Birželio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos skyriaus „Mokslininkų rūmai“ rengta „Mokslo žinių diena“ pakvietė Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinius į Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto (FF) Molėtų astronomijos observatoriją. Čia jaunieji svečiai leidosi į pažintį su šiuolaikiniais kosmoso tyrimais, o ypač su egzoplanetų paieškos metodais.
Ekskursijos vadovė, VU FF Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkė dr. Renata Minkevičiūtė, ne tik papasakojo apie savo, kaip astronomės, kelią ir pasidžiaugė galimybe Lietuvoje tirti kosmosą, bet ir paaiškino, kad, norint tapti astronomu Lietuvoje, reikalingas Fizikos bakalauro laipsnis, įgyjamas studijuojant Vilniaus universiteto Fizikos fakultete.
Astronomijos kryptis pasirenkama vėlesniuose studijų etapuose. Tokia studijų struktūra leidžia būsimiesiems astronomams įgyti tvirtą fizikos pagrindą ir tik tuomet gilintis į kosmoso tyrimus. Dr. R. Minkevičiūtės mokslinių interesų sritis – žvaigždžių spektrų analizė, siekiant nustatyti jų cheminę sudėtį, taip pat darbas astrofizikos ir egzoplanetų mokslininkų grupėje.
Pirmojoje renginio dalyje– paskaitoje – mokiniai susipažino su egzoplanetomis, planetomis, skriejančiomis aplink kitas žvaigždes, o ne aplink Saulę. Ši tyrimų kryptis – viena sparčiausiai augančių astronomijos sričių, o šiuo metu jau patvirtinta daugiau kaip 6 000 egzoplanetų.
Dr. R. Minkevičiūtė priminė pirmosios egzoplanetos – 51 Pegasi – atradimą 1995 metais ir paaiškino, kodėl šių tolimų pasaulių paieška reikalauja itin jautrių būdų. Ji pristatė pagrindinius egzoplanetų paieškos būdus: tranzitų, radialinių greičių, astrometrijos, gravitacinio lęšio poveikio ir tiesioginių stebėjimų būdus.
Pirmoji renginio dalis tapo puikia įžanga į antrąją – apsilankymą prie didžiausio teleskopo šiaurinėje Europos dalyje, esančio Molėtų observatorijoje.
Čia mokslas mokiniams tapo dar artimesnis ir lengviau perprantamas, nes jie galėjo iš arti pamatyti įrangą, kuria atliekami realūs moksliniai stebėjimai. Šioje vietoje, vienintelėje Lietuvoje, vykdomi profesionalūs astronominiai tyrimai.
Mokslininkė pristatė 165 cm skersmens teleskopą, kurio istorija prasidėjo 1991 m., jo konstrukcijos ypatybes ir šiuolaikines nuotolinio valdymo galimybes. Šiandien dauguma stebėjimų atliekami automatizuotai, o pats prietaisas ir jo veikimo principai paliko mokiniams stiprų įspūdį. Molėtų astronomijos observatorija pradėjo veikti 1969 m.
Renginio dalyviai aktyviai klausė, domėjosi egzoplanetų paieškos būdų įvairove, teleskopo ypatumais, astronomų kasdienybe ir studijų galimybėmis.
„Mokslo žinių diena“ Molėtų observatorijoje
Ji padėjo jaunimui suprasti, kad mokslas nėra tolima abstrakcija – tai kryptingų pastangų, nuolatinio mokymosi ir gebėjimų reikalaujanti sritis, tačiau ji atvira tiems, kurie nori nuosekliai gilintis ir siekti žinių.
Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji žinovė Liliana Feiginaitė
