A. Navys, M. Sėjūnas. NATO bejėgiškumas įkvepia Rusiją

NATO generalinis sekretorius paprašė Putino geranoriškai išvesti visas pajėgas iš Ukrainos. Išspręsti karą diplomatinėmis priemonėmis. Geranoriškai. Karą.  Diplomatinėmis priemonėmis.

Alio, jūs ten kurioj palatoj?

Įsivaizduokite – recidyvistas, prievartautojas ir žudikas, nužudęs ir apiplėšęs daugybę žmonių, ruošiasi perpjauti gerklę dar vienam. Tą savo ekrane iš labai arti stebi iki dantų ginkluotas policininkas, kuris tiek techniškai, tiek fiziškai už žudiką stipresnis keliolika kartų.

Ir štai tas ginkluotas policininkas, net ne tiesiogiai, o siųsdamas laišką, dėsto: Laba diena, gerbiamasis! Gal galite dabar truputį nežudyt. Mes gal kaip nors susitarsime ir jums leisime plėšti toliau, tik peilį patraukite. Būkite toks malonus, a?

Po tokių pareiškimų Rusija ima dar intensyviau griauti Ukrainos miestus ir sėti mirti į dešinę ir į kairę. Vien vaikų, žuvusių nuo rusofašistų skaičius artėja, o gal jau ir viršijo šimtą. Keturias mokyklos klases.

Suvirpa ir Kremliaus draugo pono Makrono širdis. Skambina, sako, Vladimyrai, gal būk geras, nežudyk daugiau. Žudikas atsiliepia į skambutį, nusijuokia, nusispjauna ir toliau tęsia žudynes ir plėšimus. Ne ne, sako, šį kartą baigsiu žudyt iki galo.

NATO ir ES šalių vadovai nesuvokia, jog kiekvieną tokį skambutį Rusija priima kaip kvietimą. Bet koks ašarojimas, užuojauta, prašymai Kremliuje suvokiami kaip silpnumas, jie traktuojami, kaip pralaimėjimas ir dar labiau skatina žudyti.

Visiškai kitaip Kremlius reagavo, kai vos prieš kelias dienas JAV pareiškė, jog leidžia bet kuriai NATO šaliai tiekti Ukrainai naikintuvus. Visą parą Rusijos generalinis štabas nuščiuvęs laukė, kuo visa tai baigsis. Baigėsi viešu nesutarimu tarp NATO šalių (bent jau ne vien Lietuvoje skylėti apatiniai demonstruojami visuomenei), vilties Ukrainai žlugimu ir rankų atrišimu Rusijai.

Toks bejėgiškas mekenimas ir akivaizdus Vakarų silpnybės demonstravimas paskatino tolesnį Ukrainos miestų griovimą ir nurodymus rusų kariams šaudyti civilius. Traiškyti juos tankais.

Šiąnakt be perstojo aviacijos antskrydžiais buvo griaunamas Mariupolis, Charkovas. Pastarajame jau sugriauta beveik 300 daugiabučių. Rusų nacių Telegram kanaluose plinta įrašas, kaip gradais šluojamas Mykolajevas. Rusija neabejotinai tęs antskrydžius ir Ukrainos vakaruose, tik šį kartą jau taikys į ginkluotę tiekiančius konvojus.

Ups, netyčia, – paaiškins kokiam nors kancleriui, kai tas ir vėl skambins raudonu telefonu.

O Vakarai, kaip jau įprasta, matydami, kaip žudikai, reketininkai, teroristai žudo žmonės ir naikina vieną didžiausių Europos šalių, ir vėl kvies jų vadą, banditą, kurio rankos kruvinos iki alkūnių, sureguliuoti „konfliktą“ taikiu būdu.

Ar mes tikrai pasirengę spausti ranką karo nusikaltėliui? Ar mes suprantame, kad nuo to psichologinis režimo pranašumas yra dar didesnis, Rusijos generolams teikiantis dar daugiau vilčių, nei jie greičiausiai planavo.

Dar daugiau gradų, kalibrų ir kitokio sprogstančio, griaunančio, luošinančio, žudančio siaubo.

Ši taktika – dar ir Rusijos atsakas į Vakarų sankcijas. Jūs mus žlugdot ekonomiškai, mūsų „otvietka“ – bombos ir raketos, kurios sugriaus ir suduos smūgį ES ekonomikai. Galima nesunkiai prognozuoti, jog netrukus bus ne 2,5 milijono, o 10 milijonų pabėgėlių. Kils kuro, dujų, o tai reiškia ir visų kitų vartojimo produktų kainos.

Daug kartų stipresnis ir sunkesnis, bet bėgantis bizonas tik dar labiau užveda alkaną vilką. Rusijos propagandistai užuodė aukos kraują ir jau garsiai ragina Kremlių nesustoti, išnaudoti istorinį momentą ir žygiuoti toliau į Europą.

Įgyvendinti A. Dugino Eurazijos projektą. Pagal jį, ši valstybė turi apimti visas buvusias sovietines valstybes, socialistinio bloko šalis ir į protektoratą priglausti likusias ES nares.

Galutinis tikslas – Berlynas ir jame plevėsuojantis raudonas škurlis. Orvelo utopija virstanti realybe.

Jei NATO ir ES nenori karo savo širdyje, turi nedelsiant keisti išsigandusio, drebančio, krūpčiojančio ir tūpčiojančio europiečio retoriką. Pradėti reikia nuo suvokimo keitimo, nuo naujos minties savo pertekliaus ir demokratijos užspaustose smegenyse.

Mūsų – Vakarų civilizacijos – laukia didžiulis iššūkis, kurį bent jau galvose reikia pradėti įgyvendinti jau dabar. Rusijos demilitarizavimą, denacifikaciją ir karo nusikaltėlių teismą.

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Foto: kelio ženklas Zaporižėje (?).