Jau nuo birželio 12 dienos, minint radijo šimtmetį Lietuvoje Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sukūrė skaitmeninį orientacinį žaidimą „Ryšio 100-metis“ – tai dovana visai šalies visuomenei. Naudojantis mobiliąja programėle, Kauno gyventojai ir svečiai galės susipažinti su ryšio istorija Lietuvoje.
Prieš 100 metų, 1926-ųjų birželio 12 d., radijo stoties „Kauno radiofonas“ eteryje nuskambėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas, Lietuva“. Tai laikoma oficialia Lietuvos radijo transliacijų pradžia ir vienu svarbiausių įvykių šalies ryšių istorijoje.
„Prieš 100 metų Lietuvoje nuskambėję pirmieji radijo žodžiai pažymėjo naują žinių ir bendravimo erą. Šiandien ryšys yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis – nuo skambučių ir interneto iki aviacijos, palydovų ar pagalbos tarnybų veiklos.
Ryšys yra kritinė infrastruktūra, nuo kurios priklauso visuomenės saugumas, ekonomika ir kasdienės paslaugos. Minėdami šią sukaktį, norime ne tik prisiminti istoriją, bet ir parodyti, kokią svarbią vietą ryšys užima šiuolaikiniame pasaulyje“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Orientacinio žaidimo maršrutas driekiasi per aštuonias vietas Kauno mieste. Dalyviai, naudodamiesi mobiliuoju telefonu, spręs užduotis ir atsakinės į klausimus apie ryšių istoriją Lietuvoje, radijo raidą, technologinius proveržius ir šiandieninį ryšio pasaulį.
Numatoma žaidimo trukmė – apie 2,5 valandos. Žaidimo kalba – lietuvių. Dalyvauti galima individualiai arba komandomis iki 10 žmonių. Komandai pakanka vieno mobiliojo telefono su interneto ryšiu.
Dalyvių skaičius nėra ribojamas. Žaidimas skirtas įvairaus amžiaus auditorijoms – nuo moksleivių iki pensininkų. Vėliau RRT žada šį orientacinį žaidimą pritaikyti kitiems didžiausiems Lietuvos miestams.
Nuo „Kauno radiofono“ iki pasaulinio ryšio tinklo
1926 metų birželį Kaune pradėjusios veikti radijo stoties signalas buvo girdimas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – Varšuvoje, Berlyne ar Kopenhagoje. Dabar visoje Lietuvoje veikia maždaug 320 radijo stočių.
Per šimtmetį ryšio technologijos sparčiai keitėsi. Šiandien radijo dažnius naudoja ne tik radijo transliavimo stotys, bet ir mobiliojo ryšio tinklai, palydovai, aviacija, jūrų transportas bei daugybė kitų sistemų.
Virš Žemės vienu metu skrieja keliolika tūkstančių palydovų, kurie užtikrina ryšį, navigaciją, aplinkos stebėjimą ir daugelį kitų paslaugų. Lietuva taip pat prisideda prie kosmoso technologijų plėtros: 2014 metais buvo paleistas pirmasis lietuviškas nano palydovas, tapęs svarbiu žingsniu šalies kosmoso istorijoje.
Kodėl svarbu reguliuoti radijo dažnius
Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) įstatuose pabrėžiama, kad radijo dažniai ir geostacionarios palydovinės orbitos yra riboti gamtos ištekliai, todėl jų naudojimas turi būti veiksmingas, protingas ir ekonomiškas.
Radijo bangos nepaiso valstybių sienų, todėl, siekiant veiksmingo ir protingo jų naudojimo, išvengiant trukdžių, būtinos bendros tarptautinės taisyklės ir susitarimai – dėl to radijo dažniai koordinuojami tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.
Lietuva prie tarptautinės ryšių bendruomenės prisijungė 1923 metų liepos 1 d., tapdama ITU nare. Atkūrus Nepriklausomybę, narystė ITU buvo atnaujinta 1991-ųjų spalio 12 dieną.
RRT dar nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje koordinuoja radijo dažnių naudojimą ir išduoda leidimus jų naudojimui.
Bendradarbiaudama su kitų valstybių administracijomis per tarptautines organizacijas (Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (angl. CEPT), Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (angl. ICAO), NATO) užtikrina, kad įvairios ryšio sistemos veiktų sklandžiai, netrukdytų viena kitai ir užtikrintų patikimą ryšį gyventojams bei verslui.
