Sekmadienis, 2 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A.Mišeikis. Apie vietovių pavadinimus arba kas geriau: autonomija ar protektoratas?

Algimantas Mišeikis,, www.alkas.lt
2013-04-02 14:21:52
32
Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Seime buvę ir esantys premjerai balsuoja taip, kaip to reikalauja Lenkų rinkimų akcija? | Alkas.lt nuotr.
Seime buvę ir esantys premjerai balsuoja taip, kaip to reikalauja Lenkų rinkimų akcija? | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje plačiai žinomi žiniasklaidos laidų vedėjai Virginijus Savukynas ir Rimvydas Valatka dažnai pasako, kad kelios naujos raidės lietuviškame raidyne ar keli šimtai nevalstybine kalba parašytų gatvių pavadinimų lentelių yra mažareikšmis dalykas.

Kad tai nėra menkas dalykas, galima spręsti iš prieš daugelį metų sovietinėje spaudoje aprašyto įvykio. Vienas lenkų mokslininkas iš Vroclavo, bendravęs ir turėjęs bendrų mokslinių interesų su kolega iš vakarų Vokietijos, gavo iš jo banderolę, ant kurios vietoje Vroclavo buvo užrašytas Breslau miesto pavadinimas. Lenkas banderolės nepriėmė motyvuodamas, kad Lenkijoje Breslau miesto nėra.

Mano nuomone, lenkų mokslininkas pasielgė teisingai, nes gerbė savo tautos istoriją ir savo valstybę. Silezija jau nuo VI amžiaus buvo slavų apgyvendinta teritorija. Vroclavui vardą suteikė ar tai čekų karalius Vratislavas I-asis, ar tai vietinis didikas, tai nėra taip svarbu. Pavadinimas „Vroclav“ turi slavišką prasmę, o „Breslau“ yra antrinis, išvestinis iš pirmojo pavadinimas. Net ir tuo atveju, jeigu mieste gyvenusi vokiškoji gyventojų dauguma nebūtų iškeldinta, pirminio pavadinimo sugrąžinimas yra Lenkijos teisė. Lietuva, kaip ir Lenkija, nebūdama federacinė valstybė, atstatė pirminius etnolingvistinius vietovių ar miestų pavadinimus. Lietuvoje yra Šalčininkai, bet ne Solečniki, Šalčia ir Merkys, bet ne Solčia ir Mereč. Lietuvos valstybė naudoja pirminius vietovių ir gatvių, upių bei ežerų pavadinimus, turinčius lietuvišką prasmę. Kad tai nuo senų laikų lietuviškas kraštas, pritaria ir rimti lenkų mokslininkai (Halina Turska ir kt).

Krašto informacinės erdvės žymėjimas kita kalba yra teritorinės autonomijos požymis ir tai turi atsispindėti valstybės konstitucijoje. Būta įvairių teritorinės autonomijos variantų:

Pirmasis –sovietinis. Mes jį atsimename iš netolimos praeities. Gatvių, vietovių, įstaigų pavadinimai buvo rašomi pirma lietuviškai, o po juo – rusiškai (kirilica), nekeičiant pavadinimo prasmės. Pavyzdžiui, „Šiauliai“ arba „Pumpurų“, nors ir kaip keistai tai skambėtų slaviškai. Postringaujantiems, kad Lietuva turėjo valstybingumą, atsakau: Lietuva iki smulkmenų buvo priklausoma nuo Maskvos, viską valdė komunistų partija, viešpatavo komunistiškai rusiškasis nacionalizmas, bet autonomizacijos struktūra išoriškai buvo gerbiama.

Kitas variantas – hitlerinis. Vokietijos Trečiąjame Reiche buvo sudarytas toks valstybinis darinys – Čekijos ir Moravijos protektoratas, kuris buvo laikomas ne užkariauta teritorija, bet – prijungta (protektoratas), t.y. globojama (skirtingai nuo sovietinio, kur Lietuva buvo skaitoma prisijungusi, t.y. lygiateisė). Protektorate griežtai buvo laikomasi autonomijos elementų. Gatvių, miestų ir vietovių pavadinimai buvo rašomi pirmoje eilėje vokiškai, antroje – čekiškai. Skirtingai nuo sovietinio varianto pavadinimai buvo verčiami į vietinę kalbą. Pavyzdžiui, Prag –Praha, Tiefenbach – Hloubetin ir t.t. Protektoratui buvo leista turėti savus pinigus, savus pašto ženklus, net vietinį prezidentą.

Dabartiniams Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vadovams bei visai Lenkų rinkimų akcijai, kaip matome, daugiau prie širdies protektorato forma, kaip daugiau žadanti ateityje. Vilniaus ir Šalčininkų gatvių pavadinimų lentelėse lietuvių kalba parašytas pavadinimas verčiamas į lenkų kalbą. Pavyzdžiui, Turgelių miestelyje Bažnyčios garvė –ul.Kostelna ir t.t.

Taigi, Lietuvos valdžiai, įvykdžius pirmąjį lenkų reikalavimų paketą, bus galima reikalauti antrojo – savų pinigų ir savų pašto ženklų. O kandidatas į savus prezidentus jau yra. Viskas kaip protektorate! Kaip aiškiai pasakė Nepriklausomybės akto signataras N.L.Rasimas „Suslavintų baltiškų vietovių pavadinimas jau yra autonomija nacionaliniu pagrindu, atskiras valstybinis darinys, paruoštas būti kitos valstybės suveriniteto anklavu“.

Dabar, kai Lietuvos užsienio reikalų ministras Varšuvoje jau atsiprašė už nepadarytas nuodėmes, o ponai V.Savukynas ir R.Valatka to poelgio nesuprantančius auklėja per spaudą ir televiziją, kai Seime buvę ir esantys premjerai  įrodinėja balsavę taip, kaip to reikalavo Lenkų rinkimų akcija, kiek šviesmečių dar turi praeiti, kad Seimo dauguma, koalicinė vyriausybė ir energingieji žiniasklaidos atstovai suprastų tą tiesą, kuri buvo aiški garbingam lenkų mokslininkui grąžinusiam savo kolegai vokiečiui banderolę adresuotą į neegzistujantį Breslau miestą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Astas. Autonomija de facto, arba, lietuvi, čiuožk
  2. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  3. A. Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje
  4. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  5. Ž.Makauskienė. Lenkų autonomija: nėra klausimo, ar bus, yra klausimas – kada
  6. R. Gudaitis. Apie uniją, ašaras ir darželinukų demonstracijas
  7. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  8. A. Butkus. Apie lenkiškas pasakas
  9. „Kurier Wileński“ per paskutinius 3 metus apie „Vilnijos“ draugiją dezinformavo apie 20 kartų
  10. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  11. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  12. V.Astas. Ar Vilnius dar mūsų?
  13. K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai
  14. Aktualusis interviu: Ar Lietuvoje bus įteisinti dvikalbiai užrašai? (audio)
  15. V. Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 32

  1. kremblys says:
    10 metų ago

    Gerais norais pragaras grįstas. Teigdamas: Silezija jau nuo VI amžiaus buvo slavų apgyvendinta teritorija. pats kraunate deguto šaukštą į savo medaus statinę. Na, nebuvo ten slavų VI amžiuje! Ir ne nuo VI amžiaus ten tas Braslavas. Negadinkit savo rašinių neteisingais pavyzdžiais.

    Atsakyti
    • Vilna says:
      10 metų ago

      Visiškai teisingas priekaištas dėl neteisingų pavyzdžių. Vietų pavadinimai su galūne -au galimai yra būdingi prūsams, plg. pavadinimus Breslau, Pilau, Dachau, Vilkau ir kt., tik – ne slavams.
      Bet aš priekaištaučiau ir dėl Solčia (o gal buvo Soločia, plg. ežer.vardas Salotės, Vilniuje) keitimui į Šalčią, o ne į Salčią (Saločią), bei atitinkamai Solečnikų į Šalčininkus, o ne į Saločininkus (plg. sala, saločiai). Juk tikėtina, kad čia “s” lietuviškas, kaip žodyje sala, o šaknies balsė “o” tarminė.

      Atsakyti
    • Valdas says:
      10 metų ago

      Dėmesio visiems mylintiems Lietuvos žemę!

      ********************************************************************************************
      ********************************************************************************************
      ********************************************************************************************
      ********************************************************************************************
      *******************************************************************************************
      Šiandien, balandžio 4d., ketvirtadienį, per LRT 21:15
      Tautos aikštė

      Nacionaliniai debatai. Tiesioginė laida

      Laidos tema: Lietuvos Žemės išsaugojimas ar praradimas

      Dalyvauja Pranciškus Šliužas.

      Būtinas visų Lietuvos Žemės gynėjų palaikymas SMS balsavimu!!!

      Išplatinkim šią žinią visiems.
      Lietuvos žemės gynėjai turi būti išgirsti.

      ************************************************************************************************
      ************************************************************************************************
      ************************************************************************************************
      ************************************************************************************************
      ***********************************************************************************************

      Atsakyti
    • Valdas says:
      10 metų ago

      Dėmesio visiems mylintiems Lietuvos žemę!

      ********************************************************************************************
      ********************************************************************************************
      ********************************************************************************************
      *******************************************************************************************
      ********************************************************************************************
      Šiandien, balandžio 4d., ketvirtadienį, per LRT 21:15
      Tautos aikštė

      Nacionaliniai debatai. Tiesioginė laida

      Laidos tema: Lietuvos Žemės išsaugojimas ar praradimas

      Dalyvauja Pranciškus Šliužas.

      Būtinas visų Lietuvos Žemės gynėjų palaikymas SMS balsavimu!!!

      Išplatinkim šią žinią visiems.
      Lietuvos žemės gynėjai turi būti išgirsti.

      ************************************************************************************************
      ************************************************************************************************
      ************************************************************************************************
      ***********************************************************************************************
      ************************************************************************************************

      Atsakyti
      • et, says:
        10 metų ago

        gerai pasirodė Pranciškus Šliužas. Sveikinam.

        Atsakyti
  2. Nepolitikas says:
    10 metų ago

    O aš sakau, kad tai yra melas: „Postringaujantiems, kad Lietuva turėjo valstybingumą, atsakau: Lietuva iki smulkmenų buvo priklausoma nuo Maskvos, viską valdė komunistų partija, viešpatavo komunistiškai rusiškasis nacionalizmas, bet autonomizacijos struktūra išoriškai buvo gerbiama.“ – Lietuva nebuvo iki smulkmenų priklausoma nuo Maskvos. Toliau : „Trečiąjame Reiche buvo sudarytas toks valstybinis darinys – Čekijos ir Moravijos protektoratas, kuris buvo laikomas ne užkariauta teritorija, bet – prijungta (protektoratas)“ Ir vėl melas. Tai yra priverstinis prijungimas – „Anschluss“. Pirma buvo užgrobta Austriją, o vėliau ir Čekoslovakiją, kuri buvo „suskaldyta“(kaip ir dabar). Taigi tiek melo negali sukurti teisybės.

    Atsakyti
    • Grasilda says:
      10 metų ago

      Norite, pateiksiu pavyzdį, kaip Lietuva “nebuvo priklausoma” nuo Maskvos. LKP Ck priėmė nutarimą pagal meno žmonių prašymą, kad “Literatūros ir meno” savaitraštis būtų nuo 16 puslapių pastorintas iki 24. Ir ką – Maskva neleido. Dailininkai norėjo “Dailę” padaryti periodiniu leidiniu. Maskva neleido. Visos leidyklos knygų sąrašus pristatydavo spaudos komitetui, anas versdavo į rusų kalbą ir siųsdavo į Maskvą, o jau Maskva spręsdavo – ką leisti ir ko neleisti. Jau perestrojkos laikais norėjo vietoj vienos karo ir darbo veteranų organizacijos įsteigti dvi – karo veteranų ir darbo veteranų arba nors sekcijas. Maskva neleido. Dar begalinė daugybė visokių. Visais atvejais galėčiau pagristi archyviniais dokumentais. Ir dar priminsiu, kad R. Dichavičiaus albumas “Žiedai tarp žiedų” buvo išleistas tik pačiam Gorbačiovui įsikišus. Nieko sau savarankiškumas!

      Atsakyti
  3. Ženklas says:
    10 metų ago

    Ar Jūs bent Pavojaus Varpą išgirdote, kuriuo skambina šis straipsnis? Diskutuokite esmę!

    Atsakyti
    • Nepolitikas says:
      10 metų ago

      Nesupratau – ką čia „Pavojaus Varpą išgirdote, kuriuo skambina šis straipsnis? Diskutuokite esmę!“ …. melagingai skambina, tas „pavojaus varpas“, o kaip melą galima diskutuoti ? Pvz. „Pilypas“ varo : „O VADAI(!?) yra Konstitucijos garantai, …“, tai kokia čia gali būti diskusija? Jog normaliai mąstant ir žinant LR Konstituciją – Konstitucinis Teismas yra Konstitucijos Garantas. O jis išgirdo kažkokio girto politologo pasisakymus, atkartoja… Eikit geriau melstis, jog „nepriklausoma demokratinė respublika“ dingo 2004 metais. Ba, ba…. Dabar reikia melstis ir laukti kada skils ES, arba pradėti iš naujo, kaip buvo 1989 m. su TSRS.

      Atsakyti
  4. Eirimas says:
    10 metų ago

    O kaip bus su Vilniaus rajone esančiu Belingradu ir Bezdonimis? Bezdonys – apskritai tam tikras nesusipratimas. Matyt, buvęs Bedugnių upelis suslavėjo, o lietuviai nesugebėjo atkurti jo pradinės formos, tad pasikeitė net pati reikšmė 😀

    Atsakyti
  5. Pilypas says:
    10 metų ago

    Šiuo reikalu jokių dviprasmiškų straisnių nereikia, o visus straipsnius reikia rašyti Prezidentei, Seimui, Ministrui pirminikui. Nereikia nieko teisintis ir nuolankiai įrodinėti, o atsakingi Lietuvos vadovai turi vieną kartą pasakyti, kad lietuvių kalba, jos raidynas negali būti jokių derybų objektu, nes tai mūsų valstybės Konstitucijos klausimas. O vadai yra Konstitucijos garantai, tai jei jie nesugeba duoti atkirtį ir apsaugoti Konstituciją tai jie negali vadovauti Lietuvos valstybei.

    Atsakyti
  6. Li Bo says:
    10 metų ago

    Visokio plauko autonomijų kaip ugnies bijoma visų pirma todėl, kad autonomija sukuria prielaidas laisvam, autonomiškam, žmogui rastis. O laisvas žmogus tai ne juokas, toks gali gyventi pats savaime- be ponų, be viršininkų, be prezidentų, ir net, o siaube, be tautų ir be valstybių. Laisvi žmonės yra visų pasaulio nacionalistų didžiausias siaubas. Jei galėtų, kabintų ant medžių visus laisvus žmones, vardan Lietuvos. Pavyzdžių toli ieškot nereikia. Kai Lietuva plūkėsi sovietų liūne, manau, kad nacionalizmo idėjas palaikė didžioji gyventojų dalis. Įvykus pokyčiams, laisvėjant visuomenei, nacionalinio gardo idėjos prarado žavesį ir dauguma nuo jų nusisuko. O kodėl? O todėl, kad nacionalizmas labai sunkiai dera su asmenine laisve, su laisvu pasirinkimu, ir kartu prisiimama atsakomybe ir pasekmėmis. Nacionalizmas be vadų neįmanomas. Kas jie bebūtų- Ozolas, Panka, ar koks kitas gudrutis, žmonės supranta, kad iš tikro jie nx nereikalingi, kad jie lygiai taip pat atiminės jų pinigus ir niokos gyvenimus, tik ne vardan komunistinio rytojaus, didžiojo Reicho, ar laisvosios/šventosios rinkos, o vardan Lietuvos. Todėl mano pozicija visiškai priešinga straipsnio autoriaus verkšlenimams. Visi gali siekti laisvės ir autonomija kaip priemonė yra visai tinkamas būdas. Ne tik lenkų, bet ir žemaičių, dzūkų, net atskirų miestų ar kaimų autonomijos man atrodo visai priimtinos. Taip, ir su savo kalba ar kalbomis, savo pinigais, savais įstatymais ir savomis struktūromis. Jums baimė, o man džiaugsmas.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      10 metų ago

      Nepainiok laisvės ir autonomijos. Autonomoja yra taip pat struktūra, kaip ir betkuri kita, taigi joje esantis autonomininkas (asmuo) nėra laisvas nuo autonomijos kaip tvarkančiosios stuktūros.
      Pasidaryk laisvas nuo savęs ir tą pasidarymą pademonstruok kitiems, tada bus kita kalba, bet va – visgi kartu su savimi ėmei ir įlendai į Alką…

      Atsakyti
  7. Wee says:
    10 metų ago

    Pilypai, taip „nusipilypinti“ didelio proto nereikia. Straipsnio esmė tame, kad pasitelkus tikrus ir menamus istorinius faktus eilinį kartą apšmeižti Lietuvos lenkus ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją.
    Algimantas Mišeikis vietoje to, kad ir toliau džiugintų žmones nuostabiu muzikos skambesiu vis bando įtikinti, kad Lietuvos lenkai yra neabejotinas blogis.
    Apmaudu, kad Algimantas nesugeba atskirti pelus nuo grūdų.
    Tikėkimės, kad žmogus greitai supras klydęs ir grįš į doros, pagarbos kitiems ir sau pačiam kelią.

    Atsakyti
  8. Pilypas ne iš kanapių says:
    10 metų ago

    Wee-ui, tai kad pats nesupratai Mišeikio, jis ir parodė lenko pavyzdžiu, kad reikia būti principingam ir atmesti neteisius Lietuvos pseudolenkų reikalavimus. Geriau, kad pakeistum savo slapyvardį į “fee” arba “fui” – tai puikiai atspindėtų paties skleidžiamą netiesą, o tiksliau smarvę.

    Atsakyti
    • Zalieska says:
      10 metų ago

      Geresnis slapyvardis būtų weemalas.

      Atsakyti
      • wee says:
        10 metų ago

        Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad jums dviguba V t.y. W jau nėra tokia baisi. Pilypas ir Zalieska net kompiuterio klaviatūroje sugebėjo net tik šią raidę surasti, bet ir išdrįso ją paspausti. Nebuvo taip sunku, tiesa?

        Atsakyti
  9. Amelija says:
    10 metų ago

    Įdomi žinia

    “Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryboje nutarta pritarti susigiminiavimo sutarties su Lenkijos sostine pasirašymui. Sutartį turės pasirašyti Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir Varšuvos miesto merė Hanna Gronkiewicz-Waltz. Ji į Vilnių atvyks kitą savaitę. (…) Vilniaus ir Varšuvos susigiminiavimo sutartyje nurodoma, kad bus siekiama keistis žiniomis ir patirtimi, visų pirma – kultūros ir turizmo srityse, taip pat saugant miestų istorinį paveldą, įgyvendinant bendrus įsipareigojimus, skatinančius tvarų ir taikų abiejų miestų piliečių ir gyventojų dialogą.
    Taip pat bus stiprinama dviejų miestų draugystė ir bendradarbiavimas, skleidžiama draugystė tarp piliečių, prisidedama prie Lietuvos ir Lenkijos valstybinių santykių gerinimo, nes šie miestai yra itin svarbūs šalių ekonominei ir kultūrinei plėtrai.
    Sutartimi bus siekiama išsaugoti kultūrinį paveldą, skatinti abiejų miestų jaunimo bendradarbiavimą, geresnį tarpusavio bendravimo supratimą ir glaudesnių ryšių palaikymą.
    Dar vienas susigiminiavimo tikslas – skatinti dirbti siekiant stiprinti taiką, saugumą, ekonominį konkurencingumą, mokslinę ir socialinę pažangą.
    Sutarties šalys teiks pagalbą verslo ir prekybos atstovams verslo ir prekybos srityje, skatins prekybos subjektų bendradarbiavimą Vilniaus ir Varšuvos miestuose.”
    Tai LRT informacija

    Atsakyti
  10. Pilypas ne iš kanapių says:
    10 metų ago

    Štai kas įvyksta, kai renkami į savivaldos Tarybą pagal sąrašus nuo partijų. O juk atstovaujamoji valdžia demokratijose turi atstovauti gyventojus, t.y. Seniūnijų bendruomenes. Tokiais rinkimais Lietuva pažeidžia žmogaus teises ir demokratijos principus. Ir apie tai teisininkai tyli, o reikėtų tik kreiptis į Strasbūro teismą dėl teisių pažeidimo.
    Aš prieštarauju, kaip vilnietis tokiai draugystei, nes Lenkija neatsiprašė už okupaciją.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      10 metų ago

      Šie “draugystininkai” yra tokio lygio, kad jiems prieštarauk neprieštaravęs… – arba, kaip sakoma, nors tu jiems kuolą ant galvos tašyk…, todėl suprantamiau jiems būtų, jeigu jų draugystes nušvilptume.
      Gi, kaip padorumas reikalauja, už okupacijas atsiprašyti neužtektų, reikia, kad už jas būtų ir atsilyginama.

      Atsakyti
  11. Leonora says:
    10 metų ago

    Ačiū, Algimantai, už geras įžvalgas. Lenkų vadinami vietovardžiai “Soliečniki”, “Solčia”, “Mereč” man primena jaunystėje sutiktą močiutę, kuri vietoj “ambulatorija” sakydavo “balatorija” ir daug kitų juokingų pasakymų, kas sukeldavo šypseną. Bet tai suprantama, ji mokslo nebuvo ragavusi ir skaityti vos vos temokėjo. O dabartiniai Lietuvos lenkai, anot “Dviračio žynių” personažo Poškos, matyt nori taip užauginti savo vaikus, kad jie tetiktų dešroms kimšti. Žinoma, jie baigia mokyklas, turėjau savo skyriuje porą lenkų, tai nuolat reikėdavo taisyti jų raštus, gerai, kad aš buvau tolerantiška viršininkė. Kai jie išėjo į kitus skyrius, manydami, kad ten bus geriau, iškart prasidėjo jiems bėdos, nes kiti su jais nesiterliojo. Mano nuomone, galima būtų įrašyti daugiausiai gyvenamose lenkų teritorijose po lietuviško vietovardžio pavadinimą lenkų kalba, tačiau mažesnėmis raidėmis, kaip vertimą – bet tik tikslų, be jokių iškraipymų (tiek jau to, tegul bus užganėdintas tas jų hipertrofuotas “unaras”). O šiaip, daugiausia triukšmo kelia, matyt, nutautėję ir sulenkėję lietuviai, nes, anot Vydūno, sumaišytas kraujas sukelia “kraujo neramybę”, todėl tokie žmonės agresyvesni ir piktesni. Be to, praradę savo šaknis, tokie žmonės jaučiasi nesaugūs, iš to ir kyla kompleksai . Čia neturiu omeny tų lenkų (ir ne tik lenkų), kurie yra kremliaus reguliuojamos penktosios kolonos “veikėjai”, nes tie sąmoningai kenkia Lietuvai.

    Atsakyti
    • Vilna says:
      10 metų ago

      Lietuvos istorijos, jos istorinės sąmonės srityse esate labai labai žalia… Jeigu tokie būtų buvę mūsų protėviai, tai šiandien nei Lietuvos, nei jos kalbos jau negirdėtume.
      Kalbos srityje jokių, kad ir mažiausių nuolaidų negali būti, nuolaidžiaudami kalboje, nekalbėdami ja Lietuvoje, mes nutraukiame ryšį su jos žemėje esančiomis savo protėvių vėlėmis, negirdėdamos joms suprantamos mūsų kalbos jos ilgesingai rauda…, iš tokio sielvarto galima susilaukti ir jų keršto – dažniausiai pasireiškiančio nesisekimu gyvenime…

      Atsakyti
      • Leonora says:
        10 metų ago

        Gal ir geros Jūsų intencijos nedaryti jokių nuolaidų dėl kalbos, bet jau pavėluotos gal kokius 500 metų. Kai lietuviai užkariaudavo naujas žemes, būdavo pernelyg tolerantiški: tik duoklę paimdavo, bet nei kalbos nei savo tvarkos užkariautose šalyse neįvesdavo – todėl ir turime dabar mažą susitraukusią valstybę.Dabartinei mūsų valstybei per didelis radikalumas yra pražūtis, nebent Jus vilioja Margirio žygdarbis (nors kiti istorikai ir tai neigia). Manęs tai nevilioja ir manau, kad turime protingai sugyventi su kaimynais (nors būdami didesni jie nėra protingesni), tad mes turime būt protingesni, lankstūs ir gudrūs, taip kaip Kristus mokė: “būkite gudrūs kaip žalčiai, bet neklastingi kaip balandžiai”.

        Atsakyti
        • Vilna says:
          10 metų ago

          Ir sugyventume su tūteišais, kaip sugyvename su rusais, baltarusiais, jeigu Lenkija nesikištų ir mokyklose lenkų kalba nebūtų iš tūteišų “gaminami” Lenkijos sąmonės lenkai, čia yra esmė.

          Atsakyti
          • Leonora says:
            10 metų ago

            Patarlė sako: “numaudė vaiką, o su su nešvariu vandeniu išpylė ir vaiką”. Todėl siūlau žiūrėti į šią lenkų dirbtinai sukurtą situaciją valstybiškai ir neskatinti kremliaus užmačių, kuris tik to ir laukia.. Tik egzaltuoti patriotai kažkodėl to nesupranta. Tada man kyla natūralus klausimas – ar tikrai nesupranta?

          • Vilna says:
            10 metų ago

            Būtų įdomu sužinoti kokios tos “kremliaus užmačios”. Lenkijos užmačias tai visi akivaizdžiai matome, o iš kremliaus, kaip ir nieko panašaus nesigirdi. Be to, būtų įdomu išgirsti, kaip kremlius galėtų peržengti NATO slenktį, kaip užsimotų “pakibinti” Lietuvą – JAV partnerę. Ir apskritai kamgi ta Lietuva šais laikais kremliui galėtų būti reikalinga, kurgi ją dėtų, kai “geležinė uždanga” artimiausius kelis dešimtmečius vargiai įmanoma ir t.t. ir pan.
            Žodžiu, gąsdinimo “kremliaus užmačiomis” argumentas yra man tiek primityvus, tiek priplėkęs, kad žinote skamba, kaip kadaisia močiutės, – “vaikeli, neik į mišką – ten vilkas”…
            Bet čia svarbiau kitkas, kad jis yra pražūtingai klaidinantis Lietuvą, kaip iš esmės tarnaujantis Lenkijos ekspansiniams siekiams – jos strateguojamam Lietuvos kartu ir regiono l e n k i n i m u i s i savo pačių rankomis.
            Tad Jūsų pozicijoje Lietuvos valstybiškumo neįžiūriu, laikyčiau ją ATR laikų prolenkiškumu. Trumpai jos esmę išreikščiau taip: tūnok, Lietuvėle, Pilsudskio, o paskui dar stalinistų Lietuvoje susuktų lenkinimo lizdų nejudink, dar ne laikas…, tegul dar perisi Lenkija Lietuvoje.
            Taigi klausimas kiek kitoks – kas iš tikrųjų ir ko šiuo atveju nesupranta?

          • Lamatas says:
            10 metų ago

            Na , “kremliaus vėzdas” labai dažnai naudojamas Lietuvos sąvastei užgniaušti. Vos kur nors ,kas nors bando ginti Lietuvos savasti , jos valstybinius interesus , tuoj gauna tuo vėzdu per galvą- esi kremliaus agentas. Ir visai nesvarbu kokioje temoje . Ar tai politika , ar ekonomika , ar gamtos ištekliai. Tame tarpe ir kalba . Labai patogus metodas – nereikia daug galvos sukti .

  12. Leonora says:
    10 metų ago

    dar dėl vietovardžių pavadinimų: pirmame mano komentare, vietoje žodžių “kaip vertimą” turi būti žodžiai: “ne vertimą”.

    Atsakyti
  13. srew says:
    10 metų ago

    Psichine nesveikata (ryskiais bipoliarinio sindromo ir paranojos simptomais) dvelkia sis straipsnis.

    Atsakyti
  14. srew says:
    10 metų ago

    Psichine nesveikata dvelkia sitas straipsnis.

    Atsakyti
    • d says:
      10 metų ago

      Tavo nuomonė dvelkia bambuku….

      Atsakyti
  15. d says:
    10 metų ago

    Pilnai sutinku su autorium.KOsovas, Osetija, Abchazija pavyzdžių toli ieškoti nereikia.Gaila, kad valdančioji kolicija elgiasi kaip pastumdėliai, jokio valstybiško mąstymo.Ar jie Lietuvo istorijos nežino?Juk kalba, valstybės teritorija, valstybės tauta- tai valstybės pamatas.Dėl siaurų savo partinių interesų jie kenkia visai Tautai.Juo labiau, kad LLra gindama savo teises (mano muomone,- tai privilegijas)visus teismus ES ir Lietuvoje pralaimėjo. O juk tokį spaudimą Lietuvai darė,tokios purvo drabstymo kampanijos buvo. O dabar še tau kad nori!
    Manau per lengvai gavom savo valstybę…….O kas lengvai gaunama tai ir ……

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Patruševas ir Putinas patyliukais vakar vakare plempė vodkę

2023 03 16
Sąjūdžio pradininkai išteisinti

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (II)

2023 03 12
Vokietijos kariai | kam.lt, A. Dildos nuotr.

Lietuvoje vieši Vokietijos gynybos ministras

2023 03 07
Ukraina nepasiduos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Medvedevas pagrasino sunaikinti vokiečių tankų gamyklą

2023 03 05
Knygų paroda | lnm.lt nuotr.

Tiražinės knygos menas K. Varnelio namuose-muziejuje

2023 03 05
Miroslavas Danys prie Vydūno atminimo lentos 2013m. | T. Staniko nuotr.

Vydūno atminimas pagerbtas Detmolde

2023 02 23
Iš kairės: Lietuvos Valstybės Tarybos sekretorius Jokūbas Šernas, pirmininkas Antanas Smetona, pirmasis vicepirmininkas Jurgis Šaulys, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis. Berlynas, 1918 m. LCVA, P-19259 | virtualios-parodos.archyvai.lt, E. Bieber nuotr.

R. Ivanauskienė. Ir mes judinome žemę (II)

2023 02 17
Vieša diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ 2019 m. | V. Jocio nuotr.

Apie vietovardžių klausimus 2022 metais

2023 02 15
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Vokietijoje atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda, dokumentuojanti lietuvių pabėgėlių kasdienybę | K. Hamm nuotr.

Vokietijoje atidaryta K. Daugėlos paroda, apie lietuvių pabėgėlių kasdienybę

2023 01 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Būstas | pixabay.com, Rebecaml nuotr.
Lietuvoje

Kylančios kainos gali praryti ir draudimo išmokas

2023 04 02
Agrodronas | „Agrokoncerno“ nuotr.
Lietuvoje

Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai

2023 04 02
Nemunas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu

2023 04 02
Pirmą kartą įteikta Karolio Dineikos premija | Nacionalinės Sanatorijų ir Reabilitacijos Įstaigų Asociacijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmą kartą įteikta Karolio Dineikos premija

2023 04 02
Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Istorija

Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms

2023 04 02
Motociklai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams

2023 04 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • nuomonė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sąnarių skausmas: ar kalti tik orai?
  • Skirtingoms gėlėms – skirtinga priežiūra
  • Kylančios kainos gali praryti ir draudimo išmokas
  • Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Patruševas ir Putinas patyliukais vakar vakare plempė vodkę

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 16
3
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Reiškiami JAV nerimo ir susirūpinimo ženklai dėl jos Rusijos atakuoto drono virš Juodosios jūros subliuško. Kremliaus pasirodė besąs ilgesnis, o...

Skaityti toliau

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (II)

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 12
0
Sąjūdžio pradininkai išteisinti

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas prasidėjo nuo 1988 m. spalio 22 ir 23 d. vykusio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Steigiamojo suvažiavimo, išrinkusio...

Skaityti toliau

Lietuvoje vieši Vokietijos gynybos ministras

by Ditė Česėkaitė
2023 03 07
1
Vokietijos kariai | kam.lt, A. Dildos nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Susitikime aptarta saugumo padėtis regione, parama Ukrainai, pasirengimas NATO...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • nuomonė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • grybienos sporomis apie Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą
Kitas straipsnis
R.Povilaitis. Atsuko nugarą, tačiau…

N. Venckienė. 12 sekundžių vaizdo ir kasdienio šmeižto farsas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai