Apie vietovardžių klausimus 2022 metais

2022 metais pateikta daugiau kaip 40 išvadų dėl vietovardžių, skaičiuojant su elektroniniais, iš viso nagrinėta apie 140 šios temos klausimų*.

Įvertinta apie 80 gatvių tipo vietų pavadinimų, nagrinėti klausimai dėl 3 upių, 1 ežero, poros parkų, tiltų, stadiono, įstaigų pavadinimų.

Taip pat konsultuota dėl užsienio vietovardžių, patikslinti kai kurie valstybių ir jų sostinių pavadinimai, priminti Ukrainos vietovardžiai, Aukščiausios Rados 2016 m. pakeisti pagal Dekomunizacijos įstatymą, ir transkribuotos į lietuvių kalbą tų vietovardžių formos…

Lietuvos vietovardžių klausimai

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai teigiamai atsakyta dėl Joniškio r. savivaldybės tarybos nario Ernesto Vasiliausko siūlymo savivaldybių pavadinimuose pagaliau atsisakyti sovietinio relikto – rajonas junginyje rajono savivaldybė:

atsikūrusioje Lietuvos valstybėje įstatymu nustatyti dviejų rūšių Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės.

Tiesa, nepritarta pasiūlymui pakeisti žodį rajono į valsčiaus ar pavieto [savivaldybė]:

terminai rajonas, kaip ir pavietas, valsčius – pasenę, šių dienų valstybėje praradę turinį, vartotini kaip istoriniai Lietuvos teritorijos administracinių vienetų pavadinimai.

Rajonas buvo pakeistas iš esmės nauju terminu – savivaldybė (kurį laiką diskutuota dėl savivaldybė ir savivaldija vartojimo skirtingoms reikšmėmis, žr. čia), tačiau rajonas kai kurių savivaldybių pavadinimuose vis dėlto liko (rajono savivaldybė), nors ir praradęs turinį, iki šiol konkuruoja su naujesniu ir vieninteliu įstatyme įteisintu terminu – savivaldybė.

Kalbos komisija atkreipė dėmesį, kad savivaldybių pavadinimų sudarymo kryptis, atsisakant rajono, užfiksuota pačiame Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnyje:

savivaldybių pavadinimai su žodžiais miesto ir rajono įvardyti pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos žingsnyje, vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad antrojo reformos žingsnio pirmojoje pakopoje sukurti pavadinimai yra be jokių pažyminių, plg. Kalvarijos savivaldybė, Rietavo savivaldybė.

Atitinkamai galėtų būti Joniškio savivaldybė – vietoj Joniškio rajono savivaldybė.

Neatsisakant žodžio „rajonas“, būtų gerai, kad ar Lietuvos Respublikos Seimas, ar Vidaus reikalų ministerija apibrėžtų sąvoką „rajonas“ dabartinio valstybės administracinio teritorijos suskirstymo kontekste.

Taigi didžioji dauguma Lietuvos Respublikos savivaldybių pavadinimų, kaip greičiausiai ir buvo sumanyta, galėtų būti sudaryti paprasčiausiai iš vietovardžio ir termino savivaldybė (plg. apskričių pavadinimus: Utenos apskritis, Kauno apskritis), tarp jų išsiskirtų 5–6 pavadinimai su žodžiu miesto [savivaldybė].

Pagal poreikį galėtų būti svarstoma ir daugiau rūšinių patikslinamųjų pavadinimų (pvz.: apylinkių savivaldybė, krašto savivaldybė ar pan.).

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos žinovai galėtų prisidėti savo gebėjimais prie tolesnių svarstymų.

Laukiama Lietuvos savivaldybių asociacijos įsitraukimo į šį užsisenėjusį reikalą.

Dėl iš naujo kilusių siūlymų koreguoti etnografinių regionų pavadinimus naujų sprendimų nepriimta.

Etninės kultūros globos tarybos (Toliau – EKGT) prašymu Kalbos komisija jau 2005 m. yra svarsčiusi pasiūlymą pavadinimus Suvalkija, suvalkietis pakeisti į Sūduva, sūduvis ir, vadovaudamasi kalbos pastovumo principu, tam nepritarė.

Kalbos komisijos apsvarstytame „Vietovardžių žodyne“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002) teikiami trys vietovardžiai:

Suvalkija, Sūduva, Užnemunė – visi jie vartotini, tačiau Sūduva vartotinas daugiausia istoriniame konteke, pagrindinis dabartinės Lietuvos etninės srities, etnografinio regiono pavadinimas – Suvalkija (suvalkiečių gyvenama Lietuvos dalis);

Užnemunė žymi platesnę teritoriją, į kurią įeina ir vakarų dzūkai.

Kaip Suvalkijos sinonimas Sūduva Kalbos komisijos patvirtintas 2013 m. – įtrauktas į Lietuvos vietovardžių sąrašą, patvirtintą 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63. EKGT inicijuojant naują sprendimą, šįkart netgi išbraukti pavadinimus Suvalkija, suvalkiečiai Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, pakeičiant į Sūduva, sūduviai, naujų argumentų nebuvo pateikta.

Todėl iš kalbos žinovų pusės nuspręsta palikti šiuo metu galiojančius patarimus, kaip teikiama Lietuvos vietovardžių sąraše, patvirtintame VLKK 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63:

• „Sūduvà (3^a) 1. istor. sr., sūduvių (jotvingių genties) gyventa teritorija Užnemunėje; 2. žr. Suvalkija.
• Suvalkijà (2), Sūduvà (3^a), etn. sr., suvalkiečių gyvenama Lietuvos dalis; etnogr. reg.
• Ùžnemunė (1), sr. kairiajame Nemuno krante.“

Taigi kaip pagrindiniai vis dar lieka nusistovėję ir plačiai visos Lietuvos gyventojų vartojami pavadinimai Suvalkija, suvalkiečiai, suvalkiečių tarmė, suvalkiečių tautinis drabužis ir pan. Atsiradus argumentų, prie svarstymo bus grįžtama.

Aplinkos apsaugos agentūros prašymu išnagrinėta keletas hidronimų klausimų.

Nuspręsta pripažinti gyventojų iniciatyva iš istorinių šaltinių atkurtą ežero vardą Delnas norminiu ir pritarti Agentūros siūlymui Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre šio ežero (kodas 12030441) pavadinimo teikti du variantus:

Paežerėlio ežeras (Delnas).

Agentūros prašymu dar patikrinti trijų upelių pavadinimai, patvirtintas jų autentiškumas ir normiškumas:

Žeinupỹs, Gi̇̀rnupalis, Serbenti̇̀nė;

persiųsti Lietuvių kalbos instituto vardyno fonduose eksperto dr. Laimučio Bilkio rasti duomenys apie jų buvimo vietą.

Kalbos komisijai teko raštu įspėti VĮ Registrų centrą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu patvirtintų, bet netinkamų registruoti gatvių tipo objektų pavadinimų, pvz., takas „Vasaros Sonata“.

Anksčiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo raštu paaiškinti gatvių pavadinimų sudarymo principai ir pasiūlyta idėją Vingio parko takų pavadinimus susieti su K. M. Čiurlionio kūryba įgyvendinti kūrybingiau.

Kitu raštu administracijai taip pat paaiškinta, kad lygiai kaip netinka tiesiogiai perkelti kūrinių pavadinimų takams, taip pat netinka tokiu būdu perkelti organizacijų ar leidinių pavadinimų tiltams per Vilnios upę, pvz.:

tiltas „Naujojo meno“, tiltas „Jung Vilne“, tiltas „Žagary“.

Atkreiptas dėmesys į iš seno žinomus tiltų pavadinimus:

Žaliasis tiltas, Baltasis tiltas (pagal tilto požymį);

Pilies t., Stadiono t. (pagal greta esantį ar buvusį objektą); Valakampių t., Žirmūnų t., Liubarto t. (pagal vietą).

Kai kurių Vilnios upės tiltų pavadinimai įvairuoja, plg.:

Bernardinų t. arba Malūnų t., Paplaujos t. arba Paupio t. – jie ir taisyklingi, ir dėsningai, natūraliai susidarę, tokių pavadinimų registracijai būtų galima pritarti (Kaip žinoma, Užupio bendruomenė dėl administracijos planų taip pat reagavo neigiamai, savo atsiliepimą pavadino „Protestas dėl gresiančio Užupio tiltų pavadinimų iškraipymo“).

Lieka vilčių, kad Vingio parko takų ir tiltų per Vilnios upę pavadinimai atitiks vardyno dėsningumus, kalbos ir teisės normas.

Dar vienu atveju dėl numatyto suteikti gatvės pavadinimo Kalbos komisija pati kreipėsi į Lietuvos istorijos institutą, būtent dėl Vilniaus r. savivaldybės ketinimo gatvei Bezdonyse suteikti Jano Dlugošo vardą – kiek jis atitiktų personalijos reikšmingumo Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims bruožų, nustatytą Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitoms vietoms suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše (patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57).

Komentarą pateikę instituto LDK istorijos skyrius rekomendavo pagal reikšmingumo kriterijų gatvę pavadinti Jogailos vardu.

Istorikai konstatavo, kad pažyminti pirmuosius gyvenviečių paminėjimus labiau įprasta įamžinti veikėjus, minimus kronikininkų siužetuose, o ne pačius kronikininkus.

Bezdonys Jono Dlugošo kronikoje paminėti 1415 m. įvykių kontekste – po susitikimo su Vytautu Jogaila keliavo iš Dubingių į medžioklės plotus aplink Nemenčinę ir Bezdonis…

Plačiau apie VLKK veiklą vietovardžių srityje žr. skyriuje „Aktualiausios temos/ Lietuvos vietovardžiai“.

Užsienio vietovardžių klausimai

2022 m. priimta pakeitimų VLKK nutarimais patvirtintuose Valstybių pavadinimų ir Sostinių pavadinimų sąrašuose:

• Valstybių pavadinimų sąrašo skiltyje „Ilgieji (oficialieji) pavadinimai“ įrašytas pavadinimas Gajanos Kooperacinė Respublika (vietoj Gajãnos Respùblika) – toks pavadinimas jau yra buvęs pirminėje sąrašo redakcijoje nuo 1995 m. iki 2002 m., į tarptautinę vartoseną vėl sugrįžo 2018 m. (žr. pastabą UNTERM);
• Valstybių sostinių pavadinimų sąrašo skiltyje „Tradicinės, transkribuotosios ir adaptuotosios formos“ vietoj pavadinimo Nùr Sultãnas įrašytas Astanà (taip pat anksčiau jau buvęs sostinės pavadinimas); pakeistas Ukrainos sostinės pavadinimo įrašas – nuspręsta teikti dvi formas – be tradicinės senosios Ki̇̀jevas, naujesnė, tiesiogiai transkribuota iš ukrainiečių kalbos – Kýjivas (žr. komentarą čia); pakoreguotas Australijos sostinės pavadinimo kirčiavimas – pagal autentišką kirčiavimą Kánbera.

Taip pat konsultuota dėl užsienio vietovardžių** transkripcijos į lietuvių kalbą, pusėje daugiausia – dėl Ukrainos gyvenamųjų vietovių ukrainietiškų formų transkripcijos, dar dėl Uždniestrės ir Padniestrės, dar ir dėl Rusijos, jos gyventojų pavadinimų (žr. įrašus Kalbos konsultacijų banke).

Metų pabaigoje dėl „Lietuvos geležinkelių (UAB „LTG Link“) atnaujinamo geležinkelių maršruto „Vilnius–Varšuva–Krokuva“ svarstyti geležinkelių stočių pavadinimų Lenkijos teritorijoje klausimai.

Nutarta pateikti tradicines / sulietuvintas ir autentiškas pavadinimų formas, pvz.:

Suvalkai / Suwałki, Augustavas / Augustów, Dambrava / Dąbrowa Białostocka, Tluščius / Tłuszcz, Volominas / Wołomin; Varšuva (Rytinė stotis) / Warszawa Wschodnia, Krokuva (Pagrindinė stotis) / Kraków Główny.

Dėl istorinio Latvijos vietovardžio Svirlaukis, dab. Jaunsvirlauka, konsultuotasi ne tik su pakomisės nariais, bet ir Latvijos Rygos universiteto prof. Laimute Balode, VDU Letonikos centro darbuotojais – dr. Kristina Vaisvalavičiene ir prof. Alvydu Butkumi.

Plačiau apie VLKK veiklą vietovardžių srityje žr. skyriuje „Aktualiausios temos / Svetimvardžiai“.

Svetainė pasaulio-vardai.vlkk.lt

Kalbos komisijos pasvetainėje pasaulio-vardai.VLKK.lt VLKK.lt skelbiami žodyno „Pasaulio vardai“ (MELC) duomenys.

Šios svetainės duomenų bazėje yra iš viso apie 180 tūkst. vietovardžių puslapių – kiekvienos vietos vardui skirtas išskirtinis adresas.

Google Analytics duomenimis, per metus šią svetainę aplankė apie 18 tūkst. unikalių lankytojų, apsilankymų 67 tūkst. Lankytojai peržiūrėjo daugiau kaip 263 tūkst. svetainės puslapių rodinių.

Dažniausiai atverti šie Pasaulio vardų svetainės skyriai:

„Europos valstybės“, „Europa“, „Azijos šalys“, „Afrikos šalys“, „Okeanijos šalys“, „Šalys“, o iš šalių poskyrių – Ukraina, Prancūzija, Vokietija, JAV, Italija, Australija, Estija, Rumunija, Nigeris, Ispanija…

Dažniausiai atverti šių vietovardžių puslapiai:

Jukonas, Zaporožė (Zaporožia), Guangdzou, Frankfurtas prie Maino, Kijevas (Kijivas), Lvovas (Lvivas), San Fransiskas, Charkovas (Charkivas), Dniepropetrovskas (Dnipras), Vinycia, Merilandas, Siatlas, Kelnas, Masačusetsas, Manhatanas… (Ta pati pasaulio vietovardžių duomenų bazė skelbiama ir žodyno leidėjo svetainėje vietovardziai.MELC.lt.

Dėl greitesnės navigacijos dažniau naudojamasi būtent MELC duomenų baze, tačiau naujesnių pastabų ir patikslinimų įrašoma būtent VLKK Pasaulio vardų svetainėje.)

Pernai pastabų įrašyta poskyryje „Šalys/ Ukraina“ ir šių vietovardžių puslapiuose:

• Cipòris / Sefòris (tiksliau Sèpforis)
• Černòbylis (Čornòbylis)
• Červonoarmijskas (nuo 2016 m. – Pulynai)
• Kijevas (Kyjivas)
• Lvòvas (Lvivas)
• Mykolãjivas (buv. Nikolãjevas)
• Nižniohirskis (tiksliau Nyžniohirskis)
• Pietų Triòndelagas (žodyne PVŽ dar teikiami atskiri pavadinimai Pietų ir Šiaurės Triondelagas, tačiau dab. tai viena fiulkė pavadinimu Triondelagas)
• Radyvýlivas (buv. Červonoarmijskas)
• Siverų Naũgardas (enciklopedijoje pirmenybė teikiama variantui Severianų Naugardas, plg. slavų genties pavadinimas – severianai (kitas pasitaikantis variantas – Severų Naugardas)
• Sjeverodonèckas (pakeitus pavadinimo rašybą ukr. kalba į Сєвєродонецьк – suliet. Sjevjerodoneckas; svarstomas dar vienas rašybos pakeitimas į Сіверськодонецьк – tada suliet. Siverskodoneckas)
• Šiáurės Triònelagas (turėtų būti – Šiáurės Triòndelagas; dab. tai viena fiulkė pavadinimu Triondelagas)
• Zaporižià (Zaporòžė)

Poskyryje „Šalys/ Ukraina“ teikiama nuorodų į visą Aukščiausios Rados pagal Dekomunizacijos įstatymą pakeistų pavadinimų sąrašą (VLKK.lt, parengta 2016 m.), Ukrainos sričių dabartiniai pavadinimai.

Autorė yra VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė

______________________

* Atsakymus institucijoms ir gyventojams rengia VLKK Sekretoriatas, probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė.

Daugiausia ekspertinių tyrimų atliko dr. L. Bilkis (LKI), konsultavo prof. dr. D. Kiseliūnaitė (KU), D. Sviderskienė (LKI), dėl parko Kėdainių krašte pavadinimo konsultavo Rytas Tamašauskas.

Prireikus konsultuotasi su kartografais, istorikais, savivaldybių žinovais, seniūnais, kraštotyrininkais.

** Sprendžiant svetimvardžių pateikimo klausimus bendradarbiaujama su MELC vyresn. moksliniu redaktoriumi Gintautu Klimavičiumi.

Dėl užsienio vietovardžių naudingų pastabų pateikė Timas Pelanis (iš Europos Parlamento) ir Erdvilas Jakulis (iš Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato).

Dėl Ukrainos vietovardžių transkripcijos konsultavo prof. Sergejus Temčinas.

Dar žr.:

Apie vietovardžių klausimus 2021 (2022-03-18, VLKK.lt);

Apie asmenvardžių klausimus 2022 metais (2023-02-09, VLKK.lt).