A. Navys, M. Sėjūnas. Kam jie „parsidavė“?

Kam mes dirbame?! Štai kur klausimas! Jis kabo galvoje ne vienam politikui, žiniasklaidos, verslo, net korporacijų vadovui ar savininkui, o kartais – mūsų mielam skaitytojui.

„Parsidavė“, bet kam? KAM?!

Net saugumas to nežino, juokiamės už pilvų susiėmę. Ne mūsų saugumas, aišku, o Liubankoje, ir čia, mūsų panosėje, taip vadinamos opozicijos gretose.

Įbrukti į vieną ar kitą lentyną, paspardant, pagrūdant, o po to užrakinant – stengiamasi kasdien ir labai nuoširdžiai.

Nes, nu, kaip taip… ne formatas. Visi kažkam dirba arba bent jau kažką palaiko, su kažkuo susiję per viešuosius pirkimus, partinę, giminystės, darbinę ar draugų liniją. O kas čia dabar?

Jie dirba. Ryškiai. Kasdien. Vadinasi, kažkas juos išlaiko. Tik kas? Taip nebūna, kad niekam nedirbtų!

Todėl vieną dieną mus mėginama sieti su viena žiniasklaidos grupe, kitą dieną – su kita. Trečią dieną stengiamasi mus apšaukti liberalais, kitą – komunarais ir socdemininkais, trečią – konservų vasalais, Kremliaus agentais, bolševikų čiūžuotojais.

Pašnibždomis atskleidžiama, esą mus „nupirko“ Varšuva, o kai kas kaip paslaptį sužinojo, kad užverbavo valstdepas…

Tada, ir vėl ratą apsukus, spėliojama, vardinama, juodinama, teisinama, neigiama. Kai kurie ima girti, kiti, gal iš nevilties, bando iš tiesų nupirkti, o nepavykus – išgąsdinti.

Sustokit. Nespėliokit. Nevarkit. Negaiškit laiko ir veltui nešvaistykit energijos.

Lentynos, kur galima įkišti mūsų nedidelę socialinę žiniasklaidos priemonę nerasite.

Mes dirbame jums. Visiems.

Visiems (išskyrus driskių atstovus ir pasiuntinukus) Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo partiškumo, fizinės išvaizdos, socialinio statuso, jūsų turtų ar pasirinkto tikėjimo. Mums nesvarbu su kuo jūs miegat, ar jūs – profesorė, ar suvirintojas.

Galbūt tai skamba banaliai, tačiau jūs mums rūpite visi. Nesvarbu, koks jūsų laikrodis ir kokias einate pareigas valstybės įmonėje X. Arba departamente.

Nes atskirai, po vieną, ir jūs, ir mes esame niekas. Pažeidžiami, kaip šluotražio šapeliai. O, kiek dėl to pastangų deda ir Kremlius, ir jo tikri ar save patys jiems prisiskyrę agentai! Dėl pinigų, įtakos ar iš durnumo.

O „nupirkote“ mus jūs visi – ir eiliniai piliečiai, ir verslininkai, vieni kaip juridiniai asmenys, kiti savo asmenine parama. Būtent ji mus įpareigoja tęsti darbą, kuris mūsų įsitikinimu, yra svarbus, kaip oras, kaip vanduo. Ir mūsų finansinės ataskaitos yra pateiktos, ir visa jūsų parama ten surašyta.

Jos dėka galime nuveikti dar daug nematomų jums darbų, kuriais nesigiriame, ir nesiselfiname. Nes tai visada galėsime padaryti, kai driskiams bus iškarštas kailis, o mes su jumis tingiai diskutuosime, kuris natūralus pašaras laisvoms vištoms yra tinkamesnis jų gerai psichinei būklei palaikyti.

Ačiū už supratimą, už paramą ir už bendrą darbą. O visus gandus ir nevykusius bandymus mus kuo nors kaltinti, priskirti ar apdergti – pasitikrinkite patys.

(Kaip? – jaučiame klausimas kabo ore.)

Paklausdami tiesiai mūsų.