Rugpjūčio danguje – žvaigždžių gausa, ryškus Jupiteris ir meteorų strėlės

Trumpėjant vasaros dienoms ir ilgėjant naktims rugpjūčio dangus tamsės ir vis labiau pildysis ryškiomis žvaigždėmis. Po saulėlydžio tiesiai virš galvos įsižiebs ryškiausia Lyros žvaigždyno žvaigždė – Vega, o virš vakarų horizonto sužibs Jaučiaganio žvaigždynui priklausantis Arktūras. Šiaurėje visai neaukštai Vežėjo žvaigždyne švies Kapela. Pietryčiuose aukštai pakilęs spindės Erelis su savo ryškiausia žvaigždė – Altayru. Nuo pastarojo kiek į kairę ir beveik į zenitą iškilusiame Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas. Labiau sutemus jau išryškės ir visą vasarą šviesaus dangaus stelbtas Paukščių takas. Rugpjūčio vakarais jis jau drieksis šiaurės – pietų kryptimi primindamas, kad tuoj pasigirs šiuo dangaus taku į protėvių Dausas traukiančių paukščių balsai.

Visas planetos pranoks Jupiteris

Saturnas – mėnesio pradžioje po saulėlydžio trumpam dar bus įžiūrimas labai neaukštai palei vakarų horizontą. Tačiau mėnesio antroje pusėje artėdamas prie Saulės jau trauksis iš regėjimo lauko.

Jupiteris savo šviesumu dominuos tarp rugpjūčio žvaigždžių. Mėnesio pradžioje jis tekės apie pusę valandos prieš vidurnaktį, o mėnesiui baigiantis jau apie pusantros valandos prieš vidurnaktį ryškiai spindėdamas puikuosi tarp neryškių Avino žvaigždžių ir bus trečias pagal ryškumą iš visų dangaus šviesulių po Saulės ir Mėnulio.

Uraną, pasitelkus žiūronus, galima bus susirasti Žuvų žvaigždyne.

Neptūno su žiūronais arba teleskopu reiktų ieškoti Vandenio žvaigždyne.

Marsas, mėnesio pradžioje iš Tauro persislinkęs į Dvynių žvaigždyną, tekės pora valandų po vidurnakčio ir bus regimas visą antrąją nakties dalį rytinėje dangaus pusėje. Rugpjūčio 25 naktį prie Marso švytės ir bebaigiančio dilti Mėnulio ragas, liaudyje vadinamas „delčiagaliu“.

Veneros ir Merkurijus šį mėnesį nematysime.

Dangų skros „krentančios žvaigždės“

Rugpjūčio 17-24 dienomis dangų skros garsaus Perseidų meteorų srauto strėlės. Būtent dėl jų gausos rugpjūtis dažnai vadinamas krentančių žvaigždžių mėnesiu. Šio įspūdingo ir pastovaus rugpjūčio mėnesio meteorų srauto šaltiniu laikoma Svifto-Tutlio kometa. Rugpjūtyje mūsų planeta kasmet praskrieja pro šios kometos kosmose kadaise paskleistas dulkes. Būtent šios dulkelės papuolusios į Žemės atmosferą ir įkaitusios iki švytėjimo sukelia „krentančios žvaigždės“ vaizdą. Daugiausia meteorų pažirs rugpjūčio 11-14 d. naktimis. Įspūdingiausias vaizdas turėtų būti matomas paryčiui, kuomet mūsų planeta besisukdama atgręš stebėtoją tiesiai į priešpriešiais atskriejantį meteorų srautą. Perseidų maksimumo laukiama naktį iš rugpjūčio 12-tos į 13-tą, nuo 2 val. 30 min. iki 5 val. ryto.

Nors „krentančių žvaigždžių“ šį rugpjūtį nestigs, tačiau jų stebėjimą apsunkins meteorų srauto maksimumo metu – naktį iš rugpjūčio 12 į 13-tą  – ryški, vos tik pradėjusio dilti, Mėnulio šviesa.