Vilniaus Taikos progimnazijos bendruomenė pateikė Vilniaus miesto savivaldybei iniciatyvą keisti mokyklos pavadinimą į Leonido Donskio progimnaziją. Tokiu būdu norima įamžinti vieno žymiausių Lietuvos filosofų, demokratijos ir pilietinių laisvių gynėjo, 2016 m. šį pasaulį palikusio Leonido Donskio atminimą.
„Nėra kitos tokios pastarojo laiko asmenybės Lietuvoje, kurios minties gylis veiktų kaip vaistas. Leonidas Donskis mylėjo Lietuvą, daug rašė apie tautų, kultūrų, nacionalinės tapatybės svarbą, bet įspėjo mus būti atsargiais, kad nacionalizmas netaptų kitų kultūrų menkinimu, nepakantumu ir ksenofobija. Jo tekstai dabar labai reikalingi apsidairius aplinkui. Džiaugiuosi, jog pati mokykla į pavadinimo keitimą žiūri giliai ir su šiuo pokyčiu ruošia naują mokyklos strategiją, stiprinant humanistinio ugdymo kryptį“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Justiniškių rajone esanti Taikos progimnazija įsteigta 2001 m. reorganizavus Mykolo Biržiškos gimnaziją. Joje šiuo metu mokosi 1-8 klasių mokiniai. Visus 25 gyvavimo metus mokykloje vadovaujamasi požiūriu gyventi taikoje su savimi, žmogumi ir pasauliu. Čia siekiama ugdyti unikalias asmenybes, puoselėti tautinį, pilietinį sąmoningumą ir ugdyti tarpusavio pasitikėjimą.
Šiuo metu Taikos progimnazija baigia užsibrėžtą strateginį laikotarpį ir mokyklos direktorės Vaidos Abramonienės teigimu, prieš žengiant į kitą etapą bendruomenė jaučia, kad iš esamo pavadinimo kaip formos jau išaugo. Pabrėžiama, kad keičiant mokyklos pavadinimą atsiranda ir desovietizacijos momentas. Sovietinėje propagandoje žodis „taika“ buvo dažnai naudojamas įvairiuose šūkiuose ir juo manipuliuojama visuomenės skaldymo tikslais.
„Norime kurti humanitarinę kryptį turinčią mokyklą su gilesniu turiniu ir aiškia vertybine ašimi. Siekiame, kad mūsų mokykloje augtų tolerantiškas, komunikuojantis, kritiškai mąstantis ir dialogą gebantis kurti žmogus. Visa tai įkūnija Leonidas Donskis savo tekstuose akcentavęs demokratijos ir humanistinio ugdymo svarbą“, – teigia direktorė V. Abramonienė.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija pritarė Taikos progimnazijos pavadinimo keitimui į Leonido Donskio progimnaziją. Galutinis sprendimas bus priimtas Vilniaus miesto taryboje vasaros pabaigoje.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
Prisiminti verta kaip šis svetimtautiškasis (deja) ypata,
vardan savos asmeninės gerovės …klasta klijavo Europarlamentinius plakatus ant visų stulpų ir
…graudžiai dievagojosi – tai ne aš, ne man, tai ne reklama, tai TIK KVIETIMAS į susitikimą,
SU MANIMI (jo ryškiu profiliu plakatuose). Nesąžiningai tuo – ant Lietuvos (kėdės) EuroParlliame
Varginga, juokinga ir šlykštu.. visokie mitalai-benkumskai-matijošaičiia. ..(Lietuvai, ar sau …savimp)
Pamėnkalnį darko, o skaityt ir žiūrėt privalu jau jau viešus Sigito Lasavicko paskelbtus įrašus ir darbus
– YPAČ PAMĖNKALNIO: Šventaragio aplinkos sąsajų.
Vakar jau viešai LNB renginyje apie tokį panašų bičą-bachūrą – naudos sau sau ir tik sau “filosofaujant”
iš po seno KP kūno – R. Ozolą – pradėta atskleidinėt. “Bachūrai” ant tautos kūno – gėdingais komunistinio
lykio zonų terminais:ir tarsi į ZONĄ verčiama Lietuva kai Jono Basanavičiaus, Stasio Šilingo, Birutės Alseikaitės (M. Gimbutas), Norberto Vėliaus atmintis užverčiama.
Taip – užversk visa ir visur donskiais-dolskiais ar ozolais-paleckiais/ir pan! poaktyvais/,
tai ar beatsiras bumblauskų-truskų-tamošaičių murkdomų Konstancijos Skirmuntaitės /Pajautos/.
