VLKK apie vietovardžių klausimus 2020 metais

2020 metais Valstybinė kalbos komisija (VLKK) išnagrinėjo apie 100 klausimų dėl vietovardžių, iš jų apie 30 pateikė raštu. Daugiausia įvertinta gatvių pavadinimų: septynių savivaldybių administracijos pateikė įvertinti apie 120 gatvėvardžių. Be to, įvertinti 28 gyvenamųjų vietovių pavadinimai, tai gyvenamųjų vietovių atkūrimo ar jų pavadinimo ir statuso įteisinimo klausimai, taip pat pavadinimų pakeitimo atvejai. Adresų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui nurodytas 4-ių naujai į registrą įrašytų gyvenamųjų vietovių pavadinimų kirčiavimas (vienu atveju – gyventojo sumanymu kirčiavimas patikslintas). Patarta dėl parkų, statinių, ugdymo įstaigų pavadinimų, atminimo lentų užrašų. Atsakyta į gyventojų klausimus dėl ežerų, upių ir smulkesnių vietų pavadinimų. Konsultuota dėl užsienio vietovardžių transkripcijos į lietuvių kalbą…

Atsakymus institucijoms ir gyventojams rengia VLKK sekretoriatas, probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė, ją sudaro – prof. dr. D. Aliūkaitė (pakomisės pirmininkė), dr. L. Bilkis, prof. dr. G. Blažienė, D. Daugirdienė, prof. dr. D. Kiseliūnaitė, dr. A. Ragauskaitė, prof. dr. M. Ramonienė, prof. dr. D. Sinkevičiūtė, prof. dr. B. Stundžia, D. Sviderskienė, V. Vidūnas. Prireikus kreipiamasi žinių ar patarimo į kartografus, geografus, savivaldybių žinovus ir seniūnus. Naudingų pastabų dėl užsienio vietovardžių teikia Timas Pelanis ir Erdvilas Jakulis (iš Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato), svarstant prisideda Gintautas Klimavičius (MELC vyresnysis mokslinis redaktorius).

Gyvenamųjų vietovių pavadinimai

Pavadinimus gyvenamosioms vietovėms suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos pasiūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę (atliekama apklausa). Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikia išvadą dėl naujos gyvenamosios vietovės pavadinimo arba keičiamo gyvenamosios vietovės vardo. (Žr. Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių (http://inx.lv/ct7T) 24 ir 32.4 punktus; paskutinė punkto redakcija 2020-02-13).

2020 metais gauti 6 prašymai pateikti išvadą dėl šių gyvenamųjų vietovių pavadinimų. Tais atvejais, kai vardas nekeičiamas, tik gyvenamosios vietovės tipas (pavyzdžiui, iš viensėdžio į kaimą), derinimas nėra būtinas, nes vardų rašyba ir kirčiavimas lieka tie patys, tačiau vertinami visi savivaldybės pateikti pavadinimai. Praėjusiais metais patvirtinti šie:

Ignalinos r. savivaldybėje: 

• Jõniškė (1 kirč.), Jõniškės viensėdis (Ceikinių sen.);
• Aukštakálnis (1 kirč.), Aukštakálnio viensėdis (Naujojo Daugėliškio sen.);

Kėdainių r. savivaldybėje:

• Al̃ksnupiai (1), Al̃ksnupių kaimas;
• Bakšiaĩ (4), Bakšių̃ kaimas;
• Barsukỹnė (2), Barsukỹnės kaimas;
• Jõniškiai (1), Jõniškių kaimas;
• Júodkiškiai (1), Júodkiškių kaimas;
• Kirdeĩkiai (2), Kirdeĩkių kaimas;
• Ledaĩ (4), Ledų̃ kaimas;
• Morkū́nai (1), Morkū́nų kaimas;
• Pagojỹs (3^b), Pãgojo kaimas;
• Pupė́nai (1), Pupė́nų kaimas;
• Skiñderiškiai (1), Skiñderiškių kaimas;
• Sokaĩ (4), Sokų̃ kaimas;
• Stukaĩ (4), Stukų̃ kaimas;

Utenos r. savivaldybėje: 

• Gelinavà (2), Gelinãvos viensėdis*;
• Karvẽliškis (1), Karvẽliškio kaimas;
• Voverỹnė (2), Voverỹnės kaimas;

[* Dr. Laimučio Bilkio teigimu, sprendžiant iš įrašų tarpukario Pavardžių ir vietovardžių komisijos sąrašuose (pateikėjas V. Žulys, kilęs iš Utenos), vietiniai gyventojai vartojo ir kitą viensėdžio pavadinimą – Pavazbys (pagal ežero vardą Vazbys) ir jų tuo metu norėta įteisinti kaip oficialų būtent šį variantą. Apie Gelinavą pasakyta, kad tai perdirbinys iš Jelenava (asmenvardinės kilmės), toks „susiformavo dėl ekstralingvistinių priežasčių“.]

Zarasų r. savivaldybėje:

• Ažumedìnė (2), Ažumedìnės kaimas (Zarasų sen.);
• Duburáitis (1), Duburáičio kaimas (Antazavės seniūnijoje);
• Sãlakas (3^b), Sãlako kaimas (Salako sen.);
• Šavašà (3^b), Šavašõs kaimas (Antalieptės sen.);
• Šilaĩ (4), Šilų̃ viensėdis (Turmanto sen.).

Abejonių kėlė kaimų vardų numeravimas. Vienas iš paprasčiausių būdų atskirti tos pačios seniūnijos teritorijoje esančių vienavardžių gyvenamųjų vietovių pavadinimus (taip negali būti – nesaugu, nes klaidinamos pagalbos ir pašto tarnybos) yra pridėti romėniškus skaitmenis, tačiau numeruojant skaitmenys turėtų būti pridedami prie abiejų vietovių vardų – I, II, III…

Su išlygomis neprieštarauta ir dėl vieno tokio pavadinimo žymėjimo, tačiau būtent antrojo (su numeriu II):

• Širvintų r. sav.: Motiejūnai ir Motiejū́nai II, Motiejū́nų II kaimas;
• Zarasų r. sav.: Kálniškė ir Kálniškė II, Kalvolìškės ir Kalvolìškės II, Pažíegė ir Pažíegė II. Sujungiant Duburaičio I ir Duburaičio II kaimų teritorijas į vieną (Imbrado sen.), priešingai, patartinas pavadinimas – Duburáitis, tačiau neprieštarauta ir dėl savivaldybės sprendimo palikti vieną iš esamų pavadinimų Duburáitis I.

Galima pridurti, kad būdų vienavardžiams pavadinimams atskirti yra kur kas daugiau – ne tik skaitmenys reikšme „pirmas, -a“ ir „antras, -a“, bet ir pažyminiai, pvz., būdvardžiai: Naujoji / Senoji, Didžioji / Mažoji, Aukštoji / Žemoji, taip pat daiktavardžiai, nusakantys reljefo ar geografinės padėties ypatumus, vietovardžiai ar asmenvardžiai, pavyzdžių žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. gruodžio 20 d. Nr. R-3 rekomendacijoje „Dėl geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo“ (http://inx.lv/ct7E).

VĮ Registro centro prašymu sukirčiuoti šių Adresų registre naujai įregistruotų gyvenamųjų vietovių vardai (skliaustuose – kirčiuotė):

• Tauragės r. sav. – Tauragė̃s Dvãras (4), Tauragė̃s Dvãro kaimas.
• Kėdainių r. sav. – Barsukỹnė (2), Barsukỹnės kaimas; Líepos (1), Líepų kaimas; Skiñderiškiai (1), Skiñderiškių kaimas.
• Registro tvarkytojo paprašyta patikslinti vieno Alytaus r. sav. Krokialaukio sen. esančios gyvenamosios vietovės vardo kirčiavimą, būtent: Šipultìškės (2), Šipultìškių k. pakeisti į Šipùltiškės (1), Šipùltiškių k. Apie netikslumą pranešė Albina Šiupienienė, pati kilusi iš šio kaimo, jo patikimumą patvirtino seniūnaitis (pagal vietinių žmonių tartį) ir vietovardžių žinovas (pagal LKI saugomus vietovardžių duomenis).

Atkreipiame dėmesį, kad visų Lietuvos gyvenamųjų vietovių pavadinimų rašybą ir kirčiavimą (vardininko ir kilmininko formas) galima laisvai ir nemokamai tikrintis pagal Adresų registro duomenis, žr. VĮ Registrų centro svetainėje (http://inx.lv/ct77).

Vienas klausimas perduotas Valstybinei kalbos inspekcijai – dėl lenkiškos kaimo vardo formos Rynkowszczyzna rodymo Google žemėlapyje (oficialus vietovardis – Rinkai, Vilniaus r. sav.), be to, pateikta pastaba Google sistemoje.

Gatvių pavadinimai

2020 m. Kalbos komisijai buvo pateikta įvertinti apie 120 gatvių pavadinimų. Šio tipo pavadinimus derino septynių savivaldybių administracijos (Kėdainių r., Palangos r., Raseinių r., Šalčininkų r., Ukmergės r., Trakų r., Vilniaus r.), ministerija.

Pritarta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Baltijos kelio pavadinimo suteikimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožui <…>“ projektui. Pavadinimas Baltijos kelias ne tik atitinka kalbos taisyklingumo ir vietovardžių normiškumo reikalavimus, nustatytus Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitoms vietoms suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše (patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57), bet ir prasmingai įamžina Lietuvos valstybei svarbų istorinį įvykį.

Daugelis pateiktų įvertinti gatvių vardų sudaryti iš kitų vietų ir abstraktų pavadinimų (pvz.: Koplytėlės g., Laimės g., Sporto g.), gana dažni augaliniai (pvz.: Melsvių g., Piliarožių g., Serenčių g.), asmenvardiniai ir vietovardiniai pavadinimai (pvz.: Kajučio g., Luknos g., Užkulpio g., Zasčiūnų g.). Rečiau gatvėms parenkami asmenų grupių (pvz.: Eigulių g., Piligrimų g.), paukščių ar gyvūnų pavadinimai (pvz.: Bičių g., Volungių g.). Daugiau sudarymo būdų žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendacijoje „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“ (http://inx.lv/ct7A).

Pasitaikė pavadinimų, kurie sukėlė abejonių dėl motyvacijos ir tinkamumo. Pora tokių gatvėvardžių buvo numatyta Trakų r. savivaldybės teritorijoje – Mažųjų Trakų g. ir Naujųjų Trakų g. Vietoj neaiškios motyvacijos dirbtinių, galinčių klaidinti vardų patariama parinkti autentiškų vietinių vietovardžių ar susieti juos su vietovės ypatybėmis.

Tris pavadinimus, numatytus Vilniaus r. savivaldybės gyvenvietėse – Mrongovo g., Pilsudskių g. ir Varšuvos Mūšio g. – Kalbos komisija paprašė įvertinti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją. Abejonių kilo dėl šių pavadinimų atitikties reikalavimams, nustatytiems Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše (http://inx.lv/ct7D) (patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57):

„3.3. pavadinimai su vietovardžiais turi:
3.3.1. būti oficialūs ir norminiai (išnykę vietovardžiai – tik norminiai);
3.3.2. būti parenkami pirmenybei teikiant nykstančių ar išnykusių krašto vietovardžių vardams;
3.4. pavadinimai su asmenvardžiais turi būti parenkami vertinant asmenų nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims;
3.5. pavadinimai, susiję su istoriniais, kultūriniais įvykiais (datomis), vietomis, turi būti reikšmingi Lietuvos valstybei.“

Kultūros ministerija savo ruožtu įvertinti pavadinimų atitiktį pavedė Lietuvos istorijos institutui. Instituto žinovų vertinimu, pavadinimai Pilsudskių g., Varšuvos Mūšio g. ir Mrongovo g. neatitinka reikšmingumo reikalavimų, neturi ryšio su Lietuva, atvirkščiai – skiriasi nuo Lietuvos atminimo kultūros žemėlapio, todėl patarta gatvėms parinkti kitus vardus.

Kartais tenka atkreipti dėmesį, kad panašūs gatvėvardžiai gali klaidinti (jei gatvės toje pačioje gyvenvietėje), pvz.: Laumės Juostos g. ir Laumės Pėdos g. Kartais pasiūloma trumpinti pavadinimus dėl patogumo, pvz.: vietoj Deivės Vaivos g. – geriau Vaivos g. arba Deivės g., vietoj Senosios Girininkijos g. – Girininkijos g.

Kartais klausiama dėl sudėtinių vardų antrųjų dėmenų rašybos iš didžiosios raidės. Pavyzdžiui, kodėl rašant pavadinimą 9-ojo Forto gatvė – žodis „Forto“ iš didžiosios raidės, o Raudondvario takas – žodis „takas“ iš mažosios. Skiriama tikrinė dalis (vardas) ir nomenklatūrinė (gimininis pavadinimas, nusakantis tipą, pvz.: gatvė, kelias, aikštė, krantinė). Taigi pirmuoju atveju žodis „Forto“ eina tikrinio vardo dalimi, o antruoju atveju žodis „takas“, kaip ir „gatvė“, „aikštė“, „prospektas“, yra nomenklatūrinis žodis – tokie rašomi mažąja raide. Gretinant su kito tipo vietų pavadinimais, žodis „takas“ yra kaip pavadinime Platelių ežeras žodis „ežeras“, o žodis „Forto“ kaip žodis „Lanka“ ežero pavadinime Krokų Lanka arba žodis „Kelmynas“ gyvenamosios vietovės pavadinime Rokų Miško Kelmynas (kaimas Kauno r. sav.).

Kitų geografinių vietų pavadinimai

Svarstyta keletas hidronimų klausimų. Metų pradžioje gautas oficialus Aplinkos apsaugos agentūros kreipimasis dėl ežero Klaipėdos mieste įvardijimo. Pateikta keletas variantų, fiksuotų įvairiuose šaltiniuose:

• Aulaukis (1959, 1976, 1984),
• Mulaukis (1994),
• Mumlaukis (ofic. – georeferencinio pagrindo kadastre),
• Svijane / Swiane (1916, 1866).

Reikia pasakyti, kad diskusijų žiniasklaidoje buvome pastebėję anksčiau ir jau buvome nustatę, kad Svijanė ar Svijonė yra atsiradę netinkamai supratus įrašus žemėlapiuose vokiečių kalba. Tiek upelio, tiek šio ežero pavadinimas pagal vokišką užrašymą Swiane lietuviškai vartotinas kaip Žvejonė. Pasak Klaipėdos krašto vardyno žinovės prof. dr. Dalios Kiseliūnaitės, istoriniuose šaltiniuose Žvejonė yra aiškiai paliudytas net kelis kartus (Zembrickio ir žemėlapiuose). Į jį įtekėjo ir iš jo ištekėjo dvi upelės tuo pačiu vardu – Žvejonė. Vienos jau nebėra, kita yra, bet nebesiekia ežerėlio (gal niekada ir nesiekė, pagal senus žemėlapius sunku susekti, bet labai arti).

Kitas dalykas – pavadinimų Mumlaukio ir Mulaukio gyvojoje kalboje išvis nėra buvę. Tai išskirtinio vietovardžio Aulaukis iškraipymai. VĮ „GIS-Centro“ analitikė Rita Viliuvienė pripažino, kad pavadinimas Mumlaukis vartotojų siūlymu į geoportalą įrašytas skubotai: „Remiantis topografine medžiaga neturime pagrindo teigti, kad ežeras turi vadintis Mumlaukiu. Pavadinimą Aulaukis pirmąkart žemėlapyje paminėtą radome 1939 m. Pavadinimas minimas ir vėlesniuose topografiniuose planuose. Pavadinimas Swiane žemėlapiuose pateikiamas jau ir XIX a. Konkretaus žemėlapio lapo leidybos metai 1872 m. Oz. Svijane. Jo atlietuvintas variantas Žvejonė, kurį mini ir akad. Aleksandras Vanagas, yra visapusiškai priimtinas variantas.“

Taigi toliau svarstyti kiti galimi variantai. Kadaise yra buvusi Aulaukio gyvenvietė (vok. Charlottenhof), galimas daiktas – ežerui perkeltas gyvenvietės vardas arba sudarytas kaip sudėtinis pavadinimas – Aulaukio ežeras (taip nurodyta viename iš žemėlapių rusų kalba). Prof. dr. Dalios Kiseliūnaitės teigimu, Klaipėdos universitetas turi pakankamai įrodymų, kad vietovardis Aulaukis buvo vartojamas jau XVI–XVII a. sandūroje, yra tiksliai įvardyti asmenys, kurių vardu taip pavadintas dvaras, būtent – dvarininkas Hektoras von Olsenas (Hector von Oelsen) su žmona Barbara von Aulauka (Aulack) (atitekėjo iš Prūsijos). Ji pabrėžė, kad Aulaukis – išskirtinis vietovardis, netgi oficialus Klaipėdos krašto autonomijos laikais, minimas lietuviškoje kartografijoje.

Prof. dr. Grasilda Blažienė šiuo klausimu patvirtino, kad asmenvardis Aulack Prūsijos istoriniuose šaltiniuose yra įamžintas, ir gana senuose: 1547 užrašytas Kasparas von Aulaukis (Caspasr von Aulack) (Įsrutyje) Die Hauptleute im Herzogtum Insterburg Caspar von Aulack 1547; 1544 taip pat užrašytas Caspar von Aulack; 1566 Kaspar von Aulack jaunesnysis. Išeivija vietovardį Aulaukis sieja su asmenvardžiu Aulaukis, o pastarąjį su bendriniu žodžiu – aūlaukis „pietvakaris vėjas, vakaris, marinis“ (Pėteraitis, 1997, 61).

Iškilus klausimui, ar Žvejonė ir Aulaukio ežeras – to pačios vietos pavadinimai, padėjo Aplinkos apsaugos agentūra. Hidrografinio tinklo skyriaus vyr. specialistė Ieva Ucinavičiūtė patvirtino, kad tai labiausiai tikėtina pagal vandens telkinio dydį ir formą, geografinę padėtį. Į šiaurę nuo ežero esantis kitas, mažesnis, vandens telkinys žemėlapiuose neįvardytas.

Taigi, nutarta, kad bevardžiam Klaipėdos miesto ežerui galėtų būti suteiktas kuris nors iš nustatytų išskirtinių pavadinimų – Žvejonė arba Aulaukio ežeras (ar dar – Aulaukis). Apie tai pranešta Aplinkos apsaugos agentūrai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Metų pabaigoje VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ pranešė apie vasarą internete surengtus trijų ežerų, kurie kol kas oficialiai žymimi kaip bevardžiai, pavadinimų rinkimus internete. Laukiama, kad duomenys bus pateikti vertinimui 2021 metais.

Pernai teirautasi dėl ežero ir šaltinio Trakų r. savivaldybėje pavadinimo rašybos: Žalieji prūdeliai ar Žalieji Prūdeliai (http://inx.lv/ct7b)? Antrasis žodis laikytinas gimininiu, oficialesnio nomenklatūrinio žodžio ežeras sinonimu (plg. Žalieji ežerai), todėl – Žalieji prūdeliai, atitinkamai ir Žaliųjų prūdelių šaltinis.

Tartasi dėl įvairių kitų vietų pavadinimų, pavyzdžiui, parkų, mokyklų ir darželių pavadinimų, taip pat dėl atminimo lentų užrašų kalbos.

Susipažinus su gyventojo skundu dėl naujienų lentelių Vilniaus miesto Žvėryno mikrorajone, savivaldybės administracijai patarta registruoti savivaldybės teritorijoje esančių gamtinės ir antropogeninės kilmės vietų pavadinimus ir bendradarbiauti su vietovardžių žinovais. Patvirtinus pavadinimų autentiškumą ir normiškumą, jie galėtų būti kaupiami savivaldybės registre ir savivaldybės administracijos nustatyta tvarka skelbiami visuomenėje, pateikiami žemėlapiuose (pvz., REGIA ir geoportal.lt). Kartu paaiškinta pavadinimų rašyba. Skunde paminėti gamtinių vietų pavadinimai rašytini be kabučių: šaltinis Šaltupis arba Šaltupis (šaltinis); šaltinis Žvėryno akis arba Žvėryno akis (šaltinis: http://inx.lv/ct7B). Antropogeninės kilmės vietų pavadinimai rašomi pagal tokias pačias rašybos taisykles kaip įmonių pavadinimai – iš didžiosios raidės rašomas pirmasis pavadinimo žodis ir kiti pavadinimą sudarantys tikriniai žodžiai (t. p. § 160, 166), pvz., Radvilų rezidencijos ąžuolynas su grota (pavadinimo sudarymas dar galėtų būti svarstomas).

Kitų šalių vietovardžiai

2020 m. gruodžio 21 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu Nr. N-2 (183) pavadinimai Sakartvelas ir Gruzija sukeisti vietomis: pagrindiniu (oficialiuoju) pavadinimu tapo Sakartvelas, Gruzija liko tradicinis. Atitinkamai teko pakeisti ir 1996 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ pakeitimo, taip pat 2008 m. spalio 2 d. protokolinį nutarimą Nr. PN-6 „Dėl valstybių gyventojų pavadinimų“ (žr. suvestines pavadinimų lenteles – valstybių (http://inx.lv/ct7X) ir sostinių (http://inx.lv/ct3e).

Patvirtinus pavadinimą Sakartvelas kaip pagrindinį valstybės pavadinimą (Gruzija – tradicinis), sukeisti vietomis ir patariami gyventojų pavadinimai: dabar pagrindinis – sakartveliečiai, variantas – gruzinai. Svarbu paminėti, kad tautovardžio gruzinai sinonimas – kartvelai (ne sakartveliečiai), taip pat ir kartvelų (gruzinų) kalba.

Plačiau apie šių pavadinimų kaitą žr. Kalbos konsultacijų banke:

• Sakartvelas, Gruzija (http://inx.lv/ct3z);
• Georgia, Sakartvelo, Gruzija (http://inx.lv/ct3d);
• gruzinai, sakartveliečiai, kartvelai (http://inx.lv/ct3Q).

Užsienio Lietuvių bendruomenėje buvo kilę abejonių dėl Airijos administracinio teritorijos vieneto angl. county, air. contae lietuviško atitikmens – žr. grafystė, apygarda ar apskritis (http://inx.lv/ct3c).

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vertimų skyriaus prašymu apsvarstyta keletas parlamentų pavadinimų, nepatekusių į VLKK patarimą „Dėl valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų“ (patvirtintą 2013 m. vasario 28 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-1 (http://inx.lv/ct3c). Lietuviški pavadinimų atitikmenys aptarti su V. Vidūnu, G. Klimavičiumi ir A. Litvinu, patarta:

• Afganistano Islamo Respublikos Nacionalinis Susirinkimas (http://inx.lv/ct3A) (pušt. Jirga), aukštieji rūmai – Afganistano Islamo Respublikos Vyresniųjų Taryba (pušt. Meshrano Jirga), Afganistano Islamo Respublikos Tautos Taryba (pušt. Wolesi Jirga);
• Bangladešo Liaudies Respublikos Parlamentas (http://inx.lv/ct3j) (bengl. Jatiya Sangsad);
• Indijos Respublikos Parlamentas (http://inx.lv/ct3j) (hind. Sansad), Indijos Respublikos Valstijų Taryba (hind. Rajya Sabha), Indijos Respublikos Liaudies Taryba (hind. Lok Sabha);
• Mongolijos Didysis Valstybės Churalas (http://inx.lv/ct3c) (mongl. Ulsyn Ich Chural / Ulsiin Ih Hural);
• Nepalo Federacinės Demokratinės Respublikos Federalinis Parlamentas (http://inx.lv/ct36) (nepal. Saṅghīya Sansada), Nepalo Federacinės Demokratinės Respublikos Valstybės Taryba (nepal. Rastriya Sabha), Nepalo Federacinės Demokratinės Respublikos Atstovų Taryba (nepal. Pratinidhi Sabha).

Gyventojai, įstaigos ir institucijos teiravosi dėl įvairių kitų užsienio šalių (dažnai turistinių, tokių kaip Mauricijus, Zanzibaras, Seišeliai) vietovardžių pritaikymo. Apie kai kuriuos iš jų parengta platesnių komentarų, žr. Kalbos konsultacijų banke:

• Jėkabpilis ar Jekabpilis (http://inx.lv/ct3w)?
• Myrius ar Myras (http://inx.lv/ct3N)?
• Paduva ar Paduja (http://inx.lv/ct3u)?
• Supraslis ar Supraslė (http://inx.lv/ct3g)?

Ieškoti atsakymo, kaip lietuviškame tekste vartoti Lenkijos vietovardį Rutka-Tartak, padėjo ne tik Lietuvos vietovardžių žinovai, pasinaudota Punsko lietuvių, konkrečiai – Nijolės Birgelienės, pagalba ir LKIIS Tarmių archyvo įrašais. Nuspręsta patarti vartoti lietuvišką vietovardį, tikslumo dėlei kartu su lenkiškuoju: Rūdelė (Rutka-Tartak) arba Rutka-Tartakas (Rūdelė) (http://inx.lv/ct39).

Svetainė pasaulio-vardai.vlkk.lt

Kalbos komisijos pasvetainėje pasaulio-vardai.vlkk.lt skelbiami žodyno „Pasaulio vardai“ (MELC) duomenys. Šios svetainės duomenų bazėje yra iš viso apie 180 tūkst. vietovardžių puslapių – kiekvienos vietos vardui skirtas išskirtinis adresas.

Per 2020 metus atlikta keletas pakeitimų svetainės skyriuje „Šalys“, vietovardžių puslapiuose įrašyta vartotojų pastabų dėl kai kurių vietovardžių tikslesnio užrašymo ar pritaikymo.

Google Analytics duomenimis, per metus šią svetainę aplankė apie 20 tūkst. unikalių lankytojų, apsilankymų iš viso 80 tūkst., t. y. mažiau nei 2019 m., tačiau verta turėti omenyje, kad ta pati duomenų bazė kitu pavidalu skelbiama ir žodyno leidėjo svetainėje MELC (https://vietovardziai.melc.lt). Lankytojai peržiūrėjo apie 332 tūkst. svetainės puslapių rodinių – 2,6 proc. daugiau nei pernai.

Dažniausiai atverti šie Pasaulio vardų svetainės skyriai: „Azijos šalys“ (http://inx.lv/ct3a), „Europos valstybės“ (http://inx.lv/ct3f), „Europa“ (http://inx.lv/ct3Y), „Okeanijos šalys“ (http://inx.lv/ct3b), „Afrikos šalys“ (http://inx.lv/ct3B), „Amerika“ (http://inx.lv/ct3s), „Šalys“ (http://inx.lv/ct3t)… Dažniausiai atverti šių vietovardžių puslapiai: Guangdzou, Tipereris, Siatlas, Leninė (Ukrainos teritorijoje tokio tipo vietovardžiai pakeisti Ukrainos Aukščiausiosios Rados nutarimais pagal dekomunizacijos įstatymą), San Fransiskas, Birmingamas, Masačusetsas, Naujasis Džersis, Piterboras, Merilandas, Manhatanas, Klivlandas, Lidsas, Pekinas, Kelnas, Hjustonas, Norfolkas, Meksikas, Sankt Peterburgas, Rod Ailandas, Trentas, Uhanas…

Dėl į žodyną nepatekusių geografinių objektų pavadinimų adaptavimo konsultuojama remiantis žodyno „Pasaulio vardai“ rengimo praktika ir vyr. redaktorės Ritos Trakymienės Kalbos komisijai perduotomis transkripcijos iš įvairių pasaulio kalbų taisyklėmis (ateityje numatoma taisykles ir paskelbti šioje svetainėje).

Plačiau apie VLKK veiklą vietovardžių srityje žr. skyriuje „Aktualiausios temos“:

• „Lietuvos vietovardžiai“, http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-vietovardziai;
• „Svetimvardžiai“, http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai.

Dar žr.

• Apie asmenvardžių klausimus 2020 metais (http://inx.lv/ct3P) (VLKK.lt, 2021-02-19)

Parengė Aistė Pangonytė, VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė