D. Vaiškūnienė. Su Jore atėjo ir Naujieji metai!

Su Jore atėjo ir Naujieji metai! Pirmosios šventės dienos rytą, kaip ir kasmet, pirmąkart sukukavo gegutė, kuri nepaliaujamai dabar kukuoja kasdien. Laukiam Perkūno, atrakinančio Žemę.

Antrąją Jorės dieną, ryte, iki apeigų, trumpas lietus nuplovė viską kas nereikalinga šventei ir nušvito sužybėjo gėlės, sodas, miškas, ežeras, žmonės, nuostabiausieji žirgai – šventės dalyviai, orūs lietuviškieji skalikai, šuniukai ir kačiukai, atlydėję savo šeimininkus į šventę.

Visoje Labanoro girioje girdėjosi pavasario pumpurų sprogimai ir lapų lapojimas. Krito į šventėjų širdis sujudinančios sielą iki pat gelmių „Kūlgrindos“ giesmės – įliejo galių visiems ateinantiems metams.

Švelniausi Žemynos, Dalios, Vilmos ir Violetos kanklių muzikos garsai liejosi kaip upė Žvaigždžių skliaute.

Vakare ugniniai šokiai, paslaptingas naktinis žygis, gausybė užsienio svečių: iš Britanijos, Švedijos, Suomijos, Šveicarijos, Italijos, kurie pasakojo ir pristatė savo prigimtinių tikėjimų apeigas – susivijo į tokią neišpasakytą įspūdžių pynę, kad atminus juos ilgus metus į priekį gavome sieloms gyvenimo prasmės žiežirbų.

O kaip žvilgėjo ir skaniai kvepėjo puikieji šamai, kuriais dosniai vaišino juos išauginęs Darius.

Ilgiausia eilė vilnijo prie apeiginio vegetariško Viralo, mirgėjo joručiai.

Karščiu alsavo lauko pirtis ir ten įlindusius apsigaubusius garais gelbėjo Algio užraugta duonos gira ir gaivi beržų sula.

Didžiausias šiemetinės Jorės džiaugsmas – mūsų visų numylėto 1-erių metukų Vyčio, Rūtos ir Tomo sūnelio, palaiminimas, vaidilės Gailės įšventimas ir didžiulio būrio naujų romuvių įsišventimas.

Labai pagausėjo romuvių gretos, kurie iškilmingai prisiekė saugoti ir perduoti ateinančioms kartoms mūsų prigimtinio tikėjimo išmintį ir gyvenimo būdą.

Ir dar, nuaidėjus jau 27-erioms Jorėms, aiškiai išsiryškino pats svarbiausias šventinio susibūrimo, draugystės, naujų pažinčių ir buvimo bendraminčių apsuptyje reiškinys, tai kad susitikus įvairioms kartoms – nuo vaikelių vežimėliuose iki žilagalvių išminčių – visi vieni su kitais apsikeičiame žiniomis ir patirtimis įvairiausiais klausimais – ir apie įdomiausius laisvų žmonių gyvenimo būdus, ir apie sveikatos stiprinimą, ir apie augalų ar gyvūnų auginimą, apie molio namų statybų paslaptis, saulės elektrinių įsirengimą, gražiausių vardų parinkimą ir kitas dangiškas paslaptis.

O sužinojus ar pasidalinus yra ramu ir aišku, kad tai labiausiai patikimos, nuoširdžios ir patikrintos žinios, kurias galima iškart pritaikyti.

Gyvo žalio visiems mieliems jorėnams! Tebūnie Darna!