Vos sutemus sparčiai leisis Didysis Žiemos Trikampis: Betelgeizė, Sirijus ir Prokionas, o su jais ir žiemos žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Didysis ir Mažasis Šuo. Kiek aukščiau už juos bus Dvyniai, neįsimintinas Vėžys ir didingas Liūtas. Rytuose vis aukščiau kils Mergelė, Jaučiaganis, Heralkis, Šiaurės vainikas (Darželis).
O štai artėjant aušrai, rytinės pusės dangus pasidabins vasaros šaukliu, Didžiuoju Vasaros Trikampiu: Vega, Denebu ir Altayru. Pavasaris – puiki galimybė pamatyti abi skirtingų sezonų puošmenas, todėl verta nemiegoti, juolab, kad ir kitų dangaus grožybių šiais metais apstu.
Saulė šį mėnesį keliaus Žuvų žvaigždynu, o 19 dieną pereis į Aviną. Mūsų gimtoji žvaigždė artėja prie savo aktyvumo maksimumo 2013 metais, todėl, pasitelkus žiūronus ar teleskopą su specialiais filtrais, galima stebėti Saulės dėmių judėjimą ir transformaciją. Naudojant ypatingos paskirties filtrą (H-alfa), kuris leidžia matyti Saulės protuberantus, verta sekti artimiausios žvaigždės aplinką.
Mėnulio pilnatis stos balandžio 6 dieną, nudilusi delčia – 13 dieną, o jaunatis 21 šio mėnesio dieną. Priešpilnio fazę mūsų gamtinis palydovas vėl pasieks mėnesio pabaigoje – balandžio 29.
Merkurijaus šį mėnesį nematysim, o Venera (Vakarinė) toliau karaliaus vakarais ir bus trečias pagal šviesumą dangaus kūnas danguje po Saulės ir Mėnulio. Visą mėnesį ji keliaus Tauro žvaigždynu ir bus matoma iki 4 valandų po saulėlydžio. Šio mėnesio 2–4 dienomis bus galima gėrėtis Veneros ir Plejadų (Sietyno) tandemu. Paskutinį kartą Vakarinė šalia Sietyno buvo atsidūrusi 2004 metais balandžio pradžioje. Atstumas iki planetos sumažės 33 mln. km, o regimasis skersmuo padidės 50 proc. Puiki galimybė pasiimti žiūronus ar nedidelį teleskopą, kad įsitikintum, jog Venera turi fazes, panašiai kaip ir Mėnulis. Mėnesio pradžioje matysim beveik pusę apšviesto planetos skritulio, o pabaigoje jau mažiau nei trečdalį.
Marsas toliau keliauja Liūto žvaigždynu ir pamažu tolsta nuo mūsų, todėl verta suskubti pažvelgti į jį pro teleskopą – gal dar pavyks pamatyti Šiaurinę ledo kepurę ar kitas ryškesnes paviršiaus detales. Kitą kartą Marsas sugrįš tik po 2 metų.
Jupiteris, po susitikimo danguje su Venera praeitą mėnesį, kas vakarą matomas vis žemiau Avino žvaigždyne. Atstumas iki dujinės milžinės padidės 25,5 mln. km. Tai paskutinis mėnuo per teleskopą gėrėtis Jupiterio debesų juostomis ir jo palydovais. Kitus 2 mėnesius jis skendės Saulės spinduliuose ir tik Liepos mėnesį vėl jį išvysime rytais, žemiau Sietyno, šalia Veneros (Aušrinės).
Jei Jupiteriui sakome sudie, tai Saturną vakarais pasitinkame pakiliai. Balandžio 15 dieną Saturnas pasieks opoziciją ir tai bus geriausios jo stebėjimo sąlygos šiais metais. Žieduotąją planetą rasti bus nesunku – visą mėnesį judės Mergelės žvaigždynu, šalia ryškiosios Spikos. Balandžio pradžioje jis teka gerai sutemus, o pabaigoje vos po saulėlydžio būna patekėjęs. Saturno žiedai į mus atsisukę pakankamai plačiai, nors per mėnesį tas kampas sumažės nuo 14 iki 13 laipsnių.
Neptūnas ir Uranas šį mėnesį vis dar arti Saulės ir geresnių sąlygų jų stebėjimui reikia palaukti.
Iš uodeguotųjų viešnių su teleskopu toliau galima stebėti Garado kometą (C/2009 P1 Garradd). Keliaus ji per Didžiuosius Grįžulo Ratus ir Lūšį. Susirasti danguje padės šis puslapis.
Balandžio mėnuo turi kuo pradžiuginti ir meteorų srauto mėgėjus. Šio mėnesio 22-osios naktį laukiamas Lyridų meteorų srauto maksimumas. Prognozuojama, kad per valanda pavyks pamatyti dešimt ar šiek tiek daugiau dangų skrodžiančių meteorų. Tačiau dangus gali pateikti staigmeną – užfiksuota 1982 metais nustebinusi 90 meteorų per valandą gausa, o 687 metais prieš Kristaus gimimą Kinijos rašytiniuose šaltiniuose minimas Lyridų meteorų srautas toks stiprus, jog atrodė, kad lyja žvaigždėmis. Džiugu, kad Mėnulis šiemet netrukdys suskaičiuoti ir blausiausias dangaus kibirkštėles.
Gerų įspūdžių pavasario danguje!
