Birželio 7 d. 17.00 val. Klaipėdos Jono kalnelyje, visi klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Vakarų Lietuvos dainų šventę.
Čia sugužės 177 kolektyvai
Tai chorai, vokaliniai ansambliai, šokių kolektyvai, tautinių instrumentų ansambliai ir orkestrai iš 58 Lietuvos miestų ir miestelių. Bus daug dainų, šokių, orkestrų muzikos.
Dainų šventės muzikinį vyksmą papildys ir ypatingo iškilmingumo suteiks Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas orkestro kapelmeisterio majoro Egidijaus Ališausko.
Taip, Klaipėdos Jono kalnelis nėra tradicinė dainų švenčių vieta, tačiau ne mažiau svarbi miestui istorinė vieta ir pasirinkta ji ne atsitiktinai. Nes Klaipėdos vasaros koncertų estradoje vyksta aktyvūs renovacijos darbai. Ruošiamasi 2027 metų Mažosios Lietuvos šimtmečio dainų šventei. Taigi nenutrūksta gyvas Klaipėdoje dainų švenčių paprotys.
Lietuva garsėja kaip dainuojantis kraštas
Su daina suaugusi Lietuvos kultūra, ji yra nuolatinė tautos palydovė, atskleidžianti jos istorinius, etninius, socialinius ypatumus, padedanti kaupti dvasinės kultūros vertybes. Lietuvoje yra gilūs chorinio meno papročiai – dainų šventės ir chorų šventės – kurios suartina bei vienija žmones dainai, grožiui, gėriui.
Neišimtis ir Klaipėdos kraštas, kuris nuo seno garsėja savo dainų šventėmis, kurių papročiai siekia dar XIX amžų. Kalbant apie Klaipėdos kraštą, reikia pažymėti, kad šis kraštas yra ypatingas visais bruožais.
Juk būtent čia, 1927 metų birželio 6 d. Klaipėdos miestas, kartu ir visa Mažoji Lietuva, atšventė savo pirmąją laisvą visuotinę Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę.
Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių bei krašto Direktorijos sutelktų pastangų dėka, šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija. Tokia dvasia vyko ir paskesnės – 1933 bei 1938 metų dainų šventės Klaipėdoje.
Pirmosios Mažosios Lietuvos Lietuvių dainų šventės yra davusios šio krašto lietuviams esminį savasties suvokimą, įspaudusios tautinei savimonei pasididžiavimo ir stiprybės ženklus. Taip pat davusios supratimą, kad turime savo didingą Tėvynę, kad esame ori tauta. Kad turime būti vieningi ir susitelkę vienos Tėvynės dukros ir sūnūs, kad esame Lietuvos kūrėjai, kad turime ją puoselėti ir saugoti, kaip tai darė mūsų protėviai.
Dainų šventės Klaipėdoje
tai pirmųjų Mažosios Lietuvos dainų švenčių papročių tąsa. Joms visoms būdingi bruožai – didžiulė atsakomybės dvasia, gilaus patriotizmo prisodrintos ir lietuvybe alsuojančios dainos. Jos apdainuoja meilę savam kraštui ir jo žmonėms. Todėl, visoms kartoms iš laikmečio gilumos iškyla prasmingi Vydūno žodžiai: „Dainoje – tautos dvasia“.
Mes pelnytai galime didžiuotis, kad Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros vyksmas, o tuo pačiu ir Klaipėdos kraštas turėjo kur kas ankstesnius bei gilesnius ne tik muzikinius, bet ir dainų švenčių papročius.
Juk šiame krašte dar Prūsijoje, lietuvininkai kur kas seniau ne tik pradėjo skaityti lietuvių kalba, jau turėjo „savo“ raštą, spaudą, giesmyną, lietuvių liaudies dainų rinkinius. Galėjo ne tik melstis, bet giedoti lietuvių kalba bažnyčiose. Kur kas anksčiau ėmė rengti viešus chorinius pasirodymus, dainų šventes ir kt.
Suprantama ir tikėtina, kad to priežasčių reikia ieškoti evangeliškojoje kultūroje. Joje chorinis giedojimas gimtąja kalba buvo įprastas užsiėmimas jau ne vieną šimtmetį.
Matydami šio krašto kultūros vyksmą bei papročius, o ir nagrinėdami dainų švenčių papročius dabartinėje Lietuvos teritorijoje, galima drąsiai teigti, kad Mažosios Lietuvos muzikinė kultūra, o ir Klaipėdos kraštas yra labai svariai prisidėjęs prie Lietuvos Dainų švenčių papročių bei istorijos.
Nes juk gerokai anksčiau, pirmoji dainų šventė Klaipėdoje buvo surengta dar 1869 metais. Ir dar ne tik todėl, nes palaipsniui atsiveria krašto bendra, ypač miesto muzikinė kultūra, įvairios muzikinės organizacijos ir kiti šaltiniai.
Žinia, šis kraštas palyginti dar yra labai mažai tirtas, tačiau po truputį „užsklanda“ atsiveria ir matome kur kas kitokį, gilesnį, prasmingesnį šio krašto bei dainų švenčių reiškinio ne tik bendrą vaizdą, o ir palikimą bei paveldą, ką turime saugoti, kuo galime didžiuotis, ką turime puoselėti.
Vydūnas apie dainų šventes
Prasmingai apie dainų šventes rašė lietuvių filosofas, rašytojas, Mažosios Lietuvos Kultūros ir visuomenės veikėjas Vydūnas. Pradėdamas 1927 metų pirmąją Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę jis sakė: „Švęsti – yra giedoti iš savo sielos gelmių, reiškia nešti savo, būtent žmogiškumo, balsą į pasaulį…“.
Nūdien viskas skamba dar ryškiau, svarbiau. Laikmetis meta didžiulius iššūkius. Vis labiau beldžiasi neprašyti agresoriai, žvangina ginklais, lieja broliškos ukrainiečių tautos kraują, vėl blogio jėgos kėsinasi į tautą, žmogų, laisvę.
Su dideliu susirūpinimu bei nerimu stebime tai. Jau ne kartą sakyta, kad mūsų tautos stiprybė ir atsparumas blogiui – tautinė savimonė, tautinė dvasia, tautinė kultūra ir meilė savo kraštui, verta ugdyti šias vertybes savyje.
Čia mūsų namai, tai mūsų stiprybė!
Taigi galima didžiuotis, kad Klaipėdos miestas buvo ir yra vienas iš didžiausių Dainų švenčių vertybių ir papročių gynybos bei puoselėjimo bastionų, savo turtinga praeitimi ir dabartimi tiesiantis tiltus į ateitį.
Dainų šventė
Tai mūsų tautos šventas reiškinys, o ir vieta, tartum tautinės bei chorinės kultūros bažnyčia, kurioje vyksta Dainų švenčių apeigos, atlaidai kaip aukščiausias tautos dvasinis virsmas, kurioje liudijama bei išpažįstama tautos savastis, būdas ir būtis.
Šiemet Vakarų Lietuvos dainų šventė skamba kitoje erdvėje – istoriniame Klaipėdos Jono kalnelyje, kuris prasmingai sujungia miesto istorinę atmintį, dvasinį paveldą ir gyvąją dainų švenčių paprotį.
Dainų šventės rengėjų vardu bei Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ Tarybos vardu nuoširdžiai dėkojame Klaipėdos miestui, Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui už didžiulę paramą bei pagalbą rengiant dainų šventę, visiems dainų šventės dalyviams, rengėjams, savanoriams ir rėmėjams, visiems, kas prisidėjote, kad šventė būtų graži ir prasminga.
Ateikite į Vakarų Lietuvos dainų šventę ant Jono kalnelio, pabūkime kartu, paliudykime, kad esame nuostabi tauta, mylinti savo kraštą ir jo turtingu papročius, Dainų švenčių papročius.
Taigi švęskime prasmingai savo Dainų šventę, tapkime jos papročių dalimi, iškiliai ir išdidžiai, dainuokime iš širdies į širdį, skelbkime tautos gyvenimo giesmę.
Facebook įvykis: čia.
Autorius yra Vakarų Lietuvos dainų šventės meno vadovas ir direktorius, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidos“ meno vadovas
