A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai

Kol pasaulio galingieji svarsto, kaip suvaldyti ir pristabdyti klimato kaitą, o ES vysto Gamtos atkūrimo strategiją, siekiant atkurti biologinę įvairovę, Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai.

Aplinkos ministerija paskelbė valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos didinimo projektą. Jame numatoma 2024–2028 m. pagrindiniais kirtimais kirsti dar daugiau valstybinių miškų nei per praėjusį penkmetį. Nevyriausybinių organizacijų skaičiavimu, miškų kirtimų normą planuojama didinti 6,42 proc.

Panašu, jog šiuo metu Lietuvoje nėra Antano Baranausko klono, katras galėtų apraudoti kelias likusias apykreives pušeles, nes iš tiesų, vaizdas daugelyje Lietuvos Nacionalinių parkų ir girių siaubingas. Sudarkytos miško paklotės, o keliai ir keleliai, išraižyti miškovežių, girias pavertė į praperdžiamus ir peršviečiamus parkelius, kuriuose ir kiškis nebeturi kur ausų paslėpti.

Apie kraštovaizdžio išsaugojimą, kuris privalomas nacionaliniams parkams, galime pamiršti.

„Taigi čia miškas!” – dievagojasi prie iškirstų plynių delniukus trinantys gudruoliai verslinykai, kaišiodami iškirstų medžių dykynėse naujas pušeles būsimai medienai.

Gal ir taip, gal toks požiūris ir yra ūkiškas, verslus, sąlyginai tvarus, tačiau apie jokį gamtos atkūrimą ir ekologiją negali būti nė kalbos. Tai bioįvairovės naikinimas.

O ar kas šiandien suskaičiavo, kiek mums iš tiesų liko miškų? Ne, ne tų oficialių – popierinių, kurie užima 33 % Lietuvos teritorijos, o tų, kuriose auga brandūs medžiai ir įsikuria kurtiniai? 13 % ar 14%?

Gerai, kad bunda pilietinė visuomenė, stojusi ginti klevų prie paminklo Romenui Gari. Tačiau ši bendrapiliečių dalis greičiausiai šį rudenį negrybavo, nes matydama išguldytus hektarus girių, imtų mąstyti apie šį „skujom ir šiškom nuklotą, kepinamą saulės nenaudingą plotą“.

Kas gi svarbiau, mielieji, ąžuolinis baldas, už parduotą medieną gautas tūkstantis eurų, prašvilptas tenerifėse, ar poilsis ąžuolo pavėsyje? Kodėl Japonijoje, kurioje gyvena beveik 126 mln. gyventojų, o tankis 332 žmonės kv/km., miškai sudaro net apie 70 % šalies teritorijos? (Lietuvos gyventojų tankis – 42,8 žmonės kv/km.)

Japonai nekerta miškų ne tik dėl religinių įsitinimų, bet ir dėl visuomenės sveikatinimo.

Kuo nuo japonų skiriamės mes ir kodėl būdami turtingi jaučiamės skurdžiais?