Napoleono Ordos ir kitų tautos išlikimui VERTĘ Vasario 16-osios angai savimi sukūrusių iš…
Nėra paminklo viešai nei imperatoriams Vyteniui ar Vytautui, mūsų karaliams Algirdu ar, Kęstučiui Vilniuje
(tik maži biustai “zastenkuose” ar Ramovės Karininkų, ar Muziejaus kiemelio plotuke).
Dar kiek, ir bus pat Lietuvai, lietuviams …BA
O kas čia blogo, kad klijavo? Tik neteikèjo meluoti!
Tai, kad per pat rinkimų savaitgalį,
netgi balsavimo dieną.
Kokia gali būti moralė…”įsibrukt” bet kuria kaina
prie lovio.
Tai lovio monstriukas ant mokinių dabar?
Paieškom gal VARDO (už Taiką)
Tai gal Sigito Lasavickio darbus jau galima skaityti internete ar kaip?
Visgi Donskio mąstymas buvo iš senos humanistinės krypties einantis, – kalbėkime, o gyvenimas tegul sau eina, tai nelabai atitinka šiandieną, – daryk, nieko nesakydamas ką…
Sakau, gal kaip Vilniaus mokyklai labiau derėtų prisiminti veiklųjį vysk. I.Masalskį.
Vilniaus mokyklai derėtų prisiminti ir Stanislovą Rapolionį ( 1485 prie Eišiškių -1545 Karaliaučiuje ), jaunystėje Vilniuje gyvenusį vienuolį, vieną iš lietuvių raštijos pradininkų, pirmąjį Biblijos vertėją į lietuvių kalbą.
Na kur ten Rapolioniui iki humanistin4s krypties filosofo.
>skt.
Rapolionis, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, buvo evangelikas. Apie tai sakė man evangelikė kaimynė Marija. Ir paminklas gražus, atrodo, jam yra ar buvo pastatytas Eišikėse. Dėkoju.
Taip, S.Rapolionis 1525 m. išstojo iš vienuolyno ir tapo protestantu., reformacijos pradininku Vilniuje.
Yra ir Sąjūdžio, netgi pačios KOVO 11-tos laukiantys vardai:
kuo Vilnius už Kauną prastesnis
(…netgi nelaimėlio vargetos iš tos Juozapavičiaus g. pavydėt
– “kepėjo ant grotelių” – /vis tekdavo a.a. Liuką ten kiemelyje
palabinti/ žmogus kaip žmogus, netgi visai savotiškos
inteligencijos, labai ir žiauriai savimp savotiškos, ką jau bepadarysi,
– negi “lankstysi” ar čiaupsi anot a.a. Krivio Jauniaus /Trinkūno/, –
kur ryškiai perspėjęs dėl donskia-metabolizmų keliamų “filo”-grėsmių)
…priimkime tai – ryškiai, atvirai ir su aiškia užuojauta, pačio lygmens
iš …aplinkos “poniatj i prostitj” (būtų – “priimt /domėn/ ir atleisti”).
Taigi gremėzdiško įvardo “PiP” juodžiau nei juodžiausio iš Lietuvos mokinių
Vilniaus miesto TARYBOS pasityčiojimo – “poniatj i prostitj” – Viskuo Viskam taškant
…/is/ filo-humorizmo lygmens etiketėmis, vardais ir pavadinimais, visai
pamirštant:
ir nesamos Žalgirio, ar
Griniaus su ir be Stulginskio gimnazijos/mokyklos (vardais),
aišku ir Smetona tik kiemo ar Kauno su Ukmerge
“daraktoriškų” užkampių – bet ne SOSTINĖS mokyklai
tinkamas vardas; ką jau tarsim dėl Birutės Alseikų /M. Gimbutas/,
Norberto Vėliaus, Mato Šalčiaus, Putvinskio ar panašių karžygių vardų,
– lėmusių
Kosciuškos
Sierakausko
Mackevičiaus,
net Napoloeno Ordos su Skirmuntais,
kaip ir Herkaus Manto, ankstesniųjų kunigaikščių
vardus.
Dėkui bent Vilniaus rajonas Meilę Lukšienę
po Mortos prisiminęs.
yra apie ką tart, nuo Sruogos, Strazdo, Baranausko ar pat Valančiaus.
Gal ir nedera tiek progimnaziškuoju pradinuku lygiu, netgi nuo Šapokos
su Vanda Daugirdaite-Sruogiene /be t.p. istorikės K.Skirmuntaitės/ už-
denginėt “poniatj i prostitj” lygiuočių atminties spūdlas, bet ESAM DAR GYVI!
(o gal jau visiškiausias – “vamzdecas” – anot a. a. Mato Šalčiaus dukros Ramintos,
– išvydus žymųjį GYVYBĖS VAMZDĮ //kultūos// prie Neries, ir …sužinojus, kad
jos Tėvo – Šaulių sąjungos sumanytojo ir pradininko mokyklos vardas keičiamas
į – …….PONIATJ I PROSTIJ……….. Šv. Mato //gailestingumo – visiško// vardą)
Gausim???
…taigi, nuo Giedriaus, – ir žemaičiams prarandant “gimnastiką”, na – gimnaziją Kražių;
tokia tikrovė (“realybe” gožianti).
Ar ilgai dar grybais šaltibarščiuose pasaulį vis protinsim, grybas toks (ne šaltibarščiuose)
– tai Vilniaus “sovieto” (kitaip Donskį nuo Juozapavičiaus brukant ar vadinti “tarybą”?) –
spūdla-brukalas gatvinio pasilosofavimo “ne piktai”.
Spūdiniu gręžiniu ne kiekvienam įspūdi suteiksi, o tokios spūdlos naujadarai iš
komunistinio Kinijos vergovinio valdymo “Temu” viš išsišoka ir šoka IN-e:
tokia tikrovė (“realybė” erzinimu).
Kam patriotinio dvasinio tautinio kultūrinio atminimo vardai Vilniui?
Netgi neeilinių belekokizmų eroje (nuo Kauno vergų, pilytinio “merizmo” marazmo)
juk gyva ir Povilo Lukšio (ne vien pusiau karininkais), kaip ir Antano Juozapavičiaus,
bet kokio esamos atminties Valstybės Gynėjo garbi atmintis, net ir ties žemaičių
“ateities mokslo” Tautai bokšto – Norberto Vėliaus esminio “nepasiekiamumo”
TIKROVĖ.
Dingstan Lietuvai, nepasiekiant ir nesisekant – nesekant net pasakose Jono
Basanavičiaus ar kitų VARDAMS, – nuskęsime juk.
Skandinimas po kiekvienu beeiliškuoju “donskiu” – skandinimas tapatybės,
lietuvybės – ir akivaizda tautinio želmens gožimo:
filosofų net Ramūno Bytauto ar ir kokio keisčiau bešakninio Antano Maceinos
Tvirtas Lietuvos pagrindas – aiškus asmenybinės atminties pamatas.
Naikinti Lietuvai reikšmingiau nei reikšmingų asmenų atminimą (šio atveju
Vilniaus “soviete”) – nusikaltimas sau ir visai žmonijai.
Kiekvienas turi savo vietą, ir nereikia Lietuvos nei į Sibirą, Madagaskarą ar link Palestinos stumt!
Spėju, kad Kražių apylinkėse dar gyva pietų žemaičių varniškių tarmė. Įdomiausia, kad esu sutikęs pusamžį žmogų iš Raseinių rajono,nors gyvenantį prie Nemuno, kuris kalba gan ryškia pietų žemaičių raseiniškių tarme- ” mana nams” , “mana tievs “,”žmuonis”, ” pas mūsų buva”, ” atruoda”, ‘lytus lyj”. Maniau, kad raseiniškiai jau visiškai praradę savo tarme, bet klydau.
Lytum lietų vadina ir zanavykai.
Gal zanavykai įtakojo pietų žemaičių tarmę? Kita vertus,kaime, šiek tiek į šiaurę nuo Veliuonos teko girdėti sakant ‘pas mūsų’, ‘pas jų’. Ir dar sakoma Nemuns, Jonuks, Pranuks, pirminyks. Nežinau, kaip Nemuną vadina zanavykai, bet kapsai vadina ‘Niemunas’.
Kapsai E raidę ištaria IE. ) pas mūsų sako dešiniame Nemuno krante.
100-mečiokivaizdoje, –
rytdienos Radijo gimtadienio..
Kai nei Vilniaus nei LRT “sovietai” visai be gėdos.
Nešventiška.
Ir juo labiau nei Donskio Ozolo Maceinos.ar Šalkauskio
(jo citata tęsiant) vardais neprievartaujant banditiškojo gvelbt-terorizmo LRT šutvelės:
…”Šalkauskis 1939-aisiais „XX amžiuje“ paskelbtame straipsnyje „Pilietinės vienybės besiekiant“.
Ir vėl – neramūs laikai. Ir vėl aktualėja tąsyk neišgirsti seno profesoriaus perspėjimai.
Iš to paties meto yra išlikusios ir ranka lapeliuose rašytos Šalkauskio pastabos apie šalyje įsitvirtinusį režimą:
„ Tautininkų režimas nusideda aukščiausiu laipsniu visu tuo, ką tautininkai prikišdavo savo idėjiniams priešams:
a) hotentotų etika [„kai aš mušu – gerai, kai mane muša – blogai“],
b) beprincipiškumu,
c) spaudos banditizmu ir demagogija,
d) gaivališku valdžios geidimu už bet kurią kainą,
e) religijos naudojimu partiniams tikslams,
f) ekskliuzyvišku partiškumu,
g) moralinės ir materialinės korupcijos platinimu,
h) radikaliu visuomenės skaldymu…
Tautininkų režimas suspietė aplink save beprincipiškus prisitaikėlius ir sustiprino neigiamąsias nekultūringos mūsų visuomenės žymes:
inercingumą,
antisocialinį nusistatymą,
servilizmą (vergiškumo instinktą)
savanaudiškumą…
Tautininkų režimas veda tautą ir visuomenę į stovį, kurį charakterizuoja:
a) visiškas teisėtumo jausmo sunykimas,
b) visuomeniškos kultūros nusmukimas,
c) pasyvus apatiškas fatalizmas,
d) neatsparumas pervartingiems gaivalams,
e) moralinis ir politinis bolševizmas”
IŠ ALKO IR KUOLIO PASISKOLINTA
PERSPĖJIMAS DĖL, –
vamzdinio gėdos LRT “pavyzdingo” terorizavimu melu, klasta istorijos (net Sąjūdžio!), visuomenės ir tautos ČIAUPIMO TYLA.
Gėda čia ir Šalkauskio su Maceina, nekalbant apie Ozolą (o apie niekingą viršsavanaudystėmis Donskį visai t.p. TYLINT), nesusipratėliškumą.
Kol kas tik po 38 m. pradėta viešinti vieno iš jų (Ozolo) melą ir klastą, ar klastą ir melą …savanaudystei, itin silpno žmogaus, – nuo pat pirmųjų Sąjūdžio šauksmo akimirkų.
Tad dabar metas priversti ir pilietiškai išprievartauti (demokratiniu būdu – matant IŠANKSTINIŲ SEIMO RINKIMŲ poreikį)
net Maceinos su Šalkauskiu “užmestus” mokslo deja sąvartyne
(po 1795 m. nelaimės vis) radinius.
Kad “sovietiniai” LRT&donskizmai nekruštų besaikiai rūdžių Gėdos vamzdžio šešėlyje.
((pvz. iš vakar dar ne 100-mečio lrt:
“sako – Marija Alseikų 1920 m. gimsta,
rašo – Veronika, jos mama, Alseikienė 1995 m. gimė;
…tokia vakardiena, – tikrovė iš “sovieto (LRT gen.dire)”
sukurpta mums pavergtų Kaune varguolių (matijošaitinių) laidos apie Veroniką (su Danieliumi, bent būtų paminėjęs, kad Lietuvos Tarybos nariu) Alseikas Vilniuje ir Kaune))
Graudu ir pažeminta.
Dabar suprasime kodėl JONAS BASANAVIČIUS
nebuvo Vasario.16-tą …1918 m.
taip taip taip – nebuvo ir NĖRA
joks Vasario 16 Lietuvos ..na kas gi
PIRMININKAUTOJAS TARYBAI – taigi ir pirmasis vadovis
jau Lietuvoje
(jei pripažįstame Vasario 16 Nutarimą)
Taikos mokykla.- Birutės Marijos Alseikaitės GIMBUTIENĖS?
Graudus, skaudus, tačiau taiklus atradimas:
(dirbus darbus
buvusio paauglio Tomo V. kambaryje įrengtame kabinete Pamėnkalnio g,
– ten pat ir K.G.Jungo psichoanalitinės tyrimo sklaidos pradžia,
todėl verta išryškinimo ir būsimos Tono V. “Abėcėlės” pristatymo domė
Valdovų rūmuose birželio 18 d., ryškaus to liečiamo-liečiančio
asmenybinio komplekso “užviršavimu” nuo ABC… fakto atitikmuo su
…panašaus raugo Donskio ar Ozolo “raiškomis-pasireiškimais” ant svieto
/be kabučių/)
– monstravimas
(na turim ir juk “Ryškalą” MO.. užrioglintą per pusantro colio į visą Pylimo /gatvę – fizišku postūmio jon/).
DI apžvalga:
Monstravimas (arba demonstravimasis) yra asmenybės elgsenos mechanizmas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį ar išreikšti vidinę būseną. Skirtingi psichikos sutrikimai šį reiškinį pasitelkia labai skirtingais tikslais: pavyzdžiui, apimtas depresijos asmuo savo abejingumu aplinkai rodo prasmės praradimą, o patiriantis didybės maniją – demonstruoja idėjų vertę.
Depresija: Žmogus demonstruoja visišką abejingumą, energijos trūkumą ir interesų stoką. Ši demonstracija nėra sąmoningas manipuliavimas, tai – kūnui ir protui siunčiamas signalas apie nusilpusią psichikos sveikatą.
(iš IN-o Dirbtinystės spūdlos , – DI, – tiksliau Mašinraštystės raiškos mechaninio maišto raiškos …/Žmogui/
pateikus užklausą dėl monstravimo (kaip Venclovų teroro-kolaboravimo tautai kenkus paveldo palikuoniui)
ar (de)monstravimosi tapačiomis apraiškomis Ozolo, Donskio ir kt. IDANT NELIPT ANT GRĖBLIO ir vaikų neklaidint – mokant!
Atradimas apie…”tokius apreiškėjus” – jų paskatą bei veiką gan taiklus iš ČIA:
(kadangi visus pažinojau, ir teko netgi grumtis /tiesiogiai-fiziškai/
tokią tūžmastį iššaukus, kai atskleist Jungo psichoanalizės praktikų
dėka pavykę, – sunkiai įsivaizduosite kokia antžmogiška jėga buvo pulta)
“DEMONSTRAVIMOSI ELGSENA IR JOS MOTYVACIJA ”
ISSN 1392-0359 Psichologija 2000 m. 22
Vytis Viliūnas
Psichologijos habil. daktaras
Maskvos valstybinio universiteto,
Vilniaus universiteto,
Vytauto Didžiojo universiteto,
Vilniaus pedagoginio universiteto
Šiaulių universiteto profesorius
Anna Kravčenko
Maskvos valstybinio universiteto
Psichologijos fakulteto aspirantė
Straipsnyje, remiantis zoopsichologiniais ir patopsichologiniais duomenimis, aiškinama demonstravimosi
motyvacijos reikšmė žmogaus elgsenai. Gyvūnų tyrimai ir stebėjimai rodo, kad vienintelio, aiškiai apibrėžto demonstravimo reiškinio nėra. Demonstravimas plačiuoju požiūriu-sudedamoji komunikacijos dalis,
taigi gali būti sukeltas bet kokios motyvacijos, skatinančios vidinį rūšies arba rūšių bendravimą. Aptariamas
straipsnyje demonstravimasis siauruoju požiūriu ryškiausiai pasireiškia tenkinant dauginimosi, hierarchizavimosi, teritorinį, savisaugos poreikius. Instinkto ir filogenetinio poreikių vystymosi problemų kontekste
iškeltas ir aptartas funkciniu atžvilgiu autonomiško, nuo kitos motyvacijos nepriklausančio demonstravimosi poreikio egzistavimas. Toks poreikis motyvacijos evoliucijoje atsiranda dėl palaipsnio demonstravimosi veiksmų atsiskyrimo (emancipacijos) nuo kitų poreikių, kuriems iš pradžių tie veiksmai buvo pavaldūs.
Psichopatologiniai duomenys rodo, kad demonstravima’sis intensyviausiai ir dažniausiai pasireiškia isterinio pobūdžio nukrypimais. Žmogaus demonstravimasis stebėtinai įvairus, jam būdinga gana paslaptinga
konversinė demonstravimosi raiška, kai, norint atkreipti į save dėmesį
“Rūpinimasis tuo, kokį kitiems sukeli įspūdį, noras atkreipti į save dėmesį, sužavėti ar bent nelikti nepastebėtam natūrali žmogaus savybė.”…
DEMONSTRATIVE BEHAVIOR AND ITS MOTIVATION
Vytis Viliūnas, Anna Kravčenko
Sum mary
The article on the basis of zoopsychological and psychopathological data investigates the meaning of demonstrative motivation for human behavior. Animal
studies show that a single clear determined demonstration phenomenon does not exist. Demonstration in
a wide sense is the component part of communication,
so it can be initiated by any motivation, providing for
contacts between individuals.
Įteikta 2000 10 23
Taigi,
– lieka tik užjaust ir pripažint kas jau sakyta,
argi reikia Progimnazijai būt-tapt-likt
“Poniatji i prostitj”