Prasidėjo Generolo linčo teismas.
Už atlyginimo eurus, kurie esą skirti buto nuomai, nors sistemines karių tarnybos apmokėjimo ydas žino eilinis kareivis.
Butpinigiai, maistpinigiai, priedai už pavojingas tarnybos sąlygas yra sovietiniai reliktai, kurių dėka profesinės karo tarnybos kariai prisišūdeliauja prie atlyginimų.
Daugiau nei dvidešimt penkis metus nuo kariuomenės atkūrimo šie visi priedai buvo mokami neatskaitant mokesčių ir todėl išėję į atsargą kariai dabar gali „džiaugtis“ vidutine 300 eurų pensija. Valstybė sutaupė, sveikiname biudžeto eilučių priežiūrą atliekančius vyriausybės narius.
Tačiau mes ne apie tai. Ir ne apie tariamą Rusijos įtaką šioje niekingoje istorijoje.
Taip, galbūt, nėra labai etiška, moralu nuomoti iš vaiko būstą. Nors iš esmės, koks skirtumas, kur ir kaip kariškis leidžia savo pinigus. Savo „valdišką“ algą. Butpinigiai ir kita skiriama išmalda – ne koks pasirašytinai apmokamas „čekiukas“.
Kitas dalykas, kaip keturiomis žvaigždutėmis papuoštas Generolas niekina (bendrauja) žurnalistą, bet čia jau asmeninės Generolo bėdos. Jis sėdi aukščiausiose jėgos pozicijose, ir ožkos pieno jis, pasitaiko, nemėgsta.
Abu šie išpūsti burbulai neverti mūsų ir jūsų dėmesio.
Tačiau.
Tačiau, galbūt, derėtų Generolo paklausti, ką jis kadaise veikė ir ko mokėsi Sovietų Sąjungoje. Iš kitos pusės, ir tokie klausimai dabar yra šaukštai po pietų.
Šaukštai po pietų, nes traukinys seniai nuvažiavo, o detales reikėjo aiškintis prieš pastatant garvežį ant bėgių.
Tačiau esmė ta, jog dabar, neva staiga, prieš rinkimus, Generolas kažkam tapo nesavas, nes kažkam šioje vietoje reikia pasodinti savą ir sukišti dar didesnę govėdą savų. Kad būtų saugu.
O saugu tik tuomet, kai savi sėdi tarp savų. O be to, šiltos darbo vietos nesivolioja. Būtent dėl to ir sukeltas visas šis dvaro ermideris, apie kurį iš tiesų nėra net ką diskutuoti.
Šlykšti, gėdinga istorija ir tiek.
Ir viskas dabar priklauso nuo minios, kuri, kaip kokiose gladiatorių kautynėse, rėks „gyvybė!” arba „mirtis!” O imperatorius turės iškelti nykštį arba į viršų arba nuleisti jį žemyn. Nesvarbu, kad Generolas prašo pasigalėjimo. Jo likimas dabar minios emocijų rankose.
Ir tik visiškas glušius nemato, kad tai – įvartis į savus vartus.
Sėdi dabar valdiškų tarnybų analitikai prie kompiuterių, skaito portalus, volioja smegenyse kvailus, nieko vertus visažinių eGZpertų komentarus feisbuke ir galvoja apie savo darbo vietą, naujų vadovų, permainų grėsmę ir kramto nagus.
O Skabejeva, kaip ir kitos Kremliaus kalės bei šakalai loja, kad Baltijos šalys virsta fašistinėmis, ir jau pats metas su jomis susidoroti.
Skamba raginimai užpulti Estiją, sunaikinti estų tautą, privežti ten rusų ir amžiams išspręsti problemą.
Mes gi tuo tarpu smagiai sau kapstomės mėšle, dėliojame krūveles, rūšiuojame pagal spalvą, konsistenciją ir bandome nustatyti jo kilmę.
Ne, ne iš užsienio jis. Ne priešų pakištas.
Patys ne tik po savimi, bet ir save, ir visus aplinkui apdergėme.
Falšyvas škandalas.
1. Niekur nėr parašyta iš ką gali nuomotis butų.
2. Aš ir teip daryč. Privalai aždirbt duot savam a ne svetimam.
3. Butas išnuomot yra rizikąs. A čia žmogus inslaidę ne lakūdras ar pijokus, a savą tėvų, katras iškadas tikrai nepridarys.
4. Kareivis neprivalą seilėtis prieš ištižęlius žurnaliūgas.
Lyst maną raikaluos, aš dą snukin ažmešč.
Proga po griūties pasitarti apie gyvenimą …po …po …po griūties ir 2028 spalio 18 dienos laukimą,
– ilgokai teks griuvėsiuose (LRT su MGB) tūnoti, įsivarėme čia jau ne už 5000×5 euro metams
sau–tau—man–mums Nuomai apmokėti, iš Apsaugos % biudžeto, o visa 500.000 teks atseikėti MGB.
Toks demokratijos grimas (grimasa).
Kam gali patikti įžūli lesbo-gėjiškumo smarvė iš MGB-inės šutvės: Filmais, temom, vedėjais (nebent Nausėdai)
Šaukštai po pietų …
– bent pravers po 2028 m. spalio 18 d. penkerių metų kadencijos pabaigos ir LRT išlaisvinimo sulaukus.
Taip, gerbiami Aurimai ir Mindaugai, – spjaudyti galima, galime ir nespjaudyti.
Tai ar pulti Kariuomenės Vadą dėl ramios, saugios ir s a v a n a u d i š k o s nuomos,
neskanu, tačiau nepulsiu, – nors pykti galiu nuo pat sekančios Jo – kaip Vado darbo dienos
(po ramaus pokalbio ir sveikinimų-linkėjimų Valdovų rūmuose iš V.Žuko pareigas perimant),
o pykti yra už… (žino jis pats, žino dar abiejų su kariuomene glaudžių Tarnybų vadovai, bet
tyli, tuo kenkia, nevykdo, nesirūpina ir n e s t i p r i n a Gynybos galių, nuo pat sekančios
darbo dienos) tačiau, – tai …savotiška paslaptis, Gynybinė paslaptis, net pajėgos žmogiškai
Vadui neužtenka (ir “glaudžių” tarnybų Vadovams); bet metas, grėsmėms tikrai priartėjus, – ateis
– tikrai ateiti gali, ir turės vykdyti, – nepaisant s a v a n a u d i š k a i saugios nuomos.
Bet… laiko kiek jau prarandama, valanda po valandos… O skųstis nedera. Tad nesmerkim, nesiskųskim
ir gyvenkim; galime juk be LRT (okupuotos …Vyskupų, Prezidento ir kitų gėdingai žioplų atstovų), galim
be Seimo rūmų (LTSR AT buvusių kolaborantų-žudikų smarvės atstovybėje KELIASDEŠIMTI METAI,
kaip Šventovę Daktarų viloje įsirengiant užimant – čia tikPVZ.!, …tūnant LKP CK bunkerio kraujasiurbių
Valdonėje), galime be elektros, be plastiko, – tačiau vandens, duonytės, malkų pasikūrent rasdami
bent Lietuvos Kariuomenės RAMOVĘ pasistatyt… ar Generolams ir žemesniems laipsniu karininkams
bei kariams pastatyt.
Tad mintingieji Aurimai su Mindaugu ir siūlau darbais, o ne žodžiais patiem pradėt Ramovės statybą,
iš “krasnoarmeicų” smarado Pamėnkalny iškraustant. Juk nei Žukas, nei Rupšys visiškai nepajėgia.
Jie užimti (kuo – čia jau Valstybės kontrolei žinot ir rūointis, ne mums ir ne jums).
O čia Alke, dirstelėjau … kažkaip jau iš 15-kos syk energiją Lietuvai, jos naudai, gal tik vieną ar du
sykius kreipėt tinkamai.
Galime.
Užjausti ir tikėti Kariuomenės vadu. Bet padėti reikia, ypač gerokai viešai pamokant – ir Jį, ir tarnybų
“glaudžių” vadus. Juk pilietinį pasipriešinimą rengt tik Delfi.tv paknopstom mėgina. O LRT ne!
Planai jiems – ne tos pakraipos!
sovietų armijoje, jei taip, tai kuo buvo?
sovietų armijoje, jei taip, tai kuo buvo?
O kaip gerb. Navys ir Sėjūnas įvertintų šiuos įvykius?
“Kultūros ministras Simonas Kairys teigia dar kartą steigsiantis komisiją, turėsiančią įvertinti pasipiktinimą viešojoje erdvėje sukėlusius Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymus. Jis ir toliau laikosi nuomonės, kad A. Valotka neturėtų likti inspekcijos viršininko pareigose….”-delfi.lt/news/daily/lithuania/kulturos-ministras-del-valotkos-imasi-grieztu-zingsniu.d?id=94714701
• V. Rupšys paaiškino, kodėl studijų Novočerkasko aukštojoje karo mokykloje neįtraukė į savo gyvenimo aprašymą
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/v-rupsys-paaiskino-kodel-studiju-novocerkasko-aukstojoje-karo-mokykloje-neitrauke-i-savo-gyvenimo-aprasyma/305148/
• Daugiau Alfos straipsnių apie V.Rupšį čia:
– alfa.lt/paieska.php?s=V. Rupšys
ir
• Komentaras iš čia:
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/buto-nuoma-is-sunaus-tik-ziedeliai-kilus-skandalui-isaiskejo-kariuomenes-vada-kompromituojanti-paslaptis-is-jo-praeities/304838/k/0/
Dėl sovietmečio mokyklų Prieš 2 d.
1) Vilniuje dar buvo karinė m-kla Pylimo bei Trakų g. sankryžoje. Berods dar buvo jūrininkų m-kla Klaipėdoje. Yra tokių specialybių, kurių anais laikais (beveik) tik karinėse m-klose ir mokė (arba į jas lengviau įstoti buvo). Ne vienas vaikinukas apsigavo, įsivaizduodamas, kad jas baigusieji gali dirbti civiliais. Nes, kas į tokias įstojo, be to dar nebuvo šaukiamas į kariuomenę!.. Taip apsigavo pažįstamas vaikinukas, įstojęs į Rygos aviacijos m-klą (įsivaizdavo, jog skraidys, kaip Darius ir Girėnas). Kitas, neįstojęs į VU mediciną, buvo pakviestas į armiją, o ten jį nuramino: galėsi kitąmet vėl stoti, gausi mūsų siuntimą. Tačiau siuntė ne į VU, o į RU karo medicinos akademiją. Mokyklų pavadinimuose vaikinukų akys matė tik žodį, kuris juos domino (medicinos, aviacijos ir kt. m-kla). O žodžio „karo” nematė, ir įkliuvo, kaip muselės į barščius.
2) Baigusieji bent jau karo tarnybą (o ką jau kalbėti apie tose m-klose specialybę įgijusius!) buvo labai naudingi Sąjūdžio laikais. Jie puikiai išmanė, ko ir kaip Lietuvoje buvę rusų kariai gali griebtis, įspėdavo mus, kaip elgtis, ko saugotis. Net ir mitinguose jų žinios pravertė. Pvz., kai tiek tūkstančių mūsų ėjome iš mitingo Vingio parke, tai galėjo tragiškai baigtis. Karo tarnybą baigusieji pamokė, kaip žingsniuoti, kad tiltas per Nerį nesugriūtų, o mes į upę nenugarmėtume ir nepaskęstume. Todėl dar ir nuo žmogaus priklausė, kaip ir kam jis naudos tose mokyklose gautas žinias.
• V. Rupšys paaiškino, kodėl studijų Novočerkasko aukštojoje karo mokykloje neįtraukė į savo gyvenimo aprašymą
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/v-rupsys-paaiskino-kodel-studiju-novocerkasko-aukstojoje-karo-mokykloje-neitrauke-i-savo-gyvenimo-aprasyma/305148/
• Daugiau Alfos straipsnių apie V.Rupšį čia:
– alfa.lt/paieska.php?s=V. Rupšys
ir
• Komentaras iš čia:
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/buto-nuoma-is-sunaus-tik-ziedeliai-kilus-skandalui-isaiskejo-kariuomenes-vada-kompromituojanti-paslaptis-is-jo-praeities/304838/k/0/
Dėl sovietmečio mokyklų Prieš 2 d.
1) Vilniuje dar buvo karinė m-kla Pylimo bei Trakų g. sankryžoje. Berods dar buvo jūrininkų m-kla Klaipėdoje. Yra tokių specialybių, kurių anais laikais (beveik) tik karinėse m-klose ir mokė (arba į jas lengviau įstoti buvo). Ne vienas vaikinukas apsigavo, įsivaizduodamas, kad jas baigusieji gali dirbti civiliais. Nes, kas į tokias įstojo, be to dar nebuvo šaukiamas į kariuomenę!.. Taip apsigavo pažįstamas vaikinukas, įstojęs į Rygos aviacijos m-klą (įsivaizdavo, jog skraidys, kaip Darius ir Girėnas). Kitas, neįstojęs į VU mediciną, buvo pakviestas į armiją, o ten jį nuramino: galėsi kitąmet vėl stoti, gausi mūsų siuntimą. Tačiau siuntė ne į VU, o į RU karo medicinos akademiją. Mokyklų pavadinimuose vaikinukų akys matė tik žodį, kuris juos domino (medicinos, aviacijos ir kt. m-kla). O žodžio „karo” nematė, ir įkliuvo, kaip muselės į barščius.
2) Baigusieji bent jau karo tarnybą (o ką jau kalbėti apie tose m-klose specialybę įgijusius!) buvo labai naudingi Sąjūdžio laikais. Jie puikiai išmanė, ko ir kaip Lietuvoje buvę rusų kariai gali griebtis, įspėdavo mus, kaip elgtis, ko saugotis. Net ir mitinguose jų žinios pravertė. Pvz., kai tiek tūkstančių mūsų ėjome iš mitingo Vingio parke, tai galėjo tragiškai baigtis. Karo tarnybą baigusieji pamokė, kaip žingsniuoti, kad tiltas per Nerį nesugriūtų, o mes į upę nenugarmėtume ir nepaskęstume. Todėl dar ir nuo žmogaus priklausė, kaip ir kam jis naudos tose mokyklose gautas žinias.