Birželio 9 d. VDU Švietimo akademijos, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, Užsienio kalbų mokymo centro surengtoje konferencijoje „Integracija per kalbą: iššūkis ir galimybės trečiųjų šalių piliečių įsitraukimui į visuomenės gyvenimą” skaityti pranešimai apie Lietuvos ir kitų Europos šalių (Islandijos, Čekijos, Danijos) gerąją praktiką, profesinės kalbos mokymo rengimo modelius, kalbos vaidmenį migrantus įtraukiant į mūsų šalies gyvenimą.
Diskusijoje dalyvavo Kultūros ministerijos Kultūrinio švietimo politikos grupės patarėja Gražina Genė, Ukrainos mokyklos profsąjungos pirmininkas Petro Pyrohov, neformalaus ugdymo rengėjas Gediminas Jankevičius, renginį vedė VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.
Inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas atkreipė dėmesį, kad kalbinės integracijos darbų sėkmė priklauso nuo keturių procesų darnos: aiškių reikalavimų įteisinimo, kalbos mokymo ir mokymosi, informacijos kitomis kalbomis ir įvairiomis formomis pateikimo užsieniečiams ir tinkamo kalbos mokėjimo reikalavimų vykdymo (egzamino išlaikymo).
Donatas Smalinskas pasidžiaugė, kad priimti reikalingi teisės aktai
Valstybinės kalbos įstatymo pataisa įsigaliojo nuo metų pradžios, A1 lygis įteisintas Vyriausybės nutarimu, universitetuose, įmonėse rengiami lietuvių kalbos kursai, Nacionalinė švietimo agentūra sudarė sąlygas laikyti egzaminus, tačiau juos išlaikė labai mažai (mažiau nei 700) asmenų, daug sklaidos užsieniečiams apie kalbos reikalavimus, darbus rengia ministerijos ir kitos institucijos, savo kalbos politiką parengė kai kurios savivaldybės.
Visuomenė tikėjosi ir tikisi didelio pagerėjimo kalbos mokėjimo reikalavimų taikymo srityje. Žmonės ypač dažnai reiškia nepasitenkinimą, per 5 mėnesius Inspekcija gavo beveik 200 skundų dėl įvairių pažeidimų, už juos gali taikyti tik įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 170 eurų.
Tai neužkerta kelio kalbos nemokantiems asmenims toliau užsiimti ankstesne veikla. Inspekcijos darbuotojai susiduria asmens duomenų, gyvenamosios vietos nustatymo problemomis ir siekdami surinkti žinias yra priversti trikdyti paslaugas teikiančius verslo subjektus ir Migracijos departamentą.
Taigi užtikrinant naujų teisinių reikalavimų vykdymą švaistomas įstaigos darbo laikas, o laukiamas rezultatas yra nepastebimas. Išeitis, padėsianti ištaisyti susidariusią padėtį, yra Valstybinės mokesčių inspekcijos kalbos mokėjimo reikalavimo įteisinimas asmenims, norintiems užsiimti individulia veikla, ir Kelių transporto kodekso pakeitimas.
