Paukščių takas kvies į rudeninę kelionę
Rugsėjo vakarais pietinėje padangėje dar kulminuos iš ryškiausių Lyros, Gulbės ir Erelio žvaigždžių sudarytas Didysis vasaros trikampis: aukštai virš galvos švyti ryškioji Vega, į rytus nuo jos Denebas, žemiau tarp jų Altayras.
Vakarų link leidžiasi ryškusis Arktūras. Jam iš dešinės rieda Grįžulo ratai. Į šiaurės rytus slenka Vežėjo žvaigždynas su šviesiąja Kapela. Virš rytų horizonto kopia Andromedos ir Pegaso žvaigždynai. Šiaurės rytuose tarp Paukščių tako žvaigždžių išsiskiria išraiškingoji Kasiopėja.
Įdėmesni stebėtojai, tarp šiaurės rytų ir pietų horizonto krypčių žemiau Pegaso nusidriekusiame įsivaizduojamame ekliptikos (Saulės kelio) lanke gali atrasti zodiakinius žvaigždynus: Aviną, Žuvis, Vandenį (su jame spindinčia Saturno planeta), Ožiaragį ir pietuose jau besileidžiantį Šaulį. žvaigždynus.
Smulkiomis žvaigždutėmis nusėtas Paukščių takas išsiskleidęs šiaurės – pietų kryptimi primena, kad paukščiams jau metas į tolimą rudeninę kelionę.
Prasidės palankiausias laikas Saturno stebėjimui
Merkurijus mėnesio pradžioje pasiekęs didžiausią vakarinę elongaciją (didžiausia nuotolį nuo Saulės disko) maždaug iki mėnesio vidurio matomas rytais prieš Saulės tekėjimą neaukštai iš už rytų horizonto tekančiame Liūto žvaigždyne; mėnesio antroje pusėje vėl slėpsis Saulės spinduliuose.
Venera-Vakarinė vakarais labai trumpam pasirodo palei vakarų horizontą, bet dar labai žemai, tad ją stebėti nelengva.
Saturnas rugsėjo 9 d. atsidūręs opozicijoje (kasmetiniame priartėjime prie Žemės) visą naktį spindi Vandenyje. Šiais metais tai palankiausias laikas Saturno stebėjimams.
Ryškusis Jupiteris prieš vidurnaktį iškyla virš šiaurės rytų – rytų horizonto su Tauro žvaigždynu ir iki auštant spės aukštai iškilti virš pietų horizonto.
Marsas švytintis Dvyniuose seka įkandin Jupiterio. Rugsėjo 24-25 d. tarp abiejų planetų įsitaisys ir dylantis pusmėnulis.
Įvyks dalinis Mėnulio superpilnaties užtemimas
Rugsėjo 18 d. paryčiais įvyks dalinis Mėnulio superpilnaties užtemimas (Mėnulio pilnatis vadinama superpilnatimi, kai ji įvyksta Mėnuliui esant arčiau Žemės. Tuomet Mėnulis atrodo šiek tiek didesnis nei paprastai.). Nors Žemės pusšešėlis ant Mėnulio pradės slinkti jau 3 val. 41 min., tačiau plika akimi to pastebėti negalėsime.
Regimoji užtemimo dalis prasidės 5 val. 12 min. per dešinę viršutinę Mėnulio dalį pradėjus slinkti Žemės šešėliui. Labiausiai Mėnulis užtems 5 val. 44 min., bet Žemės šešėlis uždengs tik nedidelį Mėnulio disko kraštelį.
Žemės šešėlis nuo Mėnulio disko nuslinks 6 val. 15 min., o 7 val. 4 min. Mėnulis nusileis nespėjus nuslinkti ir plika akimi nematomam Žemės pusšešėliui.
Lygiadienis paskelbs astronominį rudenį
Rugsėjo 22 d., 15 val. 43 min. įvyks rudens lygiadienis. Tą dieną Saulės disko centras atsidurs dangaus pusiaujo ir ekliptikos sankirtos taške – Saulė pereis į dangaus pietų pusrutulį ir prasidės astronominis ruduo.
Po kelių dienų – rugsėjo 24 d. dienos bei nakties trukmė trumpam susilygins. Nuo šiol diena taps trumpesnė už naktį ir toliau trumpės iki Žiemos saulėgrįžos. (gruodžio 21 d.).
Rugsėjo 30-osios diena truks 11:37 val. ir bus jau 2:06 val. trumpesnė nei buvo mėnesio pradžioje (13:43 val.).
O aš labiausiai susižavėjau Jono Apollo skrydžiais į Mėnulį. Gal galit ir vėl papasakoti ?
Jupiteris, skriejantis aplinkui Saulę, rugsėjo mėnesį matomas jau gana aukštai. Bet jo “patekėjimą” virš horizonto kas 12 – ka metų iš kambarėlio Jupiterio Griausmavaldžio šventyklos viduje (dabar ten stovi Vilniaus Arkikatedra) anksčiau stebėjo mūsų tautos žyniai. Tad, pagarba Jonui Vaiškūnui, kad jis irgi stebi Jupiterį. O tautiečių žiniai pranešu, kad 12 – ka laiptų turintį Jupiterio Griausmavaldžio šventyklos analogą Ignalinos rajone ruošiasi atkurti IT srities specialistas Vidas Lisauskas.