk “jo”, tautininkai žmogystomis vadina 99% Lietuvos gyventojų, nes jie vis nepataiko į tautininkų susikurtą idealios tautos modelį, arba sapną atmerktomis akimis. O žmonės atitinkamai atsilygina tautininkams per visokio plauko rinkimus, kur jie visada uodegoj velkasi.

        Atsakyti
        • Perkūno Paukštis says:
          8 metai ago

          Murza, Visvaldas Mažonas (pastarą -jį gerai pažįstu), Karbauskis, Šustauskas, na, gal dar kažkuris supagonėjęs RADIKALAS – va, man didžiausi tautininkai.
          Tautininkas – tai karys už Lietuvą (ar kažkas panašaus).
          ———-
          Šiaip kiti tautininkai kažkokie subuitėję ir išsikvėpę, kankinių ir sopulingųjų rūpintojėlių nukrikščionintomis apgailėtinomis povyzomis, atsigauna tik eisenose nuo božnycos ligi aikštės.
          CHA
          ———–

          Atsakyti
  16. pušis says:
    8 metai ago

    Tam jo
    Vargšeli, jei neliks tautų, neliks ir žmonių, asmenybių, nes žmogaus asmenybė skleidžiasi tautoje. Geriausiu atveju liktų varganos būtybėlės, negalvojančios apie orią Žmogišką būtį, arba paprasčiausia iš šalies lengvai valdoma banda toliau savo nosies nematančių dvikojų, kurių visi “svarbūs” reikalai sukasi aplink pilvą ir piniginę.

    Atsakyti
    • vabalas says:
      8 metai ago

      O tai kur skleidėsi asmenybės šimtus tūkstančių metų iki tautos termino iškylimo XIX amžiuje?

      Atsakyti
      • Pikc says:
        8 metai ago

        Na, tautos egzistavo gerokai iki “tautos termino iškylimo”, šiaip jau. Nebent manote, kad jei nėra termino, tai nėra ir reiškinio. Beje, kiek prisimenu, “moderniais” laikais tautos sąvoką naikinti pradėjo bolševikai, pakeisdami ją “liaudimi”, o tautos (lietuviai, latviai, estai ir t.t.) tapo tiesiog “tarybiniais piliečiais”. Palyginam su dabartiniais neobolševikais, kurie irgi laukia-nesulaukia tautos išnykimo, kol visi taps “eurosajūzo/pasaulio/dar velniai žino ko piliečiais”. Istorija kartojasi? 🙂

        Atsakyti
        • Perkūno Paukštis says:
          8 metai ago

          Tai kad mūsų broilerio Tėtušio niekaip neiškrapštysi iš Briuselio…

          Atsakyti
          • pušis says:
            8 metai ago

            Dėl broilerio nežinau, 🙂 o tėtušiu tikrai netinka vadinti. Vaizdavo tėtušį, o paaiškėjo, kad tikras patėvis.

      • pušis says:
        8 metai ago

        Va pikc ir atsakė, ir dar plačiau paaiškino nesusivokiantiems. 🙂 Tik neaišku, kas domina, ar tautos termino “iškylimas”, 🙂 ar tautos iškilimas. Ne terminuose esmė. IKi tautų buvo gentys, bet ir jas vienijo panašūs dalykai: bendra kalba, teritorija, praeitis, papročiai, kultūra, gyvenimo būdas, pasaulėžiūra, bendra kova dėl išlikimo, ir genetika, kad ir kaip tai kai kam nepatiktų. Tik vieninga gentis, ar stipresnis darinys – giminingų genčių sąjunga galėjo apginti savo teritoriją ir taip išlikti. Tauta ir Žmogus susiję. Asmenybės kyla iš tautų. Jei nėra tautos, yra tik minia, arba banda, ji iškelia marksus, leninus, hitlerius, stalinus, putinus ir į juos panašius. Jei prisiskyrei save prie bandos, tai tavo problema. Tavo liūdesiui turiu pastebėti, kad banda sudaro gerokai mažiau nei 99 procentus 🙂

        Atsakyti
        • Pikc says:
          8 metai ago

          Gerai pasakyta. Beje, dar vienas pastebėjimas – visi tie “progresyvieji”, kurie įsivaizduoja esą baisiausiai modernūs beigi šiuolaikiški, būdami antitautiški (o neretai dar ir siūlantys kietiems “apsišviesti” beigi “praplėsti akiratį”), gerokai apsijuokia, nes:
          “Darbininkai neturi tėvynės. […] Nacionalinis tautų atskirumas ir jų priešingumai vis labiau ir labiau nyksta jau besivystant buržuazijai, esant prekybos laisvei, pasaulinei rinkai, pramonės gamybos ir ją atitinkančių gyvenimo sąlygų vienodumui. Proletariato viešpatavimas dar labiau pagreitins jų išnykimą.” Komunistų partijos manifestas, 1848 m.
          Taigi, tovariščiai atitautiniai-antipatriotiniai “pažangieji” – esate tiesiog užsimarinavę suknisti bolševikai, vėl (nors gal greičiau – vis dar) sugalvoję skleisti savo smarvę. 😉

          Atsakyti
      • Kažin says:
        8 metai ago

        Apie kokį XIX amžių gali būti kalba, jeigu žodis “tauta” yra vienas iš seniausių baltų žodžių. Jį turi prūsai, latviai ir lietuviai. Prūsų kalba nuo lietuvių-latvių atsiskyrė maždaug 500 metų prieš mūsų erą. Taigi, jam mažiausiai 2,5 tūkst metų. Be to, šio žodžio senumas rodo ir tai, kad jis buvo svarbiu socialiniu terminu, matyt, reiškusiu tai, ką ėmus slavėti reiškė žodžiai “bajoras”, šlėkta”, o dabar reiškia – “pilietis”.

        Atsakyti
        • Pikc says:
          8 metai ago

          Spėju, ten turėta omeny “politinės tautos” – t.y. nacijos sąvoka ir valstybių tautiniu pagrindu kūrimosi pradžia.

          Atsakyti
  17. Roma says:
    8 metai ago

    Tautos beveik nebėra, liko tik masės arba kitaip-Niekas. O kam su Nieku kalbėtis?

    Atsakyti
    • vabalas says:
      8 metai ago

      Baik tu, profesorius sakė, kad ne masė, o runkeliai. Anam gėda su runkeliais kalbėt buvo, tai į Briuselį persikėlė. O tu bandyk su savimi kalbėti, irgi padės nematyti tų bjaurių 99% Lietuvos gyventojų.

      Atsakyti
      • LTC says:
        8 metai ago

        Galim kitaip paskaičiuoti. 15 % balsavo referendume, teisingai? Dar mažiausiai tiek balsuotų, bet nežinojo išvis, kad referendumas vyks. Dar mažiausiai tiek “emigravo ne savo noru” per tuos bjaurius Lietuvos veikėjus. Dar mažiausiai tiek apkvailino kalbanti tv dėžė. Dar mažiausiai tiek apkvailino apsišaukėlis profesorius. Ir kažkaip tada gaunasi, kad tų bjaurių lieka tik keletas pėsčiųjų – vabalas ir jo profesorius, ar dar kokia pora šūdvabalių. Jei jums smagiau daugumoje, galit vadintis absoliučia dauguma vabalynėje. 🙂 Aš irgi renkuosi nematyti tokių vabalų, galima netyčia pervažiuoti, atšvaitai čia matyt nepadės.

        Atsakyti
  18. Beraštis says:
    8 metai ago

    Autorius teisus. O nuo savęs pridėsiu: Ar gali išlikti Tauta jeigu net kalba jos nevienija. Kai kas dar kalba ir rašo LIETUVIŠKAI , bet vis daugiau randas tokių kurie rašo LIETUVISHKAI. Pavyzdėlis, radau delfio komentaruose :Paziurejau Kylie – iTunes Festival (27 September 2014) turi dar parako, gerus rengia show. Gaila iTunes Festival Set-list nebuvo dainos Red Blooded Woman (is albumo Body Language (2003)), nera jos ir Kiss Me Once Tour Set-list :(:)

    Atsakyti
    • vabalas says:
      8 metai ago

      Na, ir kas tau čia neaišku? Aš viską supratau, reiškia vienija ir tokia kalba, jei kalba apskritai gali ką nors vienyti, nes man kalba yra tik įrankis, kaip kirvis, ar tušinukas. Ar daug vienybės tarp rašančių tušinukais?

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        8 metai ago

        Šiap ar tep Helou, Vyne, kadangi daugmaž viskas išsisėmė ir beprasmiškai išsikraipė durniams grojant dzingul-belsą prie nuodingų žvakių, na, dar tikiu, kad tautą suvienytų lietuviškas tikėjimas.

        Atsakyti
  19. to vabalas says:
    8 metai ago

    Vargelį tu vargelį ,sulyginai Kalbą su tušinuku… Bet matos ,kad lietuviškai rašyt dar nepamiršai. Ir tai yra gerai 🙂

    Atsakyti
  20. Proistorikas, tautininkas, patriotas says:
    8 metai ago

    Gerbiamieji, užsikabinote už vieno žodžio ir nuklydote į lankas.
    Ateis laikas ir bus paaiškinta šio lietuviško žodžio ir kilmė, ir prasmė, kaip buvo atrastos ir įmintos mūsų LIETUVIŲ KALBOS ŠAKNYS. O jos mena mažiausiai 50 000 metų pasaulio praeitį! Taip, neapsirikau,- ne tiktai LIETUVOS bet ir PASAULIO praeitį! Mat, Lietuvių kalba yra seniausia gyva kalba pasaulyje!
    Ar indai be lietuvių kalbos pagalbos gali suprąsti kas buvo dievas Agnis? Ne!
    Ar egiptiečiai be lietuvių kalbos gali suprąsti egiptiečių dievo Linas kilmę ir prasmę?. Ne!
    Ar vykingų gentį besisąvinantys skandinavai be lietuvių kalbos gali įminti vykingų vardo kilmę? Ne!
    Ar graikai be lietuvių kalbos gali įminti herojaus- pusdievio Tęsėjo vardo kilmę? Taip pat – Ne!
    Pagaliau, ar Pasaulis be LIETUVIŲ kalbos pagalbos gali įminti klimato kaitą Žemėje ir mokslininkams dar nežinomus III bei IV Žemės fizinius judėjimus? Taip pat NE!
    Tad nemenkinkite LIETUVIŲ KALBOS ir nemenkinkite tautininkų, kurie visomis išgalėmis bando atstatyti meilę ir savo kraštui, ir savo TAUTAI!

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Tai lyg išmelsta teisybė, Romualdai Zubinai.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        8 metai ago

        Tiksliau, įmelsta.

        Atsakyti
  21. LTC says:
    8 metai ago

    Atvažiavom. Respublikos Vėlinės.

    Atsakyti
  22. Bartas says:
    8 metai ago

    Mieli mano Tautiečiai. Aš labai džiaugiuosi , kad jūs pradėjot galvoti , svarstyti , klysti ar nesutikti su kažkokiu kaimiečiu. Vienas siūlo kaži kokią nuorodą pažiūrėti, kitas sumenkino mane iki šūdvabalio lygio (nepykstu) . Man svarbiausia buvo žinoti , ką reiškia žodis (nes pirmiausia buvo žodis) TAUTA.
    Šviesuomenės atstovai neatsakė ( gal tai inteligentai). Runkeliai (ir aš) nesuprato. Tai kaip mes, visi kartu, spręsim, ugdysim bendrystę TAUTOJE ( matai Kembly kiek darbo) , jei nesusikalbam. Jei pamatinio žodžio -TAUTA – nesuprantam vienodai.
    Išsiblaivęs bandau paprastai paaiškinti (galit ir apspjaut) : Tau (Vyrui) skiriama TA (moteris) . Nes tik jie yra pradžių pradžia, didžiausia vertė. Toliau . Tik jie kurė šeimą, giminę, gentį ir pagaliau ….TAUTĄ. Prieštaraukit.
    Taip R, Zubinai, žemai prieš Tamstą lenkiuosi, visa TAUTOS išmintis slypi mūsų kalboje.
    .

    Atsakyti
    • LTC says:
      8 metai ago

      Gerai paaiškinta, pagarba. Aš atsidariau nuorodą viršuj, žodyne netyčia suvedžiau Tata ir paaiškėjo. Taigi, ne “Ta-Ta”, o “Tau-Ta”. Bet čia jau Bartas paaiškino viską, aš nesikartosiu. Bartai, šiaip Tave ne veltui viršuj draugai išbarė. Dabar esi jau Bartas (išbartas). 😉

      Atsakyti
      • Bartas says:
        8 metai ago

        Aš nieko nepaaiškinau ir nieko neišaiškinau, aš tik,. prablaivėjęs užpykau, ant mano TAUTOS šviesuomenės, kad ji runkeliams negali paaiškinti, kas mes tokie. Pridėdamas -prieštaraukit.
        O “Barta”i nėra “išbarti” , tai tiltų ir perkėlų statytojai ( paskutinį darbą atlikome Oršos mūšyje) ir mano pavardės dalis.

        Atsakyti
        • Perkūno Paukštis says:
          8 metai ago

          Jei rasi tiltą Kybartuose, paremontuok.

          Atsakyti
          • Vadis says:
            8 metai ago

            Padėsi?

          • Perkūno Paukštis says:
            8 metai ago

            Geriau prašyk “Kauno tiltų”.

  23. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    8 metai ago

    Bartai, Ačiū! Štai ir išsisprendė “problema”! Dargi tapome turtingesni! Kad Tamstos mintis tikriausiai yra teisinga liudija tai, kad panašiai maniau ir aš, tačiau nebūdamas kalbininku susilaikiau tai pateikti viešam svarstymui.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      8 metai ago

      Tamsta, Romualdai Zubinai, (esame bendravardžiai ,tik girtas apylinkės įgaliotinis neįrašė “u” balsės) dėkoju už aušktą vertinimą. Suprantu ,Tamstos, vietą visuomenėje. Kalbėti, rašinėti bet ką negali. Teisingai. O man, aštuonmetės m-los pirmūnui, ne kalbininkui, niekas netrukdo mintimis klaidžioti TAUTOS praeityje. Na, …nebent nusibosiu J. Vaiškūnui .

      Atsakyti
  24. Proistorikas, tautininkas, patriotas says:
    8 metai ago

    Gerbiamas Bartai, sveikinu, kad esi pirmūnas! Sveikinu, kad “klaidžioji” Lietuvos praeityje. Ji yra tokia turtinga, kad joje klaidžioja net tos sryties “aukšti” specialistai.
    Manau, kad Tamstai nuo mokslo dar lieka šiek tiek laiko. Prašau į mano el. paštą (jį sužinosi Tęsėjo puslapyje) atsiųsti man savo tikslų adresą ir pavardę.

    Atsakyti
  25. Jurgis Bielinis says:
    8 metai ago

    Protingas Marius Kundrotas… Ach Lietuva, Lietuva… Kur Tave nuvairavo. (manau, kad šį straipnį tuojau ištrins)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

2023 03 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
Savivaldybių asociacija ragina stiprinti Lietuvos savivaldą | LSA nuotr.

Kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?

2023 03 16
Vytautas Landsbergis | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Dėl V. Landsbergio statuso ketinama kreiptis į KT

2023 03 03
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Paauglystės dialektika šiuolaikinėje politikoje

2023 02 27
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Signatarai E. Grakauskas ir Z. Vaišvila pristatys ketinimą surengti referendumą „Viena Lietuva!“

Signatarai E. Grakauskas ir Z. Vaišvila pristatys ketinimą surengti referendumą „Viena Lietuva!“

2023 02 21
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Visų pasaulio šalių pareiga – padėti Ukrainai

2023 02 17
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Kaip „žmogaus teisių gynėjai“ kūrė beraščių visuomenę

2023 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • daugiau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje
  • M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“
  • Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
3
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šviesaus atminimo lietuvių mąstytojas Gintaras Beresnevičius įžvelgė, jog lietuviškame istorijos pasakojime žioji spragos. Jo pateiktas pavyzdys – vėlyvoji sovietinės okupacijos...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 19
13
Alkas.lt koliažas

Padugne vadinamas žmogus, kurio dvasinė kultūra – pačiame dugne. Įprastas stereotipas, jog tai būdingiausia varguomenei.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 17
14
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šis straipsnis – ankstesnės publikacijos tęsinys: joje svarstyta vizija tautininkams rinkimų pamokų kontekste. Po šios publikacijos pasirodė įvairių komentarų, išsakyta...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • daugiau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • jo apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Lietuvoje mokysis penkiolika vaikų iš Rytų Ukrainos

Lietuvoje mokysis penkiolika vaikų iš Rytų Ukrainos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai