Liepos 27 d. bus matomas visiškas Mėnulio užtemimas. Ožiaragio žvaigždyne šviečiantis Mėnulis Vilniuje patekės 21 val. 19 min. Žemės šešėlis ant Mėnulio slinkti pradės 21 val. 24 min., o visiškai padengs jį 22 val. 30 min.
Užtemimo maksimumas įvyks 23 val. 21 min. Žemės šešėlis slinkti nuo Mėnulio pradės 00 val. 13 min. ir visiškai nuslinks 01 val. 19 min.
Beje, tai bus ilgiausiai trunkantis Mėnulio užtemimas šiame šimtmetyje – Žemės šešėlis per Mėnulį slinks beveik 4 val. – 3 val. 55 min.!!!
Palankiausia Mėnulio užtemimą stebėti bus užmiestyje į pietryčius-pietus nuo miesto aukštesnėje vietoje, iš kurios niekas neužstoja pietrytinio horizonto.
Mėnulio užtemimai įvyksta, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis atsiduria vienoje linijoje. Tuomet kūgiškas mūsų planetos šešėlis užtemdo palydovą. Nors ir atsidūręs šešėlyje, Mėnulis netampa visiškai tamsus ir nematomas, nes Mėnulio paviršių pasiekia dalis Žemės atmosferoje išsisklaidžiusių Saulės spindulių.
Mūsų planetos atmosfera mažiausiai sugeria raudonos šviesos spindulius, būtent jie daugiausia ir pasiekia užtemusį Mėnulį. Dėl šios priežasties užtemęs Mėnulis tampa tamsiai rausvas, vario raudonumo arba oranžinis.
Po užtemusiu Mėnuliu švytės priartėjęs ir itin šviesus Marsas
Apie 22 val. 30 min. po užtemusiu ir paraudusiu Mėnuliu patekės labai ryškus ir rausvas Marsas. Jo šviesis sieks –2,8 ryškio. Dešiniau nuo užtemusio Mėnulio švytės Saturnas, o dar dešiniau ir Jupiteris.
Šiuo metu Marsas bus priartėjęs prie Žemės labiau nei įprasta, toks jo priartėjimas vadinamas opozicija, mat tuo metu Žemės atžvilgiu jis būna priešingoje pusėje nei Saulė. Taip nutinka maždaug kas du metai. Šį kartą Marso opozicija sutaps ir su šios planetos didžiausiu priartėjimu prie Saulės – vadinamuoju periheliu, tad Marsas dar ir dėl to bus arčiau Žemės nei įprasta. O dar ir pati Žemė liepos pradžioje atsiduria toliau nuo Saulės nei paprastai (šį padėtis vadinama – afeliu, šiemet buvo liepos 6 d.). Toks Marso priartėjimas vadinamas didžiąja Marso opozicija ir tai nutinka kartą per 15-17 metų.
Kadangi planetos apie Saulę skrieja ne taisyklingomis apskritiminėmis, bet eliptinėmis orbitomis, tai Marso opozicijos ir didžiausio priartėjimo laiką skirs keletas dienų. Arčiausiai žemės Marsas atsidurs praėjus 4 d. po jo didžiosios opozicijos – liepos 31 d. 10.50 val.
Arčiau Žemės Marsas buvo 2003 metais. Tai buvo jo didžiausias priartėjimas per 60 000 metų! Tuomet Marsą ir mūsų planetą skyrė 55.8 milijonai kilometrų. Kitas toks artimas Žemės susitikimas su Marsu įvyks tik 2035 m.
Vidutinis atstumas tarp Žemės ir Marso yra apie 140 milijonų km. Tuomet kai Marsas būna toliausiai nuo žemės – priešingoje Saulės pusėje (afelyje) mus nuo jo skiria 250 milijonų km. Taigi, didžiojo priartėjimo metu Marsas būna apie 4,5 karto arčiau nei savo toliausiame taške ir apie 2,5 karto arčiau nei vidutiniškai būna nutolęs.
Na, o šį vakarą Žemę ir Marsą skirs 57,7 milijonai km.
NASA apie šios dienos dangaus įvykius:
O čia tiesioginė būsimo Mėnulio užtemimo transliacija NASA video kanalu (jei kartais būtų apsiniaukę):
Lietuvos debesuotumas liepos 27 d. 21, 22, 23, 24 val. (pagal old.meteo.lt):
Ačiū !
O iš tikrųjų tai Slibinas prarys Mėnulį – pamatysite ! 🙂
Jau tie kaimynai – pasistatė savo namą taip, kad mūsų daugiabučiui dangaus vaizdą užstotų. Ir nepatraukia nė metro į šoną. Matau tik kraštelį plytų spalvos dangaus. Bet debesų gerai užderėjo